Kėdainius su Kaunu ir Panevėžiu turėtų sujungti dviračių kelias per Isos slėnį
Jau po trejų metų per nuostabųjį Isos slėnį turėtų nusidriekti dviračių kelias./Andriaus Kasparavičiaus nuotr.
Pagaliau sena idėja atgimė naujai
Kristina KASPARAVIČĖ
Maždaug po trejų metų Kėdainius su Kaunu ir Panevėžiu turėtų sujungti dviračių kelias, vingiuosiantis per ypatingąjį Česlovo Milošo Isos slėnį. Vietos politikams pagaliau prisiminus dar Nijolės Naujokienės vadovavimo Kėdainių rajonui laikotarpiu paruoštą unikalų, tris rajonus turėjusį sujungti dviračių kelio projektą, kuris dėl lėšų stygiaus net 16 metų buvo atgulęs į stalčių, projekto įgyvendinimas pagaliau pajudėjo – idėja atnaujinta ir įtraukta į rajono strateginį planą. Per trejus metus ketinama ją įgyvendinti. Dviračių kelias turėtų vingiuoti nuo Kėdainių per Labūnavą iki Kauno rajono ribos ir nuo Kėdainių per Vilainius pasukti Nevėžio pakrante ir per Isos slėnį nuvingiuoti Upytės keliu bei pasiekti Panevėžio rajono ribą.
Sugalvojo dar 2006 metais
Puikų sumanymą į strateginį planą pasiūlė įtraukti pirmą kadenciją taryboje „valstiečiams-žaliesiems“ atstovaujanti Karolina Štelmokaitė. Tiesa, iš pradžių ji šią idėją pristatė kaip savo, bet netrukus turėjo pripažinti, jog mintis apie dviračių kelią buvo ne tik sugalvota, bet ir paruošta įgyvendinimui dar 2006 metais.
K. Štelmokaitė primygtinai siūlė iš šių metų savivaldybės biudžeto lėšų numatyti 40 tūkst. eurų dviračių kelio techninio projekto parengimui, o finansavimą pačiam projekto įgyvendinimui gauti iš Europos Sąjungos (ES) fondų. Tačiau netruko paaiškėti, kad siūlymas dėl pinigų skyrimo iš šių metų biudžeto yra visiškai nepagrįstas ir nelogiškas, o kokie ES fondai galėtų finansuoti tokį projektą, taip pat dar tiksliai nežinoma.
Be detaliojo plano ruošti techninį projektą – nelogiška
K. Štelmokaitės bandymą atriekti keturias dešimtis tūkstančių eurų iš biudžeto atrėmė rajono savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Kacevičius. Jis paaiškino, kad šiais metais savivaldybė jau yra numačiusi pradėti ruošti vietovės, per kurią vingiuos dviračių kelias, specialųjį planą.
Ir tam jau yra paskirti pinigai, tad jokių papildomų investicijų nereikia.
A. Kacevičius konkrečiai paaiškino ir dviračių kelio idėjos įgyvendinimo loginę seką: pirmiausia turi būti parengtas vietovės specialusis planas, juolab kad kelias vingiuoja ir per privačius sklypus, su kurių savininkais teks susitarti dėl žemės išpirkimo, o jau tada gali būti pradedamas ruošti ir techninis projektas.
Dabar sumokėti 40 tūkst. eurų už planą, kuris ateitį galbūt net negalės būti įgyvendinamas arba vėl turės būti koreguojamas pagal pasikeitusias aplinkybes – aš tikrai prieš. Viską reikia daryti savo laiku.
P. Aukštikalnis
„Specialųjį planą mes tikrai ruošime ir tam tikrai nereikia numatyti atskiros finansavimo eilutės. Ir tik parengus specialųjį planą bus galima spręsti, ką šioje vietovėje bus galima daryti ir ko negalima.
Dabar numatyti lėšas į priekį, manau, tikrai netikslinga, juolab kad šiais metais mūsų strateginis planas sutampa su biudžetu.
