„Kitokios“ seserys vis suburia ir „kitokią“ miesto bendruomenę
Panašiai kaip baltos varnos, taip ir sesės dvynės Milda ir Teresė, į Lietuvos muzikos pasaulį įsiveržė ne pataikaudamos publikai, ne susiliedamos su minia, o atvirkščiai, buvo išskirtinės ir išvaizda, ir muzikiniu skoniu./ Saulės Korsakovaitės nuotr.
Seserys vokalistės Milda ir Teresė Andrijauskaitės iš pradžių buvo sugalvojusios kitą pavadinimą savo duetui – „Kampas“. Tačiau vėliau jos pasirinko „Baltos varnos“, nes šis pavadinimas geriau atspindėjo jų savijautą ir kūrybinį identitetą – jos jautėsi „kitokios“, išsiskiriančios iš aplinkos. Ši metafora nėra tiesiogiai priskiriama tradicinei lietuvių tautosakai, tačiau ji giliai įsišaknijusi lietuvių kalboje ir kultūroje kaip frazeologizmas ar vaizdingas posakis.
Kaip nurodoma Wikipedijoje, „Balta varna“ mūsų kalboje yra nepritapimo, kitoniškumo simbolis, siejamas su kančia dėl aplinkinių nesupratingumo, nesaugumo ir nurodo, kad žmogus pasižymi kitokiomis vertybėmis, pasaulėžiūra, elgesio ar išvaizdos bruožais negu aplinkiniai, todėl į jį žiūrima įtariai, kartais paniekinamai. Galima sakyti, kad sprendimas nebuvo visiškai spontaniškas – jis buvo sąmoningas pasirinkimas iš kelių idėjų.
Pristatė dar dažais kvepiančią, pirmąją savo karjeroje, vinilo plokštelę
Panašiai kaip baltos varnos, taip ir sesės dvynės Milda ir Teresė, į Lietuvos muzikos pasaulį įsiveržė ne pataikaudamos publikai, ne susiliedamos su minia, o atvirkščiai, buvo išskirtinės ir išvaizda, ir muzikiniu skoniu. Du dalykai jas iš karto užkėlė ant scenos ir iki šiol nebepaleidžia nuo jos, tai – unikalūs jų balsai ir originalus dainų stilius.
Lietingą liepos ketvirtadienio vakarą duetas „Baltos varnos“ jau ketvirtą kartą koncertavo kėdainiečiams „Grėjaus namuose“. Atvyko jos ne tuščiomis rankomis, o su naujutėlaite vinilo plokštele „Sidabru išlieta“. Tai pirmoji „Baltų varnų“ plokštelė, todėl ja merginos ne tik džiaugiasi, bet ir didžiuojasi. Koncerte skambėjo daug dainų ir iš 2021 metais išleisto albumo „Kuždesiai“.
Atmosfera įkaito ne vien nuo dainų, bet ir nuo šmaikštaus sesių humoro
Nuo scenos liejosi ne tik dainos, tą vakarą sesės Milda ir Teresė smagiai kalbino publiką, pasakojo istorijas ir dalijosi mielais širdžiai prisiminimais, todėl atmosfera tapo šiltesnė, jaukesnė, intymesnė. „Muzikantui namai yra ten, kur per koncertus šoka barmenai ir duoda pavalgyti“, – prajuokindamos publiką čiauškėjo dainininkės.
Net ir ne muzikantui buvo aišku, kad akustinis to vakaro koncertas bus ypatingas savo emociniu charakteriu: atviras, nuoširdus, betarpiškas, momentais netgi labai smagus ir triukšmingas…
Milda pajuokavo, kad kai mažiau žiūrovų, tai bendravimas su jais yra glaudesnis, atsiranda akių kontaktas, jos pačios tada jaučiasi tvirčiau ir arčiau savo publikos. Tokia atmosfera leidžia atviriau kalbėti ir išsikalbėti, tarsi kokiam psichologui. Ir buvo labai gera, smagu, kartais lyriška, nes nejučia pradėdavau linguoti, balsai ir garsai tiesiog užliūliuodavo, o kartais velniškai ritminga ir tranku, kad net koja mušti ritmo nebespėdavau, o ir nusėdėti vietoje jau darėsi sunkoka.
Merginos pasakojo, kad atsipalaiduoti jos gali visur, ir miške, ir vaikščiodamos miesto gatvėmis, ypač Vilniuje, nes vasara pati savaime jau yra gerai. Kad pasaulis nesugrius, jei vieną dieną kažko nepadarysi, o tą laiką skirsi tik sau. Apie ką kalbėjo, apie tai ir dainavo. Net ir tądien jų nuotaika buvo tokia, kad, anot Mildos, norisi ištaškyti, iššokti, išdainuoti. Publika plojo drąsindama ir palaikydama dainininkes, o jos savo stipriais balsais ir ugningu temperamentu kaip tik tai ir darė.
