Negalima pamiršti savo šaknų

Rasa JAKUBAUSKIENĖ

Liepos 6-oji – Lietuvai ypatingai svarbi data, kuria mes, lietuviai, labai didžiuojamės, nes prieš daugiau nei septynis šimtus metų (1253-aisiais) buvo karūnuotas vienintelis suvienytos Lietuvos karalius Mindaugas. Šią, Valstybės dieną, jau šešioliktus metus per visą pasaulį skamba ir lietuviška Tautiška giesmė. Tradicija gyvuoja nuo 2009-ųjų, kai himnas buvo giedamas minint Lietuvos vardo tūkstantmetį.

Savais Mindaugais didžiuojasi ir „Vikonda grupės“ įmonių kolektyvai. Jie atsakingu ir atsidavusiu kasdieniu darbu kuria įmonės istoriją bei džiaugiasi asmeniniais gyvenimo pasiekimais. O Mindauginių išvakarėse su „Rinkos aikštės“ skaitytojais dalijasi mintimis apie savo vardo kilmę, reikšmę, prasmę jų gyvenimuose bei šventės minėjimo tradicijas.

Palaiko giedančius himną 

UAB „Vikeda“ eksporto vadybininku dirbantis Mindaugas Kuraitis nors ir nežino, kodėl jam buvo suteiktas šis baltiškos kilmės vardas, tačiau juo džiaugiasi ir stengiasi kasmet paminėti Mindaugo karūnavimo bei savo vardo dieną.

„Specialaus minėjimo neturiu, tiesiog gera proga susikviesti draugus. Juk neatsisakysi, kai tokią dieną kviečia Mindaugas“, – gero ūpo neslėpė šmaikštusis Mindaugas.

Tiesa, prie liepos 6–ąją minimos Tautiškos giesmės dienos ir himno giedotojų M. Kuraitis prisipažįsta dar nebuvo prisijungęs. Tačiau viliasi, jog galbūt kaip tik šių metų liepos šeštoji taps pirmoji, kuri į šeimą įneš naują tradiciją ir paskatins prisijungti prie tautiečių iniciatyvos: „Labai graži ir sveikintina tradicija. Nors pats negiedu himno tą dieną, bet labai palaikau tai darančius.“

Anot jo, girdint, kaip tiek daug lietuvių visame pasaulyje gieda tokios mažos šalies kaip Lietuva himną, suteikia pakylėtą jausmą, leidžia didžiuotis esant lietuviu.

„Džiugu, kad vis dar nepamiršome globalėjančiame pasaulyje, jog esame lietuviai ir gyvename Lietuvoje, šalyje su gilia istorija ir papročiais. Mano manymu, kad ir kaip sparčiai mažėtų ribos tarp tautų ir valstybių, jokiais būdais negalima pamiršti savo šaknų“, – įsitikinęs patriotiškai nusiteikęs pašnekovas ir pabrėžia, jog jam svarbi ne tik valstybės istorija, jos pasiekimai, bet ir pastarieji metai jo asmeniniame gyvenime, kurie iš tiesų buvo įsimintini: „Per pastaruosius metus savo gyvenime išskirčiau du ryškiausius įvykius – tai dukrytės gimimą ir startą „Vikedoje“.

Didžiuojasi vardu

UAB „Sibena“ parduotuvių tinkle „Mini Market“ dirbantis Mindaugas Bukaskas teigia labai nesigilinęs į savo vardo atsiradimo istoriją: „Mamos neklausiau, kodėl man suteikė tokį vardą. Buvo užsiminusi, kad norėjo kažkokiu kitokiu vardu pavadinti, bet tėtis pasirinko Mindaugo vardą, o man jis visai patinka“.

Tačiau vardo reikšmę M. Bukaskas sako išsiaiškinęs jau labai anksti.

„Sužinojau būdamas dar pradinėse klasėse. Mindaugo vardo kilmė aiškinama taip: tai yra daug, dažnai minimas asmuo, kaip asmenybė, – pirmąją savo vardo reikšmę apibūdina pašnekovas. –

Taip pat dar įdomus pastebėjimas būtų, kad anglų kalboje „protas“ yra „mind“. Manau, tai taip pat turi kažkiek įtakos pačiam žmogui, jo asmenybei. Netgi viena iš Mindaugo vardo reikšmių yra išmintingas, daugiamintis.“

Nors Mindaugas savo garbingu vardu didžiuojasi, tačiau teigia ypatingai vardo ir Valstybės dienos neminintis.

