Milijardai žodžių kasmet: koks yra realus vertimų mastas pasaulyje?

Gyvename pasaulyje, kuriame informacija sklinda greičiau nei bet kada anksčiau. Kiekvieną kartą, kai atsidarote naujienų portalą, naudojatės išmaniąja programėle ar žiūrite filmą per „Netflix“, jūs susiduriate su milžinišku mechanizmu, kuris veikia tyliai, bet efektyviai. Tai – vertimų industrija. Nors dažnai apie tai nesusimąstome, vertimas yra tas nematomas tiltas, kuris jungia ekonomikas, kultūras ir žmones. Bet ar kada nors bandėte įsivaizduoti, koks iš tikrųjų yra šios veiklos mastas? Kiek žodžių kasmet išverčiama visame pasaulyje?

Atsakymas gali jus nustebinti: kalbame ne apie milijonus ar šimtus milijonų, o apie šimtus milijardų ir net trilijonus žodžių. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip atsiranda šie stulbinantys skaičiai, kokie sektoriai generuoja didžiausią turinio poreikį ir kaip dirbtinis intelektas pakeitė žaidimo taisykles.

Skaičiai, kurie atima žadą: kiek žodžių iš tiesų išverčiama?

Norint suprasti vertimų mastą, pirmiausia reikia atskirti du pagrindinius srautus: profesionalius vertimus, kuriuos atlieka žmonės (arba jų prižiūrimos agentūros), ir mašininius vertimus (angl. Machine Translation), kuriuos generuoja tokie įrankiai kaip „Google Translate“, „DeepL“ ar „Microsoft Translator“.

Jei kalbėtume tik apie profesionalų vertimų sektorių, skaičiuojama, kad kasmet išverčiama apie 500–700 milijardų žodžių. Tai apima viską – nuo teisinių sutarčių ir medicinos instrukcijų iki rinkodaros kampanijų ir grožinės literatūros. Tačiau šis skaičius nublanksta prieš mašininį vertimą.

Pavyzdžiui, „Google Translate“ vien per vieną dieną apdoroja daugiau nei 100 milijardų žodžių. Tai reiškia, kad vos per kelias dienas ši platforma „išverčia“ daugiau informacijos, nei visa žmonija sugebėtų perskaityti per tūkstantį metų. Sudėjus visus pagrindinius technologijų gigantus, per metus mašininiu vertimu sugeneruojama dešimtys kvadrilijonų žodžių. Nors ne visi šie vertimai idealiai tikslūs, jie suteikia galimybę žmonėms suprasti vieniems kitus realiuoju laiku.

Žmogaus rankų darbas prieš mašininį vertimą

Svarbu suprasti, kad šie du srautai atlieka skirtingas funkcijas. Mašininis vertimas dažniausiai naudojamas greitai suvokti informaciją: elektroniniams laiškams, socialinių tinklų įrašams ar naršyti užsienio svetainėse. Tuo tarpu profesionalūs vertimai, kurių mastas taip pat auga po 5–10 % kasmet, skirti turiniui, kurio klaidos kaina yra didžiulė.

Įsivaizduokite naujo automobilio techninės priežiūros vadovą arba vaistų vartojimo instrukciją. Čia klaidos negali būti, todėl net ir naudojant pažangiausias technologijas galutinį žodį vis tiek taria žmogus. Būtent šis „aukščiausios kokybės“ segmentas sudaro didžiąją dalį globalios vertimų rinkos vertės, kuri viršija 60 milijardų JAV dolerių per metus.

Kodėl vertimų poreikis auga geometrine progresija?

Gali kilti klausimas: kodėl mums reikia tiek daug vertimų? Ar anglų kalba netapo universalia pasaulio kalba? Nors anglų kalba dominuoja versle ir internete, statistika rodo priešingai – lokalizacijos (turinio pritaikymo vietinei kalbai ir kultūrai) poreikis tik stiprėja.

