Meilė gyvūnams prieš kaimynų teises. Kur Kėdainiuose nubrėžta riba?

Šaltuoju metų laiku daugiabučių kiemuose vėl paaštrėja sena kaip pasaulis dilema – kaip padėti alkstantiems ir šąlantiems bešeimininkiams gyvūnams, kartu nepažeidžiant kaimynų ramybės bei higienos normų? Kėdainiuose, P. Lukšio gatvėje, užvirė tikra drama tarp kačių šėrėjos ir nepatenkintų gyventojų. Ši istorija tapo puikiu pavyzdžiu, parodančiu, kokių pasekmių gali turėti geras noras, jei jis įgyvendinamas ne tam skirtose vietose. Gyvūnų mylėtoja sako, kad spaudžiant speigui jai širdis neleido palikti kačių badauti, o gyventojai piktinasi, kad namo kieme mėtosi ištampyti žuvų kaulai ir kitos maisto atliekos. Ir svarbiausia tai trunka jau ne vienerius metus.

Norėjo padėti katinams, kol laukė oficialios šėrimo vietos

Kėdainietė Kristina J. į šią situaciją pateko net ne savo noru, o vedama pagalbos artimui. Ji slaugo garbaus amžiaus močiutę, kuri anksčiau pati rūpinosi kiemo katinais. Dabar, kai močiutė pati nebegali paeiti, ji paprašiusi Kristinos nepalikti kačiukų likimo valioje. Esą, jie jau pripratę būti šeriami to namo kieme, tad ir toliau reikia tą daryti.

Anot Kristinos, vasarą katinų būdavo vos keli, tačiau spustelėjus šaltukui, situacija pasikeitė. „Tų katinų vasarą būna keturi, gal ar penki. Ir dabar, kai tie orai atšalo, žinoma, jų atėjo daugiau.

Vieta šėrimui, žinau, neleistina.

Bet kai tokie šalčiai buvo, tai į juos žmogiškai žiūrėdama ėjau ir šėriau“, – sako ji, pabrėždama, kad spaudžiant 24 laipsnių šalčiui, moralinė pareiga jai pasirodė svarbesnė už biurokratines taisykles.

Kristina sako, kad yra pateiktas prašymas oficialiai katinų šėrimo vietai, tačiau ji nebus įrengta, kol neateis pavasaris. Tuo tarpu į kiek toliau nuo P. Lukšio g. 18-ojo namo esančią šėryklą moteris sako neinanti, nes ten šeriami kiti katinai, kurie jos kieme šeriamų katinų neprileidžia prie maisto.

Kaimynai pasiskundė Viešosios tvarkos skyriui

Tačiau Kristinos pastangos nebuvo sutiktos plojimais. Moteris pasakoja sulaukusi ne tik kaimynų nemalonės, bet ir Viešosios tvarkos pareigūnų dėmesio. Tiesa, moteris sako nesupratusi, kaip jos net nepažįstantys žmonės dėl kačių šėrimo sugebėjo ją apskųsti.

„Gavau šaukimą. Nueinu pas Viešosios tvarkos skyriaus specialistą, o jis manęs ir klausia, ar žinau, kodėl aš pakviesta?

Pasakiau, kad žinau. Bet jis manęs nesupažindino su jokiu dokumentu, parodė tik kelias nuotraukas ir nusprendė man skirti administracinę nuobaudą.

Nei manęs dokumento kokio prašė, nei man parodė skundą, ar kaimynų surinktus parašus, apie kuriuos kalbėjo. Viskas kaip pirštu ant vandens parašyta“, – piktinasi Kristina ir pasakoja, kad ją gyventojai apskundė pateikę filmuotą medžiagą, kur matosi jos automobilio numeriai.

Šėrėja pabrėžia, kad ji ir kiti savanoriai ne tik maitina gyvūnus, bet ir rūpinasi jų populiacijos kontrole, tačiau Viešosios tvarkos skyriaus specialistams tai nebuvo įdomu.

„Kaimynai kaip kokie maniakai vakarais, tamsoje iš už medžių mane filmuoja, fotografuoja. O Viešosios tvarkos skyriaus specialistas net nesiklausė manęs.

