Knyga „Legendinė „Konrado“ kavinė“ pristatyta ir tėviškėje
Kėdainiuose gimusio ir augusio, o šiuo metu Panevėžyje gyvenančio istoriko, publicisto Juozo Brazausko gimtojo namo vietoje esančiame „Smilgos“ viešbutyje-restorane pristatyta leidyklos „Vokietijos lietuvis“ išleista knyga „Legendinė „Konrado“ kavinė./Džestinos Borodinaitės nuotr.
Džestina BORODINAITĖ
Kėdainiuose gimusio ir augusio, o šiuo metu Panevėžyje gyvenančio istoriko, publicisto Juozo Brazausko gimtojo namo vietoje esančiame „Smilgos“ viešbutyje-restorane pristatyta leidyklos „Vokietijos lietuvis“ išleista knyga „Legendinė „Konrado“ kavinė. Istorinė apybraiža apie tarpukario Kauno bohemą“, kurioje pasakojama apie garsiausią tarpukario Kauno intelektualų susibūrimo vietą, buvusią Laisvės alėjoje 45, – „Konrado“ kavinę, kuri yra tarsi to meto simbolis.
Dramatiškos ir linksmos istorijos
„Konrado“ kavinės šiandien nėra, nėra ir „Tulpės“ kavinės, kuri buvo po jos.
Apie legendinę susibūrimo vietą šiandien plačiau pasakoja J. Brazausko knyga „Legendinė „Konrado“ kavinė. Istorinė apybraiža apie tarpukario Kauno bohemą“, kurioje atskleidžiama to meto istorinė situacija, pasakojamos kavinės lankytojų gyvenimo dramatiškos ir linksmos istorijos.
Anot J. Brazausko, knygoje apibendrinta tai, kas buvo nutylėta sovietmečiu, ilgintis Nepriklausomybės laikų.
Renginio dalyviai
Daugiau kaip 70 knygų ir įvairių mokymo priemonių autoriaus naujausios knygos pristatymo nepraleido J. Brazausko sesuo Nijolė, buvęs klasės draugas, atvykęs net iš Palangos.
Renginyje taip pat dalyvavo knygos redaktorė ir leidėja, leidyklos „Vokietijos lietuvis“ vadovė Angelė Digaitytė ir kiti.
Pristatė knygą
Pristatydamas knygą J. Brazauskas pasidžiaugė per pastaruosius metus nuveiktais darbais, priartinant knygą prie skaitytojo, papasakojo susitikimo dalyviams, kur jau buvo pristatyta knyga, kas ją vertino, pateikė trumpus apybraižos apibendrinimus.
Humoro jausmo nestokojantis knygos autorius taip pat dalijosi linksmų istorijų, kurios aprašytos knygoje, fragmentais, plačiau papasakojo, kas per vieta buvo ta „Konrado“ kavinė: „Pasak to laikmečio liudininkės rašytojos Halinos Korsakienės, „Konrado“ kavinė buvo „Kauno dvasios aristokratų seklyčia, kur svarstomos meno, literatūros ir politikos problemos“.
Į „Konrado“ kavinę rinkdavosi įvairių pažiūrų ir skirtingų kartų rašytojai, dailininkai, teatralai, muzikai, žurnalistai.
Ryškiausios „Konrado“ kavinę pamėgusios asmenybės buvo Juozapas Albinas Herbačiauskas, Juozas Keliuotis, Vincas Krėvė, Balys Sruoga, Kazys Binkis, Justinas Vienožinskis, Juozas Miltinis, Petras Cvirka, Jonas Marcinkevičius, Antanas Venclova, Bronys Raila, Borisas Dauguvietis.
Kai būdavo Kaune, čia būtinai užsukdavo diplomatas ir poetas Jurgis Baltrušaitis, diplomatas, vertėjas Karolis Račkauskas-Vairas, vakaruose išgarsėjęs dailininkas Neemija Arbit Blatas, Kauną pavadinęs mažuoju Paryžiumi.
Savo stalelį turėjo operos dainininkė Marijona Rakauskaitė ir scenografas Liudas Truikys.
Čia dainavo Antanas Dvarionas, Juozas Indra, Romanas Marijošius, Aleksandras Vertinskis, Danielius Dolskis, publiką virtuozišku grojimu užburdavo smuikininkas Michelis Hofmekleris ir Danielius Pomerancas“.
