„Lifosai“ – 60, bet dabar ne šventės galvoje
1963 m. sausio 18 d. pradėjo veikti pirmoji, 100 tūkst. tonų per metus pagaminanti sieros rūgšties gamybos linija. Ši data laikoma oficialia įmonės gamybinės veiklos pradžia./„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.
Eglė Kuktienė
„Lifosa“ neseniai minėjo 60-ies veiklos metų sukaktį. Tiesa, minėjimas toks, kokie ir laikai – kuklus ir daugiau mintyse nei realybėje. Lifosiečiai šią datą atsiminė, pasidalijo prisiminimais, ir toliau ėjo dirbti labai keistu ir nežinomybės pilnu keliu. Tuo tarpu buvęs ilgametis „Lifosos“ vadovas Jonas Dastikas linki nepasiduoti ir primena, kad krizių būta ir anksčiau, ir visas jas įmonė atlaikė, tad to reikia viltis ir dabar.
Kuklus pasveikinimas
Dabartiniai „Lifosos“ vadovai toli gražu ne šventiškai nusiteikę. Pasidaliję trumpu sveikinimo žodžiu įmonės interneto svetainėje, apsisprendė nuo platesnių komentarų susilaikyti.
„Per šešis veiklos dešimtmečius nuoseklios kelių darbuotojų kartų pastangos lėmė, kad „Lifosos“ vardas šiandien žinomas visame pasaulyje ir siejamas su aukščiausia produkcijos kokybe ir patikimumu.
Ši sukaktis taip pat yra puiki proga padėkoti visiems, prisidėjusiems prie „Lifosos“ gerovės kūrimo. Nuoširdžiai dėkoju mūsų produkcijos pirkėjams, tiekėjams ir verslo partneriams, bendrovės valdybos nariams, Kėdainių miesto gyventojams, o labiausiai – visai didelei „Lifosos“ šeimai. Ačiū, kad drauge kūrėte garbingą bendrovės istoriją, buvote bei tebesate šios nepaprastai įdomios kelionės bendražygiai.
Esu giliai įsitikinęs, kad bendrovės sėkmės garantas yra darbuotojai. Todėl matydamas Jūsų,
mieli lifosiečiai, atsidavimą ir susitelkimą, uolumą ir atkaklumą, tikiu, kad „Lifosos“ pamatas yra nepaprastai tvirtas ir pasiruošęs atlaikyti bet kokius išbandymus.
Sėkmingų, šviesių ir ilgų metų, „Lifosa“!“, – tokiu sveikinimo žodžiu pasidalino generalinis įmonės direktorius Andrijus Savčukas.
Didžiulis įvykis
Buvęs ilgametis „Lifosos“ generalinis direktorius Jonas Dastikas mielai pasivaikšto atsiminimų takais. Jis pasakoja, kad fabriko atidarymas prieš 60 metų buvo itin didelis įvykis. Net centrinė šalies valdžia, nepabūgusi didžiulių šalčių, tuomet vyko į Kėdainius.
„1963 metų žiema buvo labai šalta. Ir -25 laipsniai šalčio buvo – kaip tyčia, kai reikia šilumos, tai tiek šalčio davė.
Dėmesys didelis buvo iš Vyriausybės anuomet, tuometinė aukščiausia valdžia buvo atvažiavusi. Nepaisant to, kad šalta, kad ką tik po naujųjų. Tai buvo didelis įvykis“, – prisimena J. Dastikas.
Ne taip jau sklandžiai
Tiesa, fabriko darbo pradžia nebuvo tokia jau sklandi. Dirbo ten žmonės iš kaimo, kvalifikacijų neturėjo, savo rankomis ir žiniomis, kaip išmanė, taip fabriką ir lipdė.
Svarbiausia neprarasti vilties. Vadovai turi laikytis. Kolektyvas kvalifikuotas, geras, praktiškai neišsilakstė, visi kantriai laukia. Saugokit fabriką. Ateis diena, kai viskas susitvarkys.
J. Dastikas
Tad nenuostabu, kad pirmasis fabriko paleidimas pasibaigė… dūmų uždanga.
„Tais laikais ir statybos buvo ne tokios. Viena linija veikė, daug kas neužbaigta buvo. Tie, kurie fabriką anuomet paleidinėjo, vėliau pasakojo, kad buvo nepaprastai sunku. Trūko žinių, kvalifikacijos.
