Ligoninėms gresia bankrotai. Kėdainiai – ne išimtis

Jorūnė Liutkienė

Ligoninės patyrė milžiniškas išlaidas dėl koronavirusu sirgusių ir tebesergančių pacientų gydymo. Vien Kėdainių ligoninės biudžete dėl to atsivėrė 300 tūkst. eurų skylė. Kaip ji bus užlopyta, kol kas niekas negali atsakyti. Po Kėdainių rajono savivaldybės vadovų, čia išrinktų Seimo narių ir sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio nuotolinio susitikimo paaiškėjo tik tai, kad dalis Lietuvos ligoninių gali net bankrutuoti.

Sudėtinga finansinė situacija

Su sudėtinga finansine situacija susiduria ne tik Kėdainių ligoninė, bet ir visos kitos, kuriose buvo ar tebėra gydomi COVID-19 sergantys pacientai.

Kėdainiuose, kaip ir kituose rajonuose, egzistuoja kelios susikaupusios problemos: iki šiol nebuvo apmokama medikams už testavimą mobiliajame punkte, o dėl nekompensuotų išaugusių medikų atostoginių išmokų sukauptos įspūdingos skolos.

Vien Kėdainių ligoninė šiuo metu turi maždaug 300 tūkst. eurų skylę savo biudžete, kurią įvardija kaip milžinišką.

Paslaugas teikė, bet apmokėjimo negavo

Per praėjusius metus dėl pandeminės situacijos iš trijų rajone veikusių įstaigų Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro, VšĮ Kėdainių ligoninės ir Visuomenės sveikatos biuro skubiai teko sukurti dar 5 savotiškai kaip ir atskiras įstaigas. Pirmiausia – Karščiavimo kliniką, po to – COVID-19 skyrių, Mobilųjį punktą, paskui – Skambučių ir Skiepijimo centrus.

Įvertinus tai, kad beveik visus metus Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kėdainių skyriuje dirbo vos vienas žmogus ir nebuvo vadovo, riekia tik pamėginti įsivaizduoti, kokiais krūviais ir apsukomis vienas kitą vaduojant ir keičiant teko dirbti visiems mūsų rajono medikams.

Kad jie ir gavo priedus už darbą, tačiau ligoninės vadovams, savivaldybei ir medikų profsąjungai rūpi, kad vis dėlto ne į visų jų darbo krūvius ir apimtis vienodai buvo atkreiptas dėmesys.

Neįvertino atostogų apmokėjimo išlaidų

Ministras prisipažino, kad su testavimo įkainių sprendimu ministerija stipriai vėluoja. Vis dėlto teisės akto projektas, kaip apmokėti mobiliuosiuose punktuose dirbusių žmonių darbą, yra parengtas ir bus priimtas po procedūrų.

Na, o medikų atostogoms apmokėti pinigų pritrūko, nes pandeminiu laikotarpiu su COVID-19 pacientais tiesioginio kontakto būdu dirbusiems medikams, slaugytojoms ir personalui buvo mokamas 100 proc. priedas. Jis yra kompensuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, tačiau atostogų apmokėjimo išlaidos liko neįvertintos.

Ligoninių biudžetuose susidarė trūkumai, kurie kai kurioms gresia net bankrotu. 

Šis klausimas aktualus visoms COVID-19 pacientus gydančioms ar gydžiusioms nedidelėms regiono ar rajono ligoninėms.

Kompensacijos joms bus mokamos iš valstybės tik nuo gegužės mėnesio, tad kaip dings  300 tūkst. eurų skola Kėdainių ligoninės biudžete, kol kas neaišku.

Ministras tik patikino, kad renka duomenis ir per valstybės biudžetą žiūrės, kokį kompensacinį mechanizmą galima pritaikyti. 

Nekompensavo ir deguonies įrengimo bei nuomos

Ministras pažadėjo ieškoti sprendimo ir kaip kompensuoti VšĮ Kėdainių ligoninės patirtas  nenumatytas išlaidas dėl deguonies talpų įrengimo bei nuomos. To reikėjo gydant viso regiono pacientus, kai rudenį buvo atidarytas COVID-19 skyrius Kėdainiuose.

Dėl giežtų ES fondų reikalavimų ir finansavimo taisyklių būtent tokios nuomos išlaidos negalėjo būti kompensuotos ir todėl ši skola įstrigo beviltiškai.  

Be to, ir pinigų už skiepijimą pervedimai dėl galiojančių įstatymų vysta neracionaliai ilgai, tačiau A. Dulkys žada ir šią problemą išspręsti.

Nori renovuoti tik už valstybės pinigus

Po susitikimo su Kėdainių rajono savivaldybės vadovais į ministro „apmąstymų portfelį“ nugulė ir beviltiškai įstrigusi 25 tūkst. eurų ministerijos skola Kėdainių rajono savivaldybės biudžetui už COVID-19 pacientų gydymą ir atviras klausimas dėl mūsų ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus modernizacijos.