Teisingi pasirinkimai ne visada gimsta iš karto
Tačiau gyvenime būta ir sudėtingesnių momentų. Juk muzikantai, dainininkai, scenos žmonės perdega, pavargsta nuo dėmesio, nuolatinio judesio, kai kurie tiesiog išsisemia. Tačiau Milda visai publikai atvirai prisipažino, kad vos prieš dvejus metus jas abi buvo užvaldęs permainų troškimas, todėl tarp sesių kilo nesutarimų. Nors jos ir dvynės, tačiau kiekviena turėjo savo ambicijų.
„Tai buvo ieškojimų, kuria linkme mes norime eiti, metas. Toks momentas, kai labai pradėjo skirtis mūsų nuomonės. Tai netruko ilgai, niekas to nepajuto, tik mes abi. Tikrai nebuvo jokio pervargimo, tiesiog aš norėjau išbandyti kažką savo, atskiro, naujo. Tuo metu sudalyvavau televizijos projekte „Muzikinė kaukė“, išleidau savo solinį kūrinį. Tokiame projekte, kaip „Muzikinė kaukė“, dalyvaučiau ir vėl, šiaip, dėl savęs“, – atviravo Milda.
Teresė patvirtino, kad toks projektas – dovana kiekvienam atlikėjui, todėl pabandyti sutiktų ir ji. Intensyviai ieškojusios susikalbėjimo tarpusavyje, po kurio laiko sesės grįžo į savo vėžes dar labiau sutvirtėjusios ir jau žinančios, ko nori. Liko ištikimos savo kūrybai, degė meile muzikai ir viena kitai.
Spindinčios akys, trykštanti energija ir absoliutus panirimas į muziką
Dabar dainininkės susikoncentravusios į aktyvią muzikinę karjerą, kūrybą, nors abi yra sukūrusios šeimas, vaikučių gimdyti jos neskuba. Viskam savas laikas.
O Milda prisipažino, kad visą koncertą ant scenos kartu su jomis grojęs bosistas yra jos vyras Julius Bakanauskas. Teresės antroji pusė visapusiškai ją palaiko, tačiau su muzika niekaip nėra susijęs.
Paklausus, kas joms kuria dainų tekstus, atsakymas nenustebino – pačios, nors pradėjo karjerą nuo poetų eilių, dabar visus tekstus rašo tik pačios. Tai unikalūs tekstai, labai saviti, išjausti ir išdainuoti, labai melodingi, kartais dainos panašios į sutartines.
Pats didžiausias ir sėkmingiausias solinis „Baltų varnų“ koncertas, pasak Mildos, įvyko Šventos Kotrynos bažnyčioje, Vilniuje. Ten nuostabi akustika, aplinka suteikė sakralumo visam koncertui. O apskritai jos koncertuoja visur, kur kviečia: Žalgirio arenoje, televiziniuose renginiuose, projektuose.
Milda pajuokavo, kad kai mažiau žiūrovų, tai bendravimas su jais yra glaudesnis, atsiranda akių kontaktas, jos pačios tada jaučiasi tvirčiau ir arčiau savo publikos. Tokia atmosfera leidžia atviriau kalbėti ir išsikalbėti, tarsi kokiam psichologui.
Aut. past.
Svajonės tai sėklos, iš kurių išauga mūsų ateitis
Paklausus apie svajones, pirmoji net nedvejodama pradėjo Teresė: „Mano didžiausia svajonė yra nuskraidinti sesę į Japoniją, kad ir ji pamatytų tai, ką mačiau aš, nes mes dalinamės tais pačiais jausmais, tais pačiais išgyvenimais, ir aš kartu su ja noriu visa tai pajausti.“
O Milda apibūdino savo svajonę paprastai: „Kad mūsų muziką ir dainas išgirstų kuo daugiau žmonių, kad kuo daugiau koncertuotumėm. Šis laikotarpis yra toks, kada aš noriu dar daugiau koncertų, nes labai džiaugiuosi tuo, ką darau. Liepos 23 dieną, 19 valandą kviečiu visus į „Baltų varnų“ koncertą Lukiškių kalėjime, Vilniuje.“
Tad sesių duetui „Baltos varnos“ norisi palinkėti, kad kartu ranka rankon, koja kojon siektų savo svajonių, nes jos padeda rasti gyvenimo kelią. Kad jų dainos sklistų po platų pasaulį, neštų džiaugsmą ir gerą nuotaiką klausytojams, nes, kaip liaudies išmintis teigia, paukštis nebijo, kad jo šaka gali lūžti todėl, kad jis pasitiki ne šaka, o savo sparnais. Gero skrydžio, baltos varnos!
