Bibliotekininkas jau seniai nebėra tik knygų tylos saugotojas

 Bibliotekininkas jau seniai nebėra tik knygų tylos saugotojas

Tokį klausimą užduodame ne be reikalo. Laikai labai sparčiai keičiasi. Anksčiau niekas net pagalvoti negalėjo, kad klasės lentas, ant kurių mokytojai rašydavo su kreida, pakeis skaitmeninės, tradicinius dienynus – elektroniniai, o vadovėlius, iš kurių mokėmės – kompiuteriai. Bet tokia šių dienų ugdymo realybė – viskas skaitmenizuojama, šaltiniai, iš kurių mokydavomės, perkeliami į virtualią erdvę. O ir šiuolaikinė vaikų karta kur kas dažniau naudojasi išmaniosiomis technologijomis – kompiuteriais, telefonais, planšetėmis negu atsiverčia laisvalaikiu paskaityti knygą. Ir informacijos skaitmeninėje erdvėje tiek daug, kad kyla klausimas – kam mokyklose reikalingos bibliotekos? Juk ir be knygų jaunimas gali susižinoti atsakymus į jiems rūpimus klausimus?

Ar mokyklose liko skaitančių moksleivių? To pasiteiravome dviejų Kėdainių mokyklose dirbančių bibliotekininkių – Juozo Paukštelio progimnazijos bibliotekininkės Danutės Valiaugienės ir „Ryto“ progimnazijos bibliotekininkės Romualdos Baltramonaitienės.

Pasirinko bibliotekininkės specialybę

Kėdainių „Ryto“ progimnazijos bibliotekininkė Romualda prisimena, jog tuo metu, kai reikėjo apsispręsti dėl studijų, bibliotekininko specialybė buvo viena iš populiariausių.

„Tuo laikmečiu bibliotekininko specialybė buvo viena iš populiariausių.

Įvertinusi save, kad man patinka lankytis bibliotekose, stebėti bibliotekininko darbą, domėtis ir skaityti knygas, žurnalus, bendrauti su žmonėmis, nusprendžiau įstoti į V. Kapsuko ,,Kultūros mokyklą‘‘ (dabar Marijampolės miestas), kurioje buvo ruošiami profesionalūs bibliotekininkai. Sėkmingai ją baigiau.

Bibliotekininko darbą dirbu 44 metus. Dabartinėje „Ryto“ progimnazijos bibliotekoje dirbu jau 35-erius metus“, – apie tai, kodėl pasirinko bibliotekininkės specialybę, pasakojo Romualda.

Kėdainių Juozo Paukštelio progimnazijos bibliotekininkės Danutės kelias į bibliotekininkystę, rodos, nulemtas.

„Iš tikrųjų tai ne aš pasirinkau, o mane pasirinko.

Po vidurinės mokyklos bandžiau soti į anglų kalbą Vilniaus universitete. Pritrūkus šiek tiek balų, gavau pasiūlymą studijuoti bibliotekininkystę ir bibliografiją. Sutikau.

Matyt, likimas užkoduotas mano gimimo datoje – esu gimusi per Knygnešio dieną.

Bet nesiskundžiu – man šis darbas patinka. Visada tarp vaikų ir jaunų žmonių, jaučiuosi reikalinga, o tai kelia didelį džiaugsmą.

Baigusi Vilniaus Universitetą pasirinkau dirbti Kėdainių viešojoje bibliotekoje. Teko vadovauti jaunimo sektoriui, vaikų literatūros skyriui. Po to buvo ilga pertrauka.

Ir štai jau dvidešimt ketvirti metai kaip dirbu Juozo Paukštelio progimnazijoje“, – apie savo pasirinkimą tapti bibliotekininke pasakojo Danutė.

Keičiantis laikams, keičiasi ir biblioteka

Abiejų bibliotekininkių teigimu, sparčiai keičiantis laikams, keitėsi ir bibliotekos – jų aplinka, bibliotekininko vaidmuo ir jo atliekamos funkcijos. Dabar bibliotekose ne tik aptarnaujami skaitytojai. Bibliotekininkui tenka atlikti daug daugiau funkcijų.

„Laikas pakeitė biblioteką.

Švietimo įstaigų bibliotekininko darbo specifika, funkcijos dabar yra žymiai platesnės. Bibliotekininkas koja kojon eina su naujomis technologijomis ir jaunimu, kuris neleidžia bibliotekininkui užsnūsti.