Kėdainių ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus renovacijos klausimų nepavyksta išspręsti jau ne vienerius metus.

Į skubiosios pagalbos būdami itin rimtos būklės gyventojai net be gydytojo siuntimo kreipiasi 24 valandas per parą, o jo renovacija yra įstrigusi nuo 2018 metų. Tais metais buvo parengtas techninis rekonstrukcijos projektas, o 2019 metais pasirodžius naujiems tokių skyrių reikalavimams, iškilo poreikis skubiai jį koreguoti pagal naujausius reikalavimus.

Projektas pakoreguotas. Nuo 2019 metų pabaigos savivaldybės vadovai ieško būdų, kaip modernizuoti minėtą skyrių tik už valstybės lėšas, tačiau valstybė tokiam projektui pinigų skirti neskuba.

Sąlygos tragiškos

Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus renovacijai reikia apie 300 tūkst. eurų. Tiesa, suma skaičiuota, kai statybų kainos dar buvo neišaugusios.

1964 metais statytame pastate esantis Priėmimo skyrius paskutinį kartą buvo atnaujintas 2002 metais. Akivaizdu, kad sąlygos jame artėja prie tragiškai pasenusių.

Nuotoliniame susitikime su ministru A. Dulkiu meras Valentinas Tamulis paragino kuo skubiau spręsti šią problemą, tačiau šio klausimo nagrinėjimui buvo skirta tiek mažai laiko, kad net nebuvo paminėti svarbiausi argumentai, dėl kurių renovacija yra būtina, tad aiškaus atsakymo iš ministro dėl rekonstrukcijos taip ir nesulaukta.

 Reformą diktuoja pandemija  

Ministras A. Dulkys ir viceministrė Danguolė Jankauskienė labai trumpai pristatė planuojamą sveikatos reformą, kurioje galės dalyvauti visos savivaldybės, tad tikėtina, kad Kėdainių ligoninės Priėmimo skyriaus rekonstrukcija gali pajudėti vykdant sveikatos įstaigų reformą.

Ministras viltingai mini šimtus milijonų eurų iš ES ir RRF fondų, kurie esą, pirmiausia, atiteksią tiems rajonams ir įstaigoms, kurios rizikuos ir dalyvaus reformoje.

„Turime suprasti, kad reikia reformų į ateitį. Virusas aiškiai parodė problemas sveikatos sistemoje.

Kviesime savivaldybes bendradarbiauti. Norime padaryti regionines aptarimo grupes. Išklausysime, kiek ir ko jums reikia: lovų ar kokių stacionarinės pagalbos apimčių“, − sakė ministras.

Ar bijoti rudens?

Vienas iš rūpimų klausimų apie vakcinaciją taip pat liko neatsakytas.

Ministras pasakė tik tai, kad kol kas nėra aišku, kaip bus antrą kartą skiepijami medikai ir pažeidžiamiausių – socialinių globos įstaigų darbuotojai bei jų prižiūrimi gyventojai.

Vasara netruks praeiti, o rudenį jau bus daugiau kaip pusė metų, kai visi jie buvo vakcinuoti dviem vakcinos dozėmis.

Ar rudenį jie vėl bus vakcinuojami, kol kas neaišku, mat, pasak ministro, dabar laukiama klinikinių tyrimų atsakymų ir mokslininkų išvadų, atidžiai stebimi sergamumo rodikliai priimant domėn vasaros atlaisvinimus.

Vaikai grįš į mokyklas

Kol kas ministras siunčia tik aiškią žinutę šeimoms: abi ministerijos ir Sveikatos apsaugos, ir Švietimo, mokslo bei sporto yra nusiteikę rudenį sugrąžinti moksleivius į kontaktinį mokymą. „Kad spręsdami vieną problemą, nepasidarytume dar trijų naujų: nukentės mokinių žinios, ateitis ir psichinė sveikata“, − sakė ministras A. Dulkys ir pridūrė, kad sugrįžusiems į mokyklas mokiniams taikys tokius metodus, kokie bus reikalingi, svarbiausia, kad išsilaikytų dabar esamos sergamumo tendencijos.

*****

Susitikime su LR sveikatos ministru dalyvavo rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis, mero pavaduotojas Paulius Aukštikalnis, administracijos direktorius Arūnas Kacevičius, administracijos direktoriaus pavaduotojas Gintautas Muznikas, savivaldybės gydytoja Ramunė Kabošienė, Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Audronė Rimkevičienė, VšĮ Kėdainių ligoninės l. e. p. direktorė  Rita Kuodienė, Lietuvos gydytojų sąjungos Kėdainių filialo vadovė, Lietuvos gydytojų sąjungos Finansų komiteto pirmininkė, Kėdainių ligoninės ir PSPC Jungtinės profesinių sąjungų atstovybės pirmininkė Raimonda Augienė, LR Seimo nariai Tomas Bičiūnas bei Viktoras Fiodorovas.