NAUJIENOS

Visos kategorijos
Ūkininkavimas ties vėjo jėgainių parkais nenutrūko.  / Juozo Skripkausko nuotr.
  • NAUJIENOS
  • Aruodas
  • Žaliosios santarvės taisyklės: vieni sukūrė, kiti dar diskutuoja

Žaliosios santarvės taisyklės: vieni sukūrė, kiti dar diskutuoja

Juozas SKRIPKAUSKAS, ŪP korespondentas - 14:56 Balandžio 26d. 2021

Žaliasis energetikos kursas ir atsinaujinančių energijos šaltinių paieška vis labiau stumia į priekį vėjo jėgainių statybas. Tačiau esama ir pasipriešinimo. Vieni kalba apie vizualinę taršą, kiti apie triukšmą ir šešėliavimą, treti – apie nepatogumus ūkininkams.

Vis dėlto ten, kur vėjo jėgainių parkai atsirado anksčiau, verslininkai ir aplinkinės bendruomenės jau gyvena tam tikroje santarvėje.

Remia bendruomenes

Kretingos rajono Darbėnų seniūnijoje veikia du vėjo jėgainių parkai, palaikantys glaudžius ryšius su vietos bendruomenėmis. Tiesa, ryšiai susiklostę pagal skirtingus principus. Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys „Ūkininko patarėjui“ pasakojo, jog nėra taip, kad bendruomenės už joms sukeliamus nepatogumus nieko negautų.

„Tarp vieno iš vėjo jėgainių parkų – „Sūdėnų vėjo elektros“ – ir kaimo bendruomenių veikia rėmimo mechanizmas. Įmonė su savivaldybės administracija yra pasirašiusi paramos ir bendradarbiavimo sutartį, pagal ją du kartus per metus skiria tam tikrą paramą.

Parama skaičiuojama priklausomai nuo to, kiek vėjo jėgainės pagamina energijos, taigi tam tikras procentėlis kapsi į sąskaitą ir tos lėšos atiduodamos vietos savivaldai. Grubiai skaičiuojant, priklausomai nuo vėjo ir kitų aplinkybių, per metus įnešama apie 6–9 tūkst. Eur“, – sakė A. Poškys.

Lėšos skirtos ne savivaldybės administracijai, o toms bendruomenėms, kurių teritorijoje jėgainių parkas veikia, savivaldybės administracija atlieka tik tarpininko vaidmenį.

„Savivaldybės administracijoje sudaryta komisija, į kurią įeina administracijos, kaimo bendruomenių, energetikų atstovai, gautos lėšos skirstomos pagal tose teritorijose esančių Laukžemės ir Senosios Įpilties kaimų bendruomenių prašymus. Seniūnija irgi kartais rašo prašymus, pavyzdžiui, tuose kaimuose įrengti gatvių apšvietimą“, – bendradarbiavimo mechanizmą išdėstė Darbėnų seniūnas.

Tiesa, kita šiose teritorijose veikianti bendrovė „Renerga“ su savivaldybės administracija nėra pasirašiusiu tokios sutarties, tačiau tiesioginius ryšius su kaimo bendruomenėmis palaiko.

Padeda išgyventi

Laukžemės kaimo bendruomenės pirmininkė Aida Mikutienė „Ūkininko patarėjui“ aiškino, kad bendradarbiavimas su dviem į jų teritoriją patenkančiais parkais susiklostė skirtingai.

„Su „Sūdėnų vėjo elektra“ bendradarbiaujame per savivaldybės administraciją, o su „Renerga“ – tiesiogiai. Su pastarąja sutarties nesame pasirašę, tačiau kai kreipiamės, verslininkai į tai atsižvelgia. Tiesa, nedaug, minimaliai. Nors „Renergos“ parkas didesnis, tačiau daugiau paramos sulaukiame iš kitos bendrovės“, – atviravo A. Mikutienė.

Bendruomenės pirmininkės teigimu, tiek viena, tiek kita energetikų įmonė tam tikra dalimi prisideda ir prie svarbių darbų bendruomenėje, ir prie joje vykstančių švenčių.

„Vėjo energetikai prisideda prie svarbiausios bendruomenės šventės – Žolinės, taip pat buvo aikštės prie bažnyčios elektrifikavimo projektas, įrengta Sūdėnų autobusų stotelė, šiemet lėšų skyrė bažnyčios vartų kolonų remontui, bet dar negavome“, – atskleidė A. Mikutienė.

Senosios Įpilties kaimo bendruomenės pirmininkas Edvardas Stalmokas „Ūkininko patarėjui“ taip pat sakė, kad didesnės paramos sulaukia iš „Sūdėnų vėjo energijos“.

„Iš šios bendrovės, su kuria savivaldybės administracija yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį, gauname daugiau paramos nei iš „Renergos“, bet neatsisako paremti ir ji. Mes stengiamės lėšas investuoti ne į šventes, o į tai, kas turi tam tikrą išliekamąją vertę. Tvarkome poilsio zoną, kur vyksta šventės, skverą gyvenvietės centre. Lėšos naudojamos tik bendruomenės poreikiams“, – tikino E. Stalmokas.