„Kol turėjau mamą ir močiutę, man svarbiausios buvo Kalėdos, Naujieji metai, Velykos. Tačiau dabar, kai likau vienas, todėl švenčių nebesureikšminu“, – kalba jaunas vyras ir pažymi, kad Mindaugas šią dieną tapo suvienytos Lietuvos karaliumi. Tai – didelis pasiekimas Lietuvos valstybei, didelei lietuvių šeimai. Paklaustas, kokius savo asmeninius pasiekimus per pastaruosius metus galėtų įvardinti, Mindaugas sako tokių neįžvelgiantis. Tačiau kiek pasvarstęs teigia: „Matau prasmę dirbdamas savo darbą, galėdamas suteikti žmonėms džiaugsmą, kad jie, atėję į parduotuvę, rastų reikiamų, laiku pateiktų prekių. Aišku, tai reikalauja labai daug kantrybės, pastangų, atsidavimo, nes darbas nėra lengvas, o kartais netgi atimantis ir laisvalaikį. Tačiau pažvelgus į rezultatus, galime daryti išvadas, kad einame teisingu keliu, pastangos duoda teigiamų rezultatų“.

Didžiuojasi sūnumis

Mindaugas Kalvaitis, „Vikonda grupei“ priklausančios įmonės Kėdainių konservų fabrikas pardavimų vadovas Baltijos šalims. Nors yra Mindaugas, tačiau pašnekovas prisipažįsta, jog neturi tradicijos minėti liepos šeštosios švenčių.

„Man ši diena asocijuojasi su pirmuoju karaliumi, kuris apjungė Lietuvą, o daugiau, kaip šio vardo savininkui, jokios reikšmės tai neturi ir savo vardadienio nešvenčiu. Man svarbesnės yra šeimos šventės“, – sako vyras.

Jis džiaugiasi per šešerius darbo metus įmonėje įgyvendintais pasiekimais ir tikina, jog tikslų yra dar ne vienas.

„Be jau pasiektų neblogų komandos rezultatų – bendradarbiavimas su Latvijos restoranų tinklu „Lido“, greitojo maisto restoranais „Hesburger“, degalinių tinklu „Circel K“ bei kitų – šių metų tikslas yra Lenkijos rinka. Kėdainių konservų fabriko gaminama produkcija tikrai turi visas galimybes joje įsitvirtinti. Turime veržlią maisto technologų komandą, kurie geba žaibiškai reaguoti į rinkos diktuojamas naujoves, bei atrasti vis kažką naujo, kas nustebintų vartotoją. Taigi ne valstybės dydyje, o jos žmonėse slypi galimybės ir galybė.“

Be profesinių karjeros pasiekimų M. Kalvaitis labai vertina ir asmeninius: „Šeima man yra pirmoje vietoje. Aš turiu pačią nuostabiausią žmoną pasaulyje ir du puikius sūnus!“.

O džiaugtis tikrai yra kuo, nes jie savo neeiliniais gabumais ir pomėgiais praturtins Lietuvos ateitį.

„Devyniolikmetis sūnus Matas prieš metus baigė tarptautinio bakalauriato programą Danijoje. Iki 9-os klasės mokėsi Kauno jėzuitų gimnazijoje. Dabar dirba Danijoje ir planuoja ten stoti į universitetą. Užsiima numizmatika ir dirba antikvariate“, – apie neįprastą sūnaus pomėgį pasakoja vyras. 

Kitas vienuolikmetis sūnus Mantvydas taip pat neeilinių gabumų vaikas.