Bet kuriuo atveju šiemet specialųjį planą turėsime, o prašomų skirti lėšų (40 tūkst. eurų – aut. past.), manau, tikrai prireiks kažkam kitam, kur jas galėsime tikslingiau panaudoti“, – sakė A. Kacevičius.
Atsitraukti nenorėjo
Pasiūlymą pateikusi K. Štelmokaitė nerado konkrečių argumentų atremti A. Kacevičiaus poziciją ir tik aptakiai bandė aiškinti, jog idėją reikia įgyvendinti nedelsiant, kad būtų galima iš anksto pasiruošti pasinaudoti ES fondų pinigais ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis.
„Štai tos lėšos mus visai netrukus turėtų pasiekti ir mums reikia būti pasiruošus, nes paprastai nefinansuojami tie projektai, kurie neturi techninio plano“, – sakė K. Štelmokaitė.
Tačiau, tai, kad tokie argumentai silpni ir prilygsta tik politikės bandymui pastatyti vežimą prieš arklį, netruko išaiškinti savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vadovė Kristina Kemešienė: „Tikslinga rengti projektą yra tuomet, kada yra aiškios gairės, kas bus tinkama finansuoti.
Turime praktikos, kai techniniai projektai būdavo parengiami iš anksto, o vėliau tiesiog nebepritaikomi.“
Specialistė akcentavo ir tai, kad jei jau galima pretenduoti į europines ar kitas lėšas, paprastai yra duodamas realus laikas techniniams projektams parengti.
Be to, techninio projekto parengimas dažnu atveju būna pripažįstamas ir tinkamomis finansuoti projekto išlaidomis, tad savivaldybė, rengdama tokį projektą ne iš anksto, kai dar net nežinoma, iš kur realiai galima tikėtis finansavimo, o tuomet, kai jau bus paskelbtos projektų rengimo kryptys, gali tai padaryti iš tų pačių projektui reikalingų europinių pinigų, o ne savivaldybės biudžeto lėšomis.
Tai, kad politikės argumentai silpni ir prilygsta tik bandymui pastatyti vežimą prieš arklį, netruko išaiškinti savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vadovė Kristina Kemešienė.
Aut. past.
Konkrečios informacijos dar nėra, remiamasi tik spėlionėmis
Iš kokių ES fondų būtų galima gauti paramą dviračių tako įrengimui, kol kas dar nėra aišku, nes nepaskelbtos naujos finansavimo kryptys. O ir K. Štelmokaitės viltys, dedamos į Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšas, panašu, kad taip pat kol kas dar yra nepagrįstos ir realiai dar nėra neaišku, kokio pobūdžio projektai galės būti finansuojami.
„Šiame plane minimas žaliasis transportas, žalioji pertvarka. Kaip matau, daugiausia dėmesio ten bus skiriama taršių transporto priemonių keitimui, krovimo stotelėms, daugiabučių renovacijai, saulės energijos panaudojimui.
Apie dviračių takus užsimenama tik miesto teritorijoje ir tiesiant naujus kelius, bet apie turistinius dviračių takus nekalbama.
Tik kai bus pateiktos konkrečios gairės, tada ir žinosime, ar galime tikėtis iš šios priemonės lėšų tokiam projektui.
Taigi, pirma – Europos Sąjungos finansavimo gairės dar neaiškios, antra – specialusis planas jau yra daromas, trečia – kai matysim, iš kur gauti realų finansavimą projektui, tada ir padarysime biudžeto patikslinimą numatydami pinigus.
O dabar sumokėti 40 tūkst. eurų už planą, kuris ateity galbūt net negalės būti įgyvendinamas arba vėl turės būti koreguojamas pagal pasikeitusias aplinkybes – aš tikrai prieš. Viską reikia daryti savo laiku“, – patikslino vicemeras Paulius Aukštikalnis.
Specialųjį planą mes tikrai ruošime ir tam tikrai nereikia numatyti atskiros finansavimo eilutės. Ir tik parengus specialųjį planą bus galima spręsti, ką šioje vietovėje bus galima daryti ir ko negalima.