Patirtis sklinda ne visur

Šia kretingiškių patirtimi domisi ir kiti rajonai, kuriuose numatoma arba jau pradedama vėjo jėgainių parkų statyba. Telšių r. Degaičių seniūnas Leonidas Jegorovas ta tema kalbėjosi su Darbėnų seniūnu.

„Mūsų seniūnijoje turėtų būti įrengta apie 40 vėjo jėgainių, priklausančių įvairioms įmonėms. Vienos jėgainės jau stovi, kitos – statomos, trečios – projektuojamos. Domėjausi darbėniškių patirtimi, ji man patiko. Tiesa, kiekvienas bendradarbiavimo modelis turi ir savų pliusų, ir minusų.

Su vėjo jėgainių savininkais dėl bendruomenių rėmimo kol kas tik preliminariai vieną kitą kartą esame kalbėję ir tikrai jokių susitarimų dar nėra. Šiuos žingsnius koreguoja ir karantinas. Geranoriškumo esama, kai kurie tiesiogiai su bendruomenėmis sutartis yra pasirašę“, – pasakojo Degaičių seniūnas.

Vėjo jėgainių parkai kyla ir kituose rajonuose. Plungės rajono savivaldybės administracija norėtų, kad sutartis su vėjo energetikais būtų esminė ir apimtų ne tik kelių dešimčių tūkstančių eurų paramą bendruomenėms.

Savivaldybės administracijos planuose – iš čia numatomų statyti jėgainių kasmet gauti kompensaciją, prilygstančią 5 proc. investuotojo gaunamų pajamų. Jei rajone būtų investuojama 250 mln. Eur, o atsipirkimas numatomas per 7 metus, kasmet iš jėgainių verslas gautų per 35 mln. Eur, vadinasi, savivaldybė iš tos sumos tikėtųsi daugiau kaip pusantro milijono.

Plungės rajono savivaldybės administracijos Vietos ūkio skyriaus vedėjas Arvydas Liutika „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad tiek numatomas vėjo jėgainių skaičius, tiek kompensacijų dydis, tiek kiti dalykai tebėra svarstomi.

Moralinė teisė?

„Ūkininko patarėjo“ kalbintas Degaičių seniūnas L. Jegorovas, paklaustas apie kaimo bendruomenių pretenzijas į kokį nors užmokestį už tai, kad teritorijose sukasi vėjo jėgainės, samprotavo, jog kaimo bendruomenėms bet kokia parama yra gerai.

„Verslininkai bendruomenių žemėje įgyvendina savo projektus, tad socialiai atsakingos įmonės turi dalytis ir gaunama nauda. Mes ne ant naftos telkinių stovime, kad kokie pinigai būtų, jie bendruomenėms labai praverčia. Galima diskutuoti dėl dydžių, tai normalu, bet ne taip, kad paima kapitalą ir niekam daugiau nieko nelieka. Tikiuosi, kad ta parama bus“, – vylėsi L. Jegorovas.

Kretingos rajono Senosios Įpilties kaimo bendruomenės pirmininkas E. Stalmokas aiškiau suformulavo priežastis, dėl kurių kaimo žmonės turi moralinę teisę į tokią paramą.

„Aplinkui yra ūkininkų žemės ir jų vertė kažkiek krinta. Taip, ten galima verstis ūkininkavimu, sėti įvairias kultūras, tačiau ten negalima vystyti statybų, atsiranda papildomų apribojimų. O arčiau vėjo jėgainių gyvenantiems žmonėms vėjuotomis dienomis girdėti nemenkas triukšmas. Tiesa, gyventojai apsiprato ir jokių pretenzijų nebereiškia. Gali būti, kad verslininkai su kai kuriais tiesiogiai kontaktavo ir kažkaip atsiskaitė“, – situaciją apibūdino bendruomenės pirmininkas E. Stalmokas.

Pasak jo, vieni verslininkai žemę aplink jėgaines išsipirkę, kiti nuomojasi. Bet kokiu atveju maždaug 10–15 arų teritorija aplink kiekvieną jėgainę aptverta, ten pašaliniai negali patekti, tačiau šalia jų ūkininkaujama. E. Stalmoko pastebėjimu, yra ir viena ūkininkams gera aplinkybė, atsiradusi pastačius jėgaines: įvažiavimai į laukus dabar daug patogesni, nei buvo iki tol. Seniau tekdavo kratytis duobėtais laukų keliukais, dabar sąlygos pagerėjo.

Praėjusiais metais vėjo jėgainės Lietuvoje pagamino 1,544 TWh (teravatvalandžių) elektros energijos ir gerokai lenkė iš kitų atsinaujinančių energijos išteklių (saulės, vandens, biomasės) gaunamos energijos kiekį.

 

2 Skaityti komentarus / komentuoti

Komentuoti

Naujienų portalo www.rinkosaikste.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau rodo komentaro autoriaus IP adresą ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus redakcija.ra@gmail.com. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Skelbdami savo nuomonę, jūs sutinkate su taisyklėmis.
Griežtai draudžiama www.rinkosaikste.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.rinkosaikste.lt kaip šaltinį.

SKELBIMAI

touched by digitouch!