Verslo plėtra ir globalizacija

Šiuolaikinės įmonės nebeapsiriboja viena rinka. Net ir mažas Lietuvos startuolis šiandien gali parduoti paslaugas Brazilijoje, Japonijoje ar Prancūzijoje. Tačiau tyrimai rodo, kad apie 75 % vartotojų labiau linkę pirkti prekę, jei informacija apie ją pateikiama jų gimtąja kalba. Tai skatina įmones lokalizuoti savo svetaines, programėles, klientų aptarnavimo sistemas ir reklamas. Kiekviena nauja rinka prideda dar kelis šimtus tūkstančių žodžių į bendrą metinį krepšelį.

Skaitmeninio turinio sprogimas

Kiekvieną minutę į „YouTube“ įkeliama šimtai valandų vaizdo įrašų turinio, o socialiniuose tinkluose paskelbiama milijonai įrašų. Didelė dalis šio turinio dabar automatiškai subtitruojama arba verčiama. Vaizdo turinio populiarėjimas yra vienas pagrindinių variklių, didinančių vertimų mastą. Jei anksčiau vertėme tik tekstą, šiandien verčiame garsą, vaizdą ir net interaktyvius elementus žaidimuose.

Didžiausi žaidėjai rinkoje: kas diktuoja madas?

Vertimų pasaulis nėra tik pavieniai laisvai samdomi specialistai. Tai milžiniška ekosistema, kurioje dominuoja technologijų kompanijos ir stambios vertimų agentūros (LSP – Language Service Providers). Tokios įmonės kaip „TransPerfect“, RWS ar „Lionbridge“ kasmet apdoroja milijardus žodžių savo klientams, tarp kurių yra „Apple“, „Microsoft“, „Samsung“ ir kitos „Fortune 500“ bendrovės.

Šios įmonės investuoja milijonus į savo vertimo valdymo sistemas, kurios leidžia vienu metu dirbti tūkstančiams vertėjų visame pasaulyje. Pavyzdžiui, kai išleidžiama nauja „iPhone“ operacinė sistema, ji turi būti paruošta dešimtimis kalbų tą pačią sekundę. Tam reikia neįtikėtinos koordinacijos ir technologinio pajėgumo.

Kurios sritys „suryja“ daugiausia žodžių?

Ne visos sritys generuoja vienodą vertimų kiekį. Kai kurie sektoriai yra tikri „žodžių fabrikai“.

Techninė dokumentacija ir IT

Tai neabejotinai didžiausia sritis. Programinės įrangos lokalizacija, vartotojo sąsajos, pagalbos dokumentai ir programavimo kodų komentarai sudaro milžinišką dalį visų pasaulio vertimų. Kadangi programinė įranga nuolat atnaujinama, vertimo procesas niekada nesustoja – jis vyksta nenutrūkstamu ciklu.

Teisiniai ir medicininiai vertimai

Nors čia žodžių kiekis gali būti mažesnis nei IT sektoriuje, jų svarba ir kaina yra gerokai didesnė. Kiekviena tarptautinė sutartis, patentas ar teismo dokumentas turi būti išverstas preciziškai. Medicinos srityje klinikinių tyrimų duomenys ir vaistų registracijos dokumentai užima tūkstančius puslapių vertimo, kad naujas gydymo būdas galėtų pasiekti pacientus skirtingose šalyse.

Pramogų industrija ir srautinis siuntimas

Pastarąjį dešimtmetį įvyko tikras lūžis. „Netflix“, „Disney+“, „Amazon Prime“ ir kiti milžinai investuoja milijardus į turinio dubliavimą ir subtitravimą. Pavyzdžiui, populiarus serialas gali būti išverstas į 30 ar daugiau kalbų. Tai apima ne tik dialogus, bet ir kultūrinį pritaikymą, kad humoras ar metaforos būtų suprantamos vietos žiūrovui. Šis sektorius kasmet „suvalgo“ milijardus žodžių, o paklausa čia auga sparčiausiai.

Dirbtinio intelekto revoliucija: ar vertėjai išnyks?