Visada ieškome bendrų susitarimų su mokymo įstaiga, kaip galima prisidėti siekiant mokinio pažangos“ , – sako Danutė.

„Laikams keičiantis, keičiasi bibliotekininko darbo specifika. Šiuolaikinis bibliotekininkas glaudžiai susijęs su informacijos apdorojimu ir valdymu.

Esant poreikiui, save galima vadinti komunikacijos ir informacijos paslaugų specialistu“, – pritaria Romualda.

Danutės teigimu, bibliotekos funkcijos gerokai prasiplėtė.

„Šiandien biblioteka nėra vien vieta, kur galima pasikeisti knygą, o bibliotekininkas – tik knygos tylos saugotojas.

Mokyklos bibliotekininkas – ir pedagogas, ir psichologas, ir socialinis darbuotojas, ir informacinių technologijų specialistas. Mes atliekame netgi daugiau funkcijų nei numatyta mūsų pareigybėse.

Bibliotekos veikla integruota į progimnazijos veiklą. Sprendžia ugdymo uždavinius ir dalyvauja mokymosi procese.

Biblioteka tampa viena iš daugelio įstaigoje egzistuojančių mokymosi aplinkų.

Drauge su pedagogų bendruomene bibliotekininkai ugdo moksleivių socialinius, asmeninius, komunikacinius, informacinius ir kritinio mąstymo gebėjimus“, – bibliotekininko veiklą apibūdino Danutė.

 [quote author=“R. Baltramonaitienė“] Visais laikais bibliotekos buvo ir bus reikalingos ir jos toliau gyvuos[/quote]

Knygų skaitoma mažiau

Bibliotekininkės Danutės nuomone, knyga žmogui visuomet buvo ir yra svarbi. Tačiau šiuo metu knygas skaitančiųjų – mažiau. Tam turi įtakos ir karantinas.

„Skaitymas lavina kritinį mąstymą, teksto suvokimą, iškalbą, ugdo vaizduotę.

Knygos skaitymą galima suvokti ir kaip terapiją, kitaip vadinamą biblioterapija“, – apie knygos paskirtį mokykloje svarsto Danutė.

Bibliotekininkė Romualda taip pat pastebi, jog knygų skaitymas šiuo metu – sumažėjęs.

„Knygos mokinio gyvenime turėtų užimti svarbią vietą jo ugdyme.

Vaiko skaitymo įgūdžiai yra atsinešami iš šeimos, o tik po to seka mokykla, biblioteka.

Mūsų dienomis knyga turi daug konkurentų. Su knyga konkuruoja kompiuteriai, telefonai, tad pastebiu, kad knygų skaitymas sumažėjęs“, – teigė Romualda.

Juozo Paukštelio progimnazijos bibliotekininkė Danutė renginyje su moksleiviaisDažniausi bibliotekų lankytojai – pradinių klasių mokiniai

Pasak bibliotekininkių, mokyklų bibliotekose dažniausiai lankosi pradinių klasių moksleiviai.

„Visais laikais paaugliai maždaug nuo 7 klasės nustodavo skaityti. Šiandien tai ypatingai pasijuto po karantino.

Nuotolinis mokymas įnešė labai daug neigiamų dalykų – ypač paaugliams, kuriems kompiuteris tapo visu pasauliu“, – pripažino Danutė.

Aktualiausia – šiuolaikinė literatūra

Nors skaitančiųjų ir mažiau, tačiau knygos vis dar išlieka svarbios. Bibliotekininkės atskleidė, jog skaitytojus labiau domina šiuolaikinė literatūra, o ne klasikinė ar knygos iš rekomenduojamų perskaityti sąrašų.

„Nesiskundžiu skaitytojų trūkumu. Svarbiausia – pasiūlyti vaikui naują įdomią knygą.

Pirkdama knygas bibliotekai, labai daug dirbu. Stengiuosi, kad knygos atitiktų įvairų skonį, bet būtų vertingos savo turiniu.

Turiu savo asmeninę nuomonę apie dabartinius sudarytus rekomenduojamuosius knygų sąrašus. Man atrodo, kad jie ne skatina skaityti, bet atvirkščiai – tolina vaiką nuo knygos.

Dabar dauguma įtrauktų knygų yra vieną vienintelį kartą išleistos senos knygos, kurios visiškai neįdomios šiuolaikiniam jaunam skaitytojui.