Aš jam pasakojau, kad mes tuos katinus nuvežam sterilizuoti ir kastruoti, sugaudom juos, viską darome, kad populiacija nebeaugtų. Ir, aišku, šeriam. Bet jam nebuvo įdomu“, – guodėsi moteris.

Ji sakė, kad kaimynai ne tik kreipėsi į Viešosios tvarkos skyrių, bet ir apsistatė advokatais. Taip pat ji sakė, kad jos automobilio padangos ne kartą buvo subadytos. Nors ji ir nematė, kas tai padarė, bet kadangi yra patekusi į kaimynų nemalonę už katinų šėrimą, mano, kad šie dalykai gali būti susiję.

Moteris sako suprantanti, kad kaimynams gali būti nemalonus kačių šėryklos vaizdas po langais, tačiau ji tikina pamaitinusi katinus net pasiimanti maisto indelius. Jos teigimu, po jos katinų šėrimo nelieka jokios netvarkos ir maisto atliekų, o tie, kurie skundžiasi, kad kieme mėtosi ištampyti žuvies kaulai, patys jų ir primėto, kad turėtų pagrindą skųstis.

Kaimynai sako, kad problema trunka metų metus

Tuo tarpu skundą pateikę namo gyventojai, stebintys situaciją iš savo balkonų, piešia visiškai kitokį vaizdą. Jiems kačių globa asocijuojasi ne su humaniškumu, o su antisanitarinėmis sąlygomis ir turto gadinimu.

„Su kiekvienais metais tų katinų daugėja. Palei namą primėtyta visokių dėžučių, į kurias kraunamos visokios maisto atliekos. Žuvų galvos ir kaulai ištampyti aplink namą.

Katinai laipioja ant mašinų, ypač kapotų, nagais subraižo dažus.

Be to, yra numatyta šėrimo vieta už 300 metrų nuo namo, o ne priešais laiptines“, – savo poziciją išsakė nepatenkintas kaimynas.

Jam antrino ir kita namo gyventoja, atkreipdama dėmesį, kad žmonės taip priešiškai nežiūrėtų, jei kieme būtų viena ar dvi katės, o dabar, kai jos šeriamos, kieme laksto keliolika benamių katinų.

„Tai jau yra problema, o ne geras darbas. 1–2 katinai gal ir neužkliūtų, bet dabar apie 15 katinų duodasi aplink, laipioja ant mašinų ir visur dergia! Ir kiekvienais metais skaičius didėja!“ – rašo ir kitas namo gyventojas.

Gyventojai piktinasi, kad benamiai katinai, šeriami po namo langais, dažnai žymisi teritoriją, šlapindamiesi ant namo laiptinių, gyventojams po langais, ant automobilių. O katino šlapimo kvapas yra ne tik siaubingai nemalonus, bet ir itin sunkiai panaikinamas. Juo labiau naikink nenaikinęs, kai tie katinai žymisi teritoriją kiekvieną dieną.

Dar pavojingesnė problema – katinų įprotis lįsti į automobilių vidų. Žiemą variklio skyrius tampa jaukia, bet mirtinai pavojinga užuovėja. Tokie atvejai dažnai baigiasi tragiškai, mat užvedus variklį gyvūnas gali žūti arba būti sunkiai sužalotas, o automobiliui padaroma tūkstantinė žala.

Gyventojai sako, kad problema trunka jau dešimtmetį. Akivaizdu, kad buvo nepatenkinti ir tais laikais, kai benamius katinus po langais šėrė močiutė, ir dabar, jai negalint to padaryti ir estafetę perėmus Kristinai.

Institucijų pozicija: taisyklės yra taisyklės

Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus l. e. p. vedėja Žydrė Krivičienė primena, kad įstatymai numato aiškias benamių gyvūnų šėrimo taisykles. Maža to, paaiškėjo, kad Kristina su medžiaga ir negalėjo būti supažindinta, mat kol kas jai nėra surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Kai jis bus supildytas, kačių šėrėja galės susipažinti ir su skundu, ir su parašais, ir su kita bylos medžiaga.

„Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su visa pareigūnų atlikto tyrimo medžiaga tik surašius administracinio nusižengimo protokolą. Šiuo atveju protokolas niekam dar nebuvo surašytas, todėl pateikti medžiagos susipažinti negalima“.

Už gyvūnų šėrimą neleistinoje vietoje gresia nemenkos baudos. Pagal LR ANK 346 str., pirmą kartą bauda gali siekti iki 300 eurų, o nusižengus pakartotinai – iki 550 eurų. Statistikos duomenimis, per pastaruosius kelerius metus už panašius pažeidimus Kėdainiuose nubausta keliolika asmenų.

Vien šiemet baudas gavo du asmenys. Tiesa, Viešosios tvarkos skyriaus specialistai sako, kad baudas gavę asmenys paprastai pasimoko. Nelegalios šėryklos dar kurį laiką būna tikrinamos specialistų ir, atrodo, kad baudos veikia – žmonės katinus šerti pradeda tam skirtose vietose, o ne bet kur po kaimynų langais. 

Visame mieste – tik trys šėrimo vietos

Aplinkosaugos skyriaus vyr. specialistas Albertas Narvidas pabrėžia, kad savivaldybė nėra nusistačiusi prieš kačių šėrimą apskritai, tačiau tai turi vykti civilizuotai. Tiesa, gal problema yra todėl, kad tų katinų šėrimo vietų Kėdainiuose trūksta? Šiuo metu Kėdainiuose yra oficialiai patvirtintos vos trys šėrimo vietos: šalia Respublikos g. 22-ojo, Chemikų g. 20-ojo ir P. Lukšio g. 9-ojo namų.

„Bešeimininkių kačių šėrimo vieta pažymima aiškiai matomu ženklu. Gyventojai gali raštu prašyti savivaldybės nustatyti tokią vietą.

Jos turi būti parinktos nuošaliau nuo gyvenamųjų ar visuomeninių pastatų, kad katės galėtų netrikdomos paėsti“, – aiškina A. Narvidas.

Jis taip pat primena šėrėjų pareigą: „Asmenys yra įpareigojami nuolat prižiūrėti vietą – valyti, surinkti pašaro likučius, šiukšles, indus“.

Ar kaimynai ir katinų mylėtojai ras kompromisą?

Niekas negali paneigti, kad padėti silpnesniam, ypač per speigą, yra kilnu. Tačiau humaniškumas neturėtų baigtis ties savo laiptinės durimis, paliekant visas neigiamas pasekmes kaimynams.

Geriausias kelias – bendradarbiavimas. Jei kieme atsirado būrys bešeimininkių kačių, pirmiausia vertėtų kreiptis į savivaldybę dėl oficialios šėryklos vietos parinkimo toliau nuo automobilių stovėjimo aikštelių ir vaikų žaidimo zonų. Taip pat būtina tęsti sterilizacijos programas, kurios ilgainiui natūraliai sumažina gyvūnų skaičių.

Šėrėjams svarbu suprasti, kad kiekvienas paliktas „bliūdelis“ po langais yra potencialus konfliktas su kaimynu, kurio turtas gali būti sugadintas.

O namo gyventojams – kad šėrėjai dažniausiai yra vieninteliai žmonės, realiai sprendžiantys kačių populiacijos problemą (jas gaudantys ir sterilizuojantys), todėl konstruktyvus dialogas būtų kur kas naudingesnis, nei naktinis kačių mylėtojų filmavimas iš už kampo.

Galutinis tikslas juk bendras – švarus kiemas, saugūs automobiliai ir nė vieno sušalusio ar alkstančio gyvūno. O to pasiekti galima tik laikantis taisyklių, kurios sukurtos ne tam, kad draustų gerumą, o tam, kad jis nekeltų chaoso.

Raginame visus gyvūnų mylėtojus naudotis savivaldybės patvirtintomis šėrimo vietomis – tai apsaugos jus nuo baudų, o gyvūnus – nuo priešiškai nusiteikusių gyventojų pykčio.