Knyga „Legendinė „Konrado“ kavinė. Istorinė apybraiža apie tarpukario Kauno bohemą“ pasakoja apie garsiausią tarpukario Kauno intelektualų susibūrimo vietą, buvusią Laisvės alėjoje 45, – „Konrado“ kavinę, kuri yra tarsi to meto simbolis.
Aut. past.
Brandino idėją
Istorinės apybraižos autorius neabejoja, jog senajai kauniečių kartai „Konrado“ kavinės simbolis iki pat šių dienų išliko ryškus.
Siekdamas, kad Kauno legenda ir toliau gyvuotų žmonių širdyse, o taip pat būtų atpažįstama ne tik ją puikiai žinantiems, bet ir mažiau girdėjusiems, J. Brazauskas ėmė brandinti idėją „Konrado“ kavinę ir vėl pristatyti žmonėms: „Taip ir gimė sumanymas sukurti šią istorinę apybraižą“.
Ruošia kitą knygą
Ir kaip tik tada gyvenimo vingiai J. Brazauską suvedė su A. Digaityte, kuri ir buvo tas žmogus, padėjęs knygos autoriui išleisti istorinę apybraižą: „Dėl to skiriu nuoširdžią padėką Angelei.
Leisdamas šią knygą spėjau suprasti, kad mūsų su Angele bendras kūrybinis darbas gali turėti ir labai gražią ateitį, todėl galvoje nenustoja kirbėti mintys apie kitą bendrą su Angele knygą apie karo pabėgėlius, kurią jau pradėjome rengti“.
Vienas kito nepažinojo
Įdomu tai, jog Vokietijoje gyvenanti A. Digaitytė ir J. Brazauskas knygą išleido vienas kito nepažinodami.
Istorinę apybraižą apie legendinę „Konrado“ kavinę juodu ruošė, redagavo, pildė bendraudami virtualioje erdvėje, o akis į akį susitiko tik knygai išvydus dienos šviesą – per pirmąjį jos pristatymą.
Juozas Brazauskas – istorikas, publicistas, mokytojas ekspertas, nusipelnęs mokslo srityje, Lietuvos Respublikos Seimo įsteigto Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatas, 2018 metais pelnė Panevėžio miesto savivaldybės Kultūros ir meno premiją už kultūros paveldo, kraštotyros sklaidą, 2019 metais autoriui paskirta knygnešio Martyno Survilos premija, daugiau kaip 30 istorijos vadovėlių ir mokymo priemonių autorius ir sudarytojas.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę pirmasis parengė ir Kaune „Šviesos“ leidykloje išleido Lietuvos istorijos mokymo priemonę ir vadovėlius Lietuvos mokykloms.
Nuo 2000 metų yra parengęs ir išleidęs Panevėžio vyskupo emerito Juozo Preikšo pamokslų ir sveikinimų knygą „Žodžiai“, monografiją „Dailininkė Marcė Katiliūtė“, enciklopedinį leidinį vaikams apie Lietuvos valdovus, straipsnių rinkinius „Išlieka tai, kas užrašyta“ ir „Vietoj palikimo“.
Naujausi J. Brazausko darbai – istorinė apybraiža „Mažasis Lietuvos universitetas Panevėžyje“, skirta Meno kuopai atminti, biografinė apybraiža „Trumpas žydėjimas“ apie dailininkę Marcę Katiliūtę, knyga „Juozo Keliuočio drama“.
2018 metais minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį išleista biografinių apybraižų ir prisiminimų knyga „Karta, iš kurios mokėmės“, biografinė apybraiža „Skaisčios širdies žmogus – Julijonas Lindė-Dobilas“, biografinių apybraižų knyga „Mano kelias“ apie Antaną Strazdą, Joną Biliūną, Aleksandrą Dambrauską (Adomą Jakštą), Kazį Binkį.
2019 metais, minint Juozo Tumo-Vaižganto gimimo 150 metines, išleista biografinė apybraiža „Universalus Juozas Tumas-Vaižgantas kaip Viešpaties diena“, biografinė apybraiža „Gyvenimas šėlsta nevilties agonijoje: Jurgis Savickis – rašytojas ir diplomatas“.
2020 metais išleista istorinė apybraiža „Šveicarų ir lietuvių pėdsakais“.