Apie šiuos knygų sąrašus jau eilę metų diskutuoja bibliotekininkų bendruomenė ir jai pritaria mokyklose dirbantys mokytojai.

Reiktų nepamiršti, kad vaiką domina ir nauja 21 amžių atitinkanti literatūra. Tik taip galime pritraukti vaikus į bibliotekas“, – neabejoja Danutė.

„Pradinių klasių mokiniai daugiau skaito nuotykinę literatūrą, domisi kelionių knygomis, eilėraščiais, pasakomis. 5–8 klasių mokiniai daugiau skaito programinę literatūrą“, – savo pastebėjimais pasidalino Romualda.

Sudominti vaikus knygų skaitymų – nelengvas uždavinys

Bibliotekininkės Danutės manymu, šiuolaikinius vaikus, kurie mieliau leidžia laiką prie kompiuterių, sudominti knyga nėra paprasta, o karantino metu tai tampa iššūkiu.

„Sudominti knyga šiuolaikinius vaikus, kurie mieliau žaidžia kompiuteriu ar telefonu, nėra paprasta, o kartino metu tai tampa iššūkiu.

Labai svarbi yra bendrystė su mokytojais, mokyklos administracija, vaikų tėvais. Biblioteka glaudžiai bendradarbiauja su mokytojais.

Čia vedamos integruotos pamokos, knygų pristatymai, garsiniai skaitymai. Organizuojami bendri projektai.

Kartu su vaikais kūrėme knygų viršelius, piešėme knygų personažus, rašėme laišką bibliotekai. Progimnazijos administracijai skyrus tikslines lėšas naujoms knygoms įsigyti, pirkome rašytojų V. V. Landsbergio, Dirgėlos, Kasperavičiaus knygas, kurias visą rudenį skaitė ir po to pristatė pradinių klasių mokiniai.

Biblioteka organizuoja jau tradicija tapusią akciją „Padovanok knygą bibliotekai“, į kurią įsitraukia ir mokinių tėveliai, ir visa progimnazijos bendruomenė.

Mokyklos biblioteka dalyvauja organizuojant „Visos dienos“ mokyklos modelio įgyvendinimo projektą.

Mokyklos biblioteka dažnai yra pirmoji biblioteka, kurioje apsilanko vaikas, todėl tai, kaip jis čia bus sutiktas, turės įtaką tolesnei jo kaip skaitytojo brandai. Tam skiriu ypatingą dėmesį.

Kiekvieną vaiką išklausau ir sutinku su meile. Kurdama jaukią aplinką, stengiuosi, kad vaikas atėjęs į biblioteką jaustųsi gerai ir gautų tai, ką nori.

Jeigu svarsto, visada padedu ir kaip atpildą už tai gaunu atlygį – padėką už pasiūlytą perskaityti knygą“, – patirtimi dalinosi Danutė.

Romualda taip pat aktyviai skatina vaikus skaityti knygas: „Tam, kad sudomintume mokinius knygų skaitymu, mūsų bibliotekoje vedamos bibliografinės-informacinės pamokėlės pradinukams, vyresniems – individualūs pokalbiai, naujų knygelių pristatymai.

Mokslo metų pabaigoje aktyviausi bibliotekos skaitytojai apdovanojami padėkos raštais ir dovanėlėmis“.

Bibliotekos – išliks

Pasiteiravus, kokia ateitis laukia bibliotekų tokiame amžiuje, kai knygas keičia išmaniosios technologijos, bibliotekininkės sakė neabejojančios, kad bibliotekos išliks.

„Turiu vilties, kad knyga ir biblioteka visada bus reikalinga. Nenorėčiau spėlioti, kas bus ateityje. Gyvenu šia diena ir džiaugiuosi“, – teigė Danutė.

„Aš manau, jog visais laikais bibliotekos buvo ir bus reikalingos ir jos toliau gyvuos“, – teigė Romualda.

 

 

Rašyti komentarą

Dėmesio! El. paštas nebus skelbiamas. Komentuodami esate atsakingi už savo išsakytas mintis. Gerbkime vieni kitus, venkime patyčių, nekurstykime neapykantos ir susipriešinimo. Skaitytojų komentarai neatspindi „Rinkos aikštės“ redakcijos nuomonės.

Už komentarus atsakingi juos parašę asmenys.


Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video