Kėdainių senamiestyje – rytietiškų skonių ir kultūros oazė (FOTOGALERIJA)

Nuo seno margaspalviu daugiatautiškumu žavėję Kėdainiai šį titulą puoselėja ir moderniaisiais laikais. Senamiesčio širdyje pajusti rytietiškus skonius bei pažinti egzotišką arabų kultūrą vilioja libanietiškų patiekalų restoranas „Alma Chaab“ (Didžioji g. 25, Kėdainiai). Šeimos – kraštietės Irinos Eid ir jos vyro libaniečio Elie – atverta Artimųjų Rytų autentika dvelkianti oazė su kiekvienu kąsniu savo svečiams dovanoja šildančią kelionę į gilią bei turtingą civilizacijos istoriją menantį kraštą.

Nuo kepyklėlės iki restorano su renginių erdve

Naujojo restorano, kraštiečių jau bičiuliškai pakrikštyto tiesiog „Čiabo“ vardu, šeimininkai atskleidžia šį verslą ketinę pradėti nuo gerokai mažesnių užmojų, tačiau kurį laiką buvusi tuščia ir vėl atgyti troškusi erdvė tarsi pati užaugino ambicijas.

„Kai mano vyras namie pradėjo gaminti įvairius skanėstus šeimai, šie nauji skoniai artimųjų rate buvo sutikti labai entuziastingai. Giminaičiai ir bičiuliai vis dažniau ėmė prašyti įprastą lietuvišką šventinį stalą paįvairinti Libano virtuvės patiekalais, – dalijasi Irina. – Ilgainiui gimė mintis Kėdainiuose įkurti kepyklėlę, kurioje kraštiečiai ir miesto svečiai galėtų paskanauti arabiškų kepinių.

Pradėjome ieškoti tinkamų patalpų. Nusižiūrėjome šias. Vis tik pirmą kartą atėję apsidairyti supratome, kad ši vieta ne mums. Įkvėpti gyvybės istoriniam, kadaise kino teatru buvusiam dviejų aukštų statiniui atrodė per daug, – pradžioje kamavusių baimių neslepia verslininkė. – Sugrįžome patalpų apžiūrėti darsyk – nuomonės nepakeitėme, o atėję trečiąsyk nusprendėme – imam, – prisiminusi juokiasi pašnekovė. – Išplėtėme kepyklėlės idėją iki restorano. Kiti verslai auga palaipsniui, o mus aplinkybės pastūmėjo startuoti su didžiausiomis ambicijomis.“

Siekia nustebinti

Irina džiaugiasi, jog krašto bendruomenė naujakurius priėmė itin palankiai. Vis daugiau po pasaulį keliaujantys kėdainiečiai ieško ne tik naujų reginių, bet ir potyrių gomuriui.

„Pradžia buvo labai gera. Tokio didelio susidomėjimo ir palaikymo netgi nesitikėjome, – šypsosi verslininkė. – Su kiekviena diena šiame versle įgyjame daugiau patirties, stengiamės įsiklausyti į savo svečių lūkesčius ir lanksčiai reaguoti į jų pastebėjimus, – sako Irina. – Taip pat sulaukiame kitų verslų pasiūlymų bendradarbiauti.

Ši veikla mūsų komandai – įdomi kelionė ir nuotykis. Turime daug idėjų, kaip šį verslą plėtoti kūrybiškai. Siekiame, kad „Alma Chaab“ būtų ne tik restoranas. Mūsų vizija kitokia. Norime, kad tai kėdainiečiams būtų ir įdomių renginių bei patirčių vieta.“

Skanauja ir patiekalus, ir kultūrą

Restorano įkūrėjai savo lankytojams siūlo įvairios trukmės edukacijas, kurių metu kviečiama susipažinti su arabų kraštui priskiriamo Libano kultūra. Čia svečiai išgirsta ne kelionių straipsnių reziumė, o tikrus autentiškus pasakojimus iš pirmų lūpų.

„Šios edukacijos ypač patrauklios dabar – kai niūrų rudenį taip norisi pabūti ten, kur saulėta ir šilta, norisi bendrystės ir tiesiog pasidžiaugti draugija, – šypsosi Irina. – Svečiams Libaną atveriu savo šeimos akimis. Dalinuosi savo pačios užfiksuotais kadrais, filmuota medžiaga ir gyvais pasakojimais – tikromis istorijomis, kurias patyrėme su šeima būdami Libane.“

„Alma Chaab“ kraštiečiams organizuoja ir kitokius teminius renginius: nuo neseniai šiurpulingai praūžusio Helovino vakarėlio iki žaismingų meduolių puošybos užsiėmimų vaikams.

Patiekalai – iš šeimos valgiaraščio

Egzotišką atmosferą restorano lankytojai pajus ne tik sklaidydami meniu. „Alma Chaab“ šeimininkai erdvę papuošė alyvmedžių ir netgi bananų medžių sodinukais. Paganyti žvilgsnį vilioja ir profesionalia fotografija užsiimančios Irinos ant drobės perkeltos Libano vaizdų nuotraukos.