Kiek gi ten – mėnesį pasimokydavo ir eidavo dirbi. Kai realiai geram sieros cecho aparatininkui paruošti bent trejų metų reikia. Visi labai laukė fabriko.
O kai paleido – išsigando. Aparatai kai pasileido, dūmai pasipylė, pusę miesto uždengė.
Buvo laikas, kad gamykloje su kaukėmis tik būti buvo galima.
Na, pastatyta buvo nekokybiškai… Visiems baimės buvo pilna, vėl viską stabdė, tvarkė, taisė, iš naujo paleidinėjo“, – iš tiesų ne itin sėkmingą fabriko startą mena J. Dastikas.
Trys krizės
J. Dastikas dirbti į „Lifosą“ atėjo praėjus septyneriems metams po to nesėkmingojo starto.
„Per tuos metus trys didžiulės krizės buvo. Ir darbuotojų trūko, ir blokada buvo, ir
fabrikas sugriuvęs“, – atsimena pašnekovas.
Pirmoji krizė fabriką ištiko maždaug po dešimtmečio. Tuo metu Kėdainiuose atsidarė dar
trys fabrikai, ir žmonės, ieškodami sau geresnio karjeros kelio, išsilakstė – kas kur.
„Lifosoje“ ėmė kritiškai trūkti darbo rankų.
„Kai taip nutinka, deja, kenčia aplinkosauga. Laimė, kad ilgai tai netruko, ir ta krizė buvo
suvaldyta.
1975–1985 metais fabrikas, galima sakyti, buvo iš pamatų perstatytas. Dauguma cechų
buvo rekonstruoti ir tai buvo padaryta būtent dėl to, kad būtų galima paisyti aplinkosauginių
reikalavimų.
„Nuotaikos niūrios, niekas nežino, kas laukia rytoj. Fabrikas dirba, bet jau moralinė dėmė yra didžiulė. Niekas nenori turėti reikalų su sankcionuota įmone. Nepaprastai sunku dabar įmonei, darbuotojams, vadovams“.
J. Dastikas
Ir nuo tada jų paisoma itin griežtai – jau tiek tikrinti pertikrinti buvome. Buvo atvykęs pas
mus Pasaulinės trąšų gamybos asociacijos vykdomasis direktorius, apžiūrėjo viską, sako – kaip pas jus tvarkinga, gražu, visur tvarka.
Aš jo paklausiau, ar jis iš mandagumo taip sakantis, ar iš tiesų taip galvoja? Jis išeidamas
patikino: „Ne, dar nesu matęs tokios gamyklos pasaulyje“, – pasakoja J. Dastikas.
Dabar – labai sunku
„Na, taip ir ėjo tie 60 metų, kol tapome savo srities lyderiais. O dabar… O dabar sankcijos“, –
atsidūsta pašnekovas.
„Nuotaikos niūrios, niekas nežino, kas laukia rytoj. Fabrikas dirba, bet jau moralinė dėmė
yra didžiulė. Niekas nenori turėti reikalų su sankcionuota įmone. Nepaprastai sunku dabar
įmonei, darbuotojams, vadovams“, – sako J. Dastikas.
Neprarasti vilties
Tačiau jis ragina neprarasti vilties. Tiek krizių įveikus, galima ir šią įveikti. Užtruks laiko,
kol viskas atsistatys – bet svarbiausia, kad atsistatys ir grįš į senas vėžes.
Žinoma, kad tai nutiktų, reikia, kad įmonė būtų pašalinta iš sankcionuojamųjų sąrašo.
„Gyvenimą atidavus norisi, kad fabrikas dirbtų ir klestėtų. Daug kas ten gyvenimus atidavę, daug darbuotojų jau perkopę 50 metų, fabrike atidirbę po 20, 30 metų. Laukia, tikisi.
Svarbiausia neprarasti vilties. Vadovai turi laikytis. Kolektyvas kvalifikuotas, geras, praktiškai neišsilakstė, visi kantriai laukia.
Saugokit fabriką.
Ateis diena, kai viskas susitvarkys“, – viliasi Jonas Dastikas.