A. Kacevičius
Vien specialiajam planui reikės visų metų
Užsitęsusią diskusiją prigesino rajono taryboje dirbantis buvęs savivaldybės administracijos direktorius Romualdas Gailiūnas: „Ginčai dėl nieko. Specialusis planas rengiamas pakankamai ilgai. Ir aš garantuoju, kad šiais metais jo dar net netvirtinsim.“
Galiausiai K. Štelmokaitei teko nusileisti – iš šių metų savivaldybės biudžeto neskirta 40 tūkst. eurų techninio projekto parengimui, tačiau rajono tarybos nariai priėmė sprendimą dviračių kelio projektą įtraukti į rajono strateginį planą.
Taigi, šiais metais bus paruoštas vietovės specialusis planas maždaug už 20 tūkst. eurų, 2023 metais bus skirta 40 tūkst. eurų dviračių kelio projektavimo darbams, o 2024 metais numatoma gauti milijoną iš ES fondų jo nutiesimui.
11 Komentarai
Puikų dalyką imatės daryti.
Ačiūir sėkmės!
Ačiū gerbiamai Karolinai Štelmokaitei už tokias nuostabias idėjas Kėdainiams. Žinau, kiek kartais jums už jas reikia pakovoti, seku jūsų veiklą.
Aciu vicemerui uz galimybe kuo daugiau infrastrukturos skirti dviraciu takams
Tai kad ne jis čia
Nieko nesuprantu… Tai cia Žento ar Karolinos iniciatyva? Gal jie susitinka slaptai ir viską suderina? Gal juos sieja kažkas artimesnio???
Šiaip tai žentas galėtų suaimest su čiukčia, tiesiog galėtų būti meilužiai ir bendrą reikalą sukt. Tiesiog dabar tokie metai jiems, kad anteų pusių nebeužtenka, atisbodo tas pats kūnas, norisi įvairovės
Vaistininkas- žentas nieko nesugeba, sėdi po uošvytes sijonu.
Jei jau taip niežti,Štelmokaitė galėtų savais pinigais sukergt tą planą,o iš fondų negavus pinigų kvailai statybai,vėliau kasytis tą niežėjusią vietą.Nuo Krekenavos į Kėdainius abiejose Nevėžio pusėse eina puikūs transportu nelabai apkrauti keliai.Ypač tasai ,einantis per Vilainius.Bet ne,reikia Isos slėnį paverst motociklininkų draskymosi vieta!Kas jau ir dabar ten vyksta.O pati Štelmokaitė ar lankėsi tenai,ar klausė ten gyvenančių žmonių kaip jiems patiks tokie ,,keliautojai“.Na nėra tų dviratininkų tiek,kad jie norėtų iš Panevėžio į Kauną būtent dviračiais važinėti.Verčiau pačiuose Kėdainiuose pasirūpintume takais nei pinigus mestume dar ir Nevėžio pakrančių niokojimui.Gal merginą didybės manija ėmė kankinti ir ji tikisi bent atminimo lenta įsiamžint prie to tako kaip ir žymūs tiltų statytojai?
Gerai neatsimenu ,bet regis bene gal prieš dvidešimt metų jau buvo paskleista ši erezija ir mums,besitvarkiusiems krūmynuose ,per kuriuos ,beje,yra pravestas kabelis nuo Panevėžio,ta žinia tikrai nepadidino entuziazmo tvarkytis tuose laužynuose.,,Staliniec’u“prapjaut plyšį kabeliui buvo paprasčiau nei dabar nuimt armens sluoksnį,išvalyt šaknis,visą tą lovį užpilt skalda ir išliet asfaltą.O Štelmokaitė gal ,,vertaliotu“ten tas medžiagas pristatys? Juk privažiavimas reikalingas.Na,nebent tas,, dviračių takas“ bus 3 metrų pločio…
Aikit aikit-kiek metų gumą tempė pakol 2km asfalto paklojo suduriant kelią į Kriūkenavą už Šventybrasčio,a?Nebera kur pinigų kišti ar taip jau otkatas dega?