„Prieš COVID-19 pandemiją Kauno miesto savivaldybė organizavo gabiausių mokinių atranką, kuriems universitetuose vieną kartą per savaitę buvo dėstomos paskaitos. Tarp penkiasdešimties tokių vaikų pateko ir Mantvydas. Vaikai buvo atrenkami pagal WISC (Wechsler Intelligence Scale for Children)  testo rezulatus Mantvydo IQ testo rezultatas siekė 158“, – sūnumi didžiuojasi tėtis ir pažymi, jog bent kartą per metus, dažniausiai tai būna vasara, visa šeima išsiruošia į kokią nors kelionę: „Mūsų šeimai ypatingai patinka Italija, labai dažnai ten važiuojame. O Lietuvoje mielai laiką leidžiame vaikštinėdami po Kauno senamiestį ar važinėdamiesi dviračiais.“

Didžiausias pasiekimas – šeima 

Kitas, vyr. inžinieriumi UAB „Krekenava“ dirbantis Mindaugas Šopa pasakoja, kad vardą jam išrinko dešimčia metų vyresnė sesuo. 

„Ji norėjo tokio vardo, kokio dar nebuvo Pušaloto miestelyje. Manau, su tėvais tarėsi, bet sesė tarė galutinį žodį ir nusprendė, kad aš turiu būti Mindaugas, – juokiasi pašnekovas. – Mindaugines, kad ir ne kasmet, bet švenčiu. Susitinkam su draugais, artimaisiais, nuvažiuojame visi į kokias nors viešoje erdvėje organizuojamas šventes.“

Paklaustas, ar minėdamas Mindaugines su visais lietuviais gieda Tautišką giesmę, vyras sako jau kurį laiką mokantis vaikus Lietuvos himną, kad visi kartu per šventę galėtų jį giedoti.

„Vienas yra trimetis, kitas – penkiametis. Pastarasis po truputį jau pradeda giedoti Tautišką giesmę, – šypsosi M. Šopa. – Visuomet klausantis ir stebint, kaip didelė grupė lietuvių visame pasaulyje gieda himną apima vienybės jausmas, kažkas viduje sukirba.“

Prisimindamas artėjančią šventę, pašnekovas pasidžiaugia, kad per pastaruosius kelerius metus jam pavyko sukurti laimingą šeimą ir susilaukti dviejų nuostabių vaikų.

„Tai – didžiausias mano pasiekimas kol kas. O ateityje, žiūrėsim, kaip bus toliau“, – linkėdamas visiems gražių švenčių sako Mindaugas.

Šeimoje – istorinės asmenybės

Tuo metu „Vikonda grupės“ generalinis direktorius Mindaugas Snarskis pasakoja, jog nepaisant to, kad jo vardas jam labai patinka, jis turi dar ir labai didelę reikšmę šeimos istorijoje.

„Mano diedukas buvo Vytautas, o babytė – Birutė. Jųdviejų sūnūs, t.y. tėtis ir jo brolis – Algirdas ir Kęstutis. Taigi, natūraliai gavosi, kad aš tapau Mindaugu, mano sūnus Žygimantas, o mažoji dukrytė Sofija“, – vardų atsiradimo istorijas trumpai pristato pašnekovas ir prideda: „Aš džiaugiuosi, kad esu lietuvis, didžiuojuosi garsia šalies istorija, o ir vardai man labai gražūs.“

Be išskirtinės šeimos vardų istorijos M. Snarskio šeima turi ir kitą gražią tradiciją.

„Daug metų giedame Lietuvos himną ant kokio nors kalno. Važiuojant Domeikavos link yra piliakalnis, ant kurio pastaruosius kelerius metus ir renkamės giedoti Tautišką giesmę. Kaip tik Domeikavoje gyvena mano močiutė, tad ta vieta visiems labai patogi geografiškai“, – atskleidžia vyras.

Anot jo, ši šventė jam siejasi su lietuvybe, istorija, šeima. 

„Specialių renginių šiai progai neorganizuojame, bet himną, kaip minėjau, giedame ir dalyvaujame tradicijoje kartu su visais jį giedoti. Pavyzdžiui, praėjusiais metais mano močiutė, mamos mama, kuri šiemet atšventė 95-ąjį gimtadienį, irgi kartu vyko ir giedojo Tautišką giesmę. Man tai yra bendrystės, istorijos, šeimos diena, kai iš vieno mažo žmogaus emocijos, jausmai išplinta į Tėvynę – vieną didelę bendrą šeimą“, – mintimis dalijasi pašnekovas.