Kalbant apie vertimų mastą, neįmanoma nepaminėti dirbtinio intelekto (DI) ir didžiųjų kalbos modelių (tokių kaip „ChatGPT“). Jie iš esmės pakeitė vertimo greitį ir prieinamumą. Šiandien DI gali per kelias sekundes išversti visą knygą, tačiau ar tai reiškia, kad profesionalių vertėjų era baigėsi?

Priešingai. Nors DI perima paprastas, pasikartojančias užduotis, jis taip pat sukuria dar daugiau turinio, kurį reikia patikrinti ir suredaguoti. Atsirado nauja specialybė – mašininio vertimo postredagavimas (angl. MTPE – Machine Translation Post-Editing). Žmogus dabar veikia kaip kokybės kontrolierius ir stiliaus meistras. Dėl DI efektyvumo vertimo paslaugos tapo pigesnės. Tai reiškia, kad mažesnės įmonės dabar gali sau leisti lokalizuoti turinį, kurio anksčiau nebūtų vertę. Tad bendras išverčiamų žodžių kiekis tik auga.

Kaip vertimų mastas atrodo Lietuvos kontekste?

Lietuva, nors ir maža šalis, yra aktyvi šio globalaus proceso dalyvė. Mūsų rinka yra specifinė: esame viena iš nedaugelio ES šalių, kurios kalba yra unikali ir nepanaši į kitas, todėl lokalizacija mums yra gyvybiškai svarbi. Lietuvos vertimų biurai kasmet apdoroja šimtus milijonų žodžių, o mūsų specialistai vertinami už aukštą kompetenciją techninėse srityse.

Be to, Lietuva tampa svarbiu centru tarptautinėms kompanijoms, kurios čia steigia savo paslaugų centrus. Tai reiškia, kad per Lietuvą keliauja didžiuliai kiekiai vidinės korporatyvinės informacijos, kuri turi būti verčiama į anglų, skandinavų ar kitas Europos kalbas. Nors tikslaus „lietuviškų žodžių“ skaičiaus pasaulio mastu niekas neišskyrė, galima drąsiai teigti, kad mūsų kalba internete yra gyvesnė nei bet kada anksčiau būtent dėl vertimų.

Praktinės įžvalgos: ką tai reiškia verslui ir visuomenei?

Tai, kad pasaulyje kasmet išverčiama milijardai žodžių, leidžia mums suprasti keletą svarbių dalykų:

• Kalbų barjerai nyksta: mes artėjame prie eros, kai kalba nebebus kliūtis bendradarbiauti. Tai atveria neįtikėtinas galimybes švietimui ir mokslui.

• Kokybė išlieka prioritetu: nepaisant kiekybinio augimo, kokybiškas vertimas išlieka prabangos preke. Verslas, kuris investuoja į gerą vertimą, investuoja į pasitikėjimą.

• Duomenų svarba: vertimų mastas tiesiogiai koreliuoja su duomenų kiekiu. Ateities technologijos bus dar geresnės, nes jos mokosi iš tų trilijonų jau išverstų žodžių.

Išvada: ateitis, kai nebeliks kalbos barjerų

Milijardai žodžių kasmet nėra tik statistika. Tai yra įrodymas, kad žmonija nori susikalbėti. Vertimas leidžia mums suprasti kito žmogaus patirtį, dalintis žiniomis ir kurti bendrą gerovę. Nors technologijos perėmė didžiąją dalį mechaninio darbo, žmogaus gebėjimas perteikti subtilybes, emocijas ir kultūrinius kontekstus išlieka nepakeičiamas.

Realus vertimų mastas pasaulyje rodo, kad mes gyvename labiausiai tarpusavyje susijusiu laikotarpiu istorijoje. Ir šis procesas tik greitės. Kitą kartą, kai savo telefone spustelėsite mygtuką „Išversti“, prisiminkite – jūs esate dalis milžiniško, trilijonus žodžių jungiančio vandenyno, kuris kasdien daro pasaulį šiek tiek mažesnį ir suprantamesnį.