Irinos vyro gimtojo krašto – Libano ir kitokius Viduržemio jūros regiono valgius savo svečiams patiekiantis restoranas išsiskiria receptūros unikalumu.

„Virtuvėje su komanda sukasi ir mano vyras. Į meniu įtraukėme mūsų šeimos – vyro mamos bei sesers – ruošiamus patiekalus. Taigi tai tikri libanietiški skoniai, – pabrėžia Irina ir priduria, jog lietuviams arabų virtuvė kol kas nėra gerai pažįstama, todėl pirmieji restorano veiklos mėnesiai skrieja edukuojant svečius, kad ragauti būtų drąsiau. – Man pačiai Libano virtuvė patinka tuo, kad čia naudojama labai mažai kiaulienos. Jos yra, bet gerokai mažiau nei mes, lietuviai, esame įpratę.

Kėdainiečių smalsumas kitokiems skoniams po truputį bunda, bet jie taip pat yra ir griežti kritikai. Jei viešėdami Turkijoje paragavo pagal tenykštes tradicijas gaminamos kaftos ar falafelių, tai tikisi, kad identiškus skonius atras ir čia. Vis tik, kaip ir kiekvienos šeimininkės gaminti cepelinai ar virtiniai skiriasi, taip ir rytietiški patiekalai.“

Kraštiečių mėgstamiausieji

Irina atskleidžia, kokie jų restorano valgiai jau pavergė lankytojų širdis.

„Populiariausias patiekalas – jautienos kafta, kurią, atsižvelgdami į klientų pageidavimą, netrukus patieksime dvejopai: pasirinktinai – su lavašu ar be jo, – dalijasi pašnekovė. – Norintieji pasmaližiauti dažniausiai renkasi baklavą ar mažiau saldų Dubajaus desertą.

Baklavą siūlome dviejų rūšių. Kaip patys įvardijame, lietuviškesnę – su gerokai mažiau riešutų ar išvis be jų ir ne tokią saldžią, kokia valgoma Libane. Šis desertas vasarą tiesiog karaliavo. O dabar – vėstant orams, svečiai dažniau ėmė teirautis tradicinės baklavos – labai saldžios, su daug sirupo ir riešutų.“

Juodasis auksas – išskirtiniuose puodeliuose

Arabų kraštų desertai tirps burnoje lydimi šiam regionui būdinga tradicija patiekiamos arbatos ar kavos.

„Mūsų restorane lankytojai gali paragauti tikros rytietiškos kavos. Didelį dėmesį skiriame ne tik šiam gėrimui paruošti, bet ir autentiškai patiekti, – akcentuoja Irina. – Kavą patiekiame tame pačiame kavinuke, kuriame ji ir verdama. Lankytojai gėrimą gurkšnoja iš mažų tradiciniais Libano kraštų raštais margintų puodelių.

Turime dvi rūšis arabiškos kavos: su kardamonu ir be jo. Pagrindinis skirtumas – aromatas, – paaiškina Irina. – Pirmąsyk ragaujantiems siūlau pradėti nuo kavos be kardamono, o gurmanams – su kardamonu, nes šis prieskonis turi tiek ryškų aromatą, tiek ir skonį.“

Pašnekovė turi kuo pradžiuginti kavos mėgėjus – rytietiška kava mėgautis galima į valias.

„Mes, lietuviai, dažniausiai per dieną išgeriame 1–3 puodelius kavos, o būdama Libane atradau, kad arabiškos kavos gali išgerti kur kas daugiau.

Kai nuvažiavome aplankyti vyro šeimą, į svečius vieni po kitų pabendrauti vis ėjo kaimynai. Tad kavos atsigerti teko su visu kaimu, – juokiasi Irina. – Vis tik arabišką kavą gali gerti net ir prieš miegą – poilsio ji nesutrikdys.“

„Ar būtent tokia kava prasideda kiekvienas Jūsų rytmetis?“ – pasiteirauju restorano šeimininkės. „Ši unikalaus skonio kava gerokai brangesnė už kitas, todėl ja lepinuosi tik su svečiais, bet tada mėgaujuosi kiekvienu gurkšniu“, – pasidalina Irina.

Švenčių stalui – rytietiški akcentai

Restoranas „Alma Chaab“ lankytojus svetingai sutinka savo erdvėje. Taip pat čia galima užsisakyti gedulingus pietus, vaišes renginiams ar maistą išsinešti.

„Jau ruošiamės ir artėjančioms žiemos šventėms. Netrukus kraštiečiams pasiūlysime ypatingą meniu Kūčių, Kalėdų ar Naujųjų Metų stalui – tiems, kurie nori nustebinti savo svečius ir tradicines vaišes papildyti rytietiškais skoniais“, – intriguoja Irina.

Restoranas „Alma Chaab“ užsukti kviečia antradieniais–sekmadieniais nuo 11 val.

Užs. Nr. 275