21 Komentarai
Sako aciu darbuotojam,ka cia meluoji seniuk,paprastas darbuotojas cia sudo vertas isikalineja kas kaip nori biski aukstesnis budamas nei eilinis.Algos kaip duonos kepykloje,o kai paklausai tai kokie mes garbingi kokie isskirtiniai,tai juokas ima.
Esi šudo Malikas.Dirbu nuo 1980.Butas sanatorijos poilsio namai algos(ne kepiklos)apdraustas ir t.t. ir tp.Pasikartosiu-mali šuda.
Nei jis šūdo malikas, nei ką. Matyt pats esi gerai kažkam sulindęs į (pats supranti), kad rojus tau ten. O šiaip manau, kad fabrikas tikslingai žlugdomas. Kažkas labai suinteresuotas pigiai nupirkti po visko.
Tu jau nemeluok,kad sanatorijos, visiem ten jum 13 alga kaip vieninteles santaupos, nekalbu apie tuos kur ale kieti prisiema paskolu ir su darbiniais batais drozia namo, su specofke po miesta vaiksto ir tu nieko neturi apart buto kedainiuose ir 20 metu automobilio ir primeti kieteka, nes tu dirbi lifosoj, nors tu realiai esi nulis, rudnosiukas nebent, kuris pagatavas virsininkui i sikna sulyst. Neisizeisk, bet tokia realybe.:)
Teisingiausias komentaras.
Bet tau skauda realiai labai, kad zmogus gauna 13 ir dirba ten, nes tokia slyksti pagieza sklinda nuo taves urode 😀
Gal paklauskit to zmogaus kur su specofke vaiksto, ar jo vaikai neserga ir pinigu jis paskutiniu neatiduoda i geroves valstybes biudzeta ir i ligoniu kasa, o ne apie pasokolas blevyzgauk, pavyduoli!
Gal galite ivardinti algas? Ar eilinis stumimas?
Su lietsargiu išėjęs į miestą, nuo chemijos teršalų gryzdavai su skyletu lietsargiu. Dabar vėl neįmanoma langus atidaryti per tą nuodų fabriką. Nusikalstamas apsileidimas. Linkiu užsidaryt !
atsimenam ir cechų dalinius stabdymus atvykstant komisijoms.Buvo visko kas į garbės knygas nerašoma…Dabar, parduota russams ,ėmusi kilti vėl klupo jau pačių lietuvių vos nepribaigta.Viltis-durnių motina,bet tesipildo Dastiko linkėjimai Kėdainių didžiausiajai darbdavei.Protas juk turėtų paimt viršų,ar ne taip,kėdainiečiai?
Kada jums asilai bus gerai?
O kišeninis dastikas vėl gamyklos mundurą plauna 🙂 Reikia runkeliams smegenis praplauti, kitaip niekas nebalsuos už gerąjį samarietį rinkimuose
Uz konservus tikrai niekas nebalsuos, gali nuimt gaza smirdaliau 🙂
Rinką vrk kad liaupsina kandidatą dastika
Tauciunai mano, as klimaksine sena boba!!!
Nemazai per ta laika zmoniu nunuodijote .
Ar įrodymų turi, žinau kelis žmonės kurie per neatsargumą numirė darbo metu, nes darbo saugos taisyklės buvo pažeistos. O kaip dabar ten dirba darbininkai mes nežinom, per žinias nerodo pačio vidaus cechų. Kėdainių visuomenės sveikatos biurui neaktualu kiek nunuodijo žmonių, kurie nunuodyti šio fabriko.
1000 kėdainiečių dirba fabrike, aptarnaujančiose įmonėse dar kokie 2000 žmonių. Tuo tarpu 25 tūkstančiai kėdainiečių ir rajono gyventojų , kuriems praktiškai jokios naudos iš tos gamyklos, nuodijami. Uždaryt ta fabrika, ivanai už Uralo prigamins trąšų. Po karo iš jų pusvelčiui nuoirksim
Idomu kiek nunuodijo ir kokius nuostolius matai del ‘Lifosos“,jei gali, placiau faktais.
Tokie urodeliai tik komentaruose tulzi lieja, jie baige 8klases ir nieko nesupranta, apart pavydo
[…] kad tokia įmonė, kuri neseniai atšventė savo veiklos 60-metį, su kuo ją, beje, ir sveikinu, tęstų savo darbus ir darytų tai […]