Laisvės kova: praėjo visas trisdešimtmetis
Šiemet minime Sausio 13-ąją. Datą, kurią turėtų žinoti kiekvienas lietuvis. Nuo to laiko, kai Lietuvoje vyko reikšmingi įvykiai, praėjo trisdešimt metų.
Ta proga, norėdami prisiminti sausio 13-osios įvykius ir visi kartu paminėti šią sukaktį, pakalbinome Juozo Paukštelio progimnazijos istorijos mokytoją Daivą Ribikauskienę. Ji papasakojo, kuo reikšminga ši data Lietuvai.
– Ką kiekvienas pilietis turėtų žinoti apie sausio 13-ąją? Kodėl ši data tokia reikšminga Lietuvai?
– Sausio 13-osios įvykiai buvo paskutinės sovietų valdžios pastangos gelbėti byrančią imperiją ir susigrąžinti į ją Lietuvą. Tomis dienomis mūsų žmonės stojo prieš tankus su vėliavomis, maldomis, dainomis, tvirtu pasiryžimu, vieningai susikabinę rankomis. Tai buvo neginkluotas pasipriešinimas, kuris suvienijo tautą, kuris mus moko ir įpareigoja.
Ryžtas, vienybė buvo tuometinis ginklas prieš neteisėtus veiksmus. Tai pavyzdys mūsų visuomenei, kokie mes turime būti, kaip turime branginti laisvę. Tai verčia susimąstyti, pergalvoti savo vertybes.
– Ar pati dalyvavote Sausio 13-osios įvykiuose? Ką pamenate iš tos nakties?
– 1990–1991m. studijuodama Vilniuje dalyvavau beveik visose patriotinėse akcijose. Prasidėjęs atgimimas mūsų šalyje teikė džiaugsmą ir viltį – vienybė, degantys laužai, besišypsantys žmonių veidai. Tačiau Sausio 13-osios naktis liko atmintina visam gyvenimui. Šarvuočių judėjimas televizijos bokšto link, žmonių malda prie parlamento, nugriaudėję šūviai, siaubas ir nežinia, sukausčiusi kūną… Atrodė, kad tai tik sapnas, kad to negali būti. Šios datos minėjimas kiekvieną kartą tarsi paliečia iš naujo.
[quote author=“D. Ribikauskienė“]Sausio 13-osios įvykiai buvo paskutinės sovietų valdžios pastangos gelbėti byrančią imperiją ir susigrąžinti į ją Lietuvą. Tomis dienomis mūsų žmonės stojo prieš tankus su vėliavomis, maldomis, dainomis, tvirtu pasiryžimu, vieningai susikabinę rankomis. Tai buvo neginkluotas pasipriešinimas, kuris suvienijo tautą, kuris mus moko ir įpareigoja. [/quote]
– Esate istorijos mokytoja. Kaip ši diena minima mokykloje? Ar moksleiviai supranta, kuo reikšminga ši data Lietuvai?
– Manau, labai svarbu, jog šią dieną, kaip ir kitas svarbias datas, prisimintų jaunoji karta. Kad suvoktų jos prasmę, pagalvotų, ką ji reiškia kiekvienam iš mūsų – kaip gyventume, jei įvykiai būtų pakrypę kitaip?
Mūsų mokykloje mokytojai pasakoja mokiniams apie sausio įvykius, žiūrime video įrašus, diskutuojame apie laisvę ir jos svarbą kiekvieno žmogaus gyvenime.
Sausio 13-osios minėjimą kasmet pradedame nuo iniciatyvos „Atmintis gyva, nes liudija“, kuomet anksti ryte uždegame atminimo žvakutes už žuvusius, pagerbiame juos tylos minute, įsisegame neužmirštuoles, uždegame žvakutes ant laisvės gynėjų kapų.
– Ar po Sausio 13-osios tapome laisvi? Ką jums reiškia laisvė?
– Laisvė leidžia žmogui gyventi visavertį, normalų gyvenimą, suteikia galimybę realizuoti save, išreikšti savo talentus ir gebėjimus. Lietuva dabar nepriklausoma šalis, kurioje veikia demokratinės institucijos, galime nevaržomai judėti, kalbėti, mokytis, gyventi.
[quote author=“D. Ribikauskienė“]Manau, kad pilietiškas žmogus tai mąstantis ir suprantantis, kad neužtenka minėti datas, saugoti laisvės gynėjų atminimą, statyti paminklus. Reikia šį atminimą ir iškovotas pergales įprasminti savo darbuose, kuriant tolesnę Lietuvos ateitį. Pilietis tai laisvas ir aktyvus žmogus, kuriam rūpi aplinka, kurioje gyvena, kuris jaučia atsakomybę už dalykus, kuriuos kasdien darome, žodžius, kuriuos sakome, vertybes kurias pasirenkame. [/quote]
– Kas, Jūsų nuomone, yra pilietiškumas – ar šiandieniniam žmogui užtenka paminėti Lietuvai reikšmingas datas ir vadintis pilietišku?
– Reikšmingos datos ir įvykiai su jomis susiję, sunkiai iškovotos pergalės mums nutiesė kelią į tokį gyvenimą, kokį gyvename dabar. Manau, kad pilietiškas žmogus – tai mąstantis ir suprantantis, kad neužtenka minėti datas, saugoti laisvės gynėjų atminimą, statyti paminklus. Reikia šį atminimą ir iškovotas pergales įprasminti savo darbuose, kuriant tolesnę Lietuvos ateitį.
Pilietis – tai laisvas ir aktyvus žmogus, kuriam rūpi aplinka, kurioje gyvena, kuris jaučia atsakomybę už dalykus, kuriuos kasdien darome, žodžius, kuriuos sakome, vertybes kurias pasirenkame.
– Šių metų Sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena – bus trisdešimtoji, pasitinkama pandemijos įkarštyje. Ar ši data nenubluks bėgant laikui? Ar ją vis dar prisimins jaunosios kartos?
– Kiek ši data bus gyva, priklausys nuo mūsų visų. Juk tėvai, seneliai, tuo metu dar studentai arba moksleiviai, irgi ten buvo, vienaip ar kitaip stebėjo įvykius. Kalbėti, atsiverti, dalintis patirtimi, ugdyti pilietiškumą – bendra mūsų visų misija, ir ne tik tuomet, kai artėja Sausio įvykių metinės.
– Kaip Lietuva pasikeitė per tuos trisdešimt metų?
– Pasikeitė viskas – nuo mažų kasdienybės detalių iki žmonių mąstymo ypatumų. Keitėsi ekonominis, kultūrinis gyvenimas. Lietuva įstojo į Europos Sąjungą ir kitas tarptautines organizacijas, atsivėrė didesnės galimybės keliauti, studijuoti, tobulintis kitose šalyse.
Pokyčiai matyti ir pažvelgus į mūsų miestą: gatves, senamiestį, pastatus, prekybos centrus, net į žmonių veidus.
– Ačiū Jums už pokalbį.
