Kėdainiuose skęsta sodai: užlieti nameliai, daržai, keliai
Neeilinė situacija susidarė Kėdainių miesto seniūnijai priklausančiame Justinavos kaime – čia skęsta sodai./Aldonos Rimeikienės nuotr.
Dimitrijus KUPRIJANOVAS
Neeilinė situacija susidarė Kėdainių miesto seniūnijai priklausančiame Justinavos kaime – čia skęsta sodai. Gyventojai ir sodininkai skambina pavojaus varpais, mat užlieti nameliai, daržai, keliai. Tuo metu sodininkų bendrijų atstovai pasigenda valdžios dėmesio.
Trimituoja gyventojai
Netekę kantrybės skęstančius sodus telefone esančia vaizdo kamera nufotografavo ir paviešino sodininkai Aldona ir Vytautas Rimeikiai.
Sutuoktiniai turi sodą sodininkų bendrijoje „Rasa“.
„Labai prastas kelių tvarkymas, drenažas išvis tragedija. Skęsta mūsų sodai. 10–15 sodo sklypų užlieti, visa pakrantė plaukia.
Apsemti ne tik sklypai, bet ir kelias, pastatai, nameliai. Nors vanduo šią savaitę jau po truputį senka, bet vaizdas baisus“, – atsiduso ilgametė sodininkė Aldona.
Nori dėmesio
Tuo metu sodininkų bendrijų atstovai pasigenda valdžios dėmesio.
Sodininkų bendrijos „Rasa“ vadovas Arvydas Prušinskas stengiasi problemas spręsti, tačiau vieniems sodininkams jos tiesiog yra per didelė našta.
„Prasta ta mūsų vadinama drenažo sistema, prasti tie drenažiniai grioviai, o dar šliuzas nebuvo nuleistas.
Reikia viską tvarkyti, Ilgojoje gatvėje reikia įrengti sistemą, nes ten praktiškai nieko nėra.
Ne paslaptis, kad Kėdainių miesto ir rajono soduose kuriasi jaunos šeimos, statomi namai, o sodininkų bendrijos virsta mažais gyvenamaisiais kvartalais.
Aut. past.
Mes stengiamės, norėjome Ilgąją gatvę atiduoti savivaldybei, kad ją perimtų savo žinion. Norime sutvarkyti, bet reikia išties daug darbų nuveikti.
Reikia kadastrinių matavimų, reikia minti valdininkų durų slenksčius, o kartais tiesiog pasigendame dėmesio“, – atviravo bendrijos pirmininkas.
Trūksta dokumentų
Ne paslaptis, kad Kėdainių miesto ir rajono soduose kuriasi jaunos šeimos, statomi namai, o sodininkų bendrijos virsta mažais gyvenamaisiais kvartalais.
„Norisi gyventi geriau, tačiau čia yra didelė netvarka. Trūksta įvairių dokumentų. Norisi sutvarkyti, bet atsimušame į sieną.
Stebina mus Jonavos pavyzdys, ten viskas tvarkoma, net gatvės asfaltuojamos soduose, o pas mus kažkaip liūdna situacija.
Patys sodininkai nori gyventi geriau, o bet dabar yra kaip yra – eilę metų skęsta sklypai, gatvės, nameliai. Labai prasta kelių būklė. Tačiau kiek pajėgiame, patys tvarkome“, – situaciją komentavo A. Prušinskas.
15 Komentarai
Nesvaikit su ta Jonava, apstu ir jonavoj problemu neissprestu, atrodo, kad ten rojaus kampelis, norejot arciau vandens sklipuku, tai ir turit, drenazus patys uz savo kapeikas ir darykites
Nebesvaik Jonavieti, kodėl turim patys tvarkytis? aš soduose gyvenu ir moku mokesčius iš savo uždirbamos algos, tai kodėl tuomet aš tuos mokesčius moku, jei mieste negyvenu ir nesinaudoju visom komunikacijomis-apsvietimu, šaligatviais ir pan? Pagal tavo logika, tai aš žinoma mieliau savo mokesčius atiduociau tam, kad man soduose tvarkytų komunikacijas visokias, o ne mieste kur tik apsilankau apsipirkti.
Gyvenk tuose soduose ir bezdek ten iki gyvenimo galo, niekam cia tie sodai neidomus
D… e tu, ten kuriasi ištisi gyvenamų, naujų namų kvartalai. Išvis bl smegenis isbege.
Kas tau ten kuriasi? Bomzai kuriasi?
Paduoti,duokit,sutvarkyti.O kaip patiems reikia po keliolika eurų sumesti,tada pizdiec-blogai(gaila).Panašus reikalai ir garažu bendrijose.Turėjom tuos laikus,kai už butelį atvažiuodavo Herderis ir paligindavo(irgi buvo blogai,nebuvo laisvės).Nuosavo namo kiemą tvarkingi reikia pačiam,o bendrija tai(nuosavas kol choras).
Labai daug priklauso nuo pačių sodininku noro gyventi geriau. Valdžia gali tik prisidėti o ne padaryt. Teko matyti viena sodu bendrija vilniaus rajone tai ten pagrindinės gatvės jau išasfaltuotos ir dabar asfaltuojamos šalutinės gatvelės. Taip pat sodininkai turi ir bendruomenės pastata pasistate. Tačiau ten gyvena daug jaunu šeimu ir jie kiekviena mėnesi moka po 100 euru bendrijos mokesti. Už surinktas lėšas kuriamas gerbūvis prie kurio savivaldybė prisideda financiškai. O pas mus sodininkai moka tik dejuot ir laukt kolkas kas nors jiems kažka padarys nemokamai. Kažkada davė buta, soda, garaža. Tai pagal juos ir dabar jiems turi duot.
Kas atsakingas uz drenazini sliuza? Kodel jis nebuvo nuleistas kai vanduo Nevezyje buvo pakiles? Kas atlygins zmonems nuostolius uz aplaiduma? Savivaldybes valdantieji kiek suprantu dabar rinkimais susirupine ir nieko aplink nemato ir nezino
Ar čia daug pastangų reikia ,kad būtų prižiūrimas šliuzas?Vanduo Nevėžyje kyla,vadinasi pakils ir griovyje į kurį suvestas sodo drenažas.Tai paimkit ir pakelkit tą uždorį,kad vanduo iš upės netekėtų atgalios į sodą.Bet ne,geriau užtvindyt,o paskui ieškot kaltų.Durnių kompanija.Tokiems kiek nori gali pristatyt įvairiausių hidrotechninių įrengimų,bet jie jų tinkamai nepanaudodami ,kaltins aplinkinius.
švedienė paskendo komentaruose, nes po jos apgailėtinu straipsniu neina komentuoti 😀 ko bijai rutele? tiesos? Apie save tai parasei straipsni? ar ne geda? 😀
Sodininkai. Kas buvo nuėję prie šliuzo? Kas lentą užkišo ir jis šiuo metu nefunkcionuoja? Koks veikimo principas pasidomėkite! Jei užsiimate saviveikla, tuomet ir paskęsite kai Nevėžio vandens lygis pakyla.
Aukščiau atsiliepime minimas projektas „Potvynių rizikos mažinimas Kėdainių mieste “ Nr. 05.1.1-APVA-V-006-01-0007 įgyvendintas, pinigai „įsisąvinti“, tai turbūt kelio atkarpa nuo maudyklos iki pylimo. Darbas gerai atliktas, galima pasidžiaugti. Sodininkams reikėtų siekti analogiško projekto parengimo ir įgyvendinimo potvynio rizikos mažinimo sodų teritorijoje ir šalia esamoje dirbamoje žemėje rekonstruojant potvynių pralaidą po pylimu ir galimai ribojant kritulių vandens patekimą nuo ant kalno esančios teritorijos. Gal kandidatai į merus ar tarybos narius susidomės problema, manau sodininkai jiems nepagailės savo balsų.
O dėl vandens pritekėjimo į sodus, tai galimai buvo koks kliuvinys dangčiui užsidaryti. Jis veikia automatiškai, jo kilnoti ar nuleidinėti nereikia. Svarbu, kad nepatektų šiukšlių. Pirmininkas rudenį minėjo, kad savivaldybė žadėjo padaryti groteles įtekančiam vandeniui į pralaidą apsaugoti. Jeigu aukščiau esančiame atsiliepime minima lenta buvo iš rudens, tai vandens pritekėjimo priežastis aiški. Matyt, abejom sodininkų bendrijoms reikėtų pasitarti,kaip vykdyti pralaidos priežiūrą, nes galimi vasaros potvyniai turės liūdnų pasekmių.