Iškilo dar vieno naujo papildomo mokesčio grėsmė

Mokestį už galią mokės ne tik įmonės, bet ir gyventojai?

Eglė KUKTIENĖ

Tikėtina, kad nuo kitų metų buitiniams elektros vartotojams gali pasikeisti naudojamos elektros energijos kainos apskaičiavimo sistema. Vis garsiau kalbama apie planuojamą įvesti galios mokestį, kurio iki šiol buitiniai elektros vartotojai nemokėjo. Tiesa, gyventojai raminami, kad sąskaitos dėl to išaugti neturėtų, nes atitinkamai bus sumažintas mokestis už sunaudotas kilovatvalandes.

Apie ką kalbama?

Galios dedamoji – tai vieno leistinosios naudoti galios kilovato (kW) kaina vienam kalendoriniam mėnesiui, mokama už kiekvieną vartotojo objektą nepriklausomai nuo persiųsto elektros energijos kiekio. Tai reiškia, kad galios mokestis mokamas net ir tada, jei vartotojas elektros visiškai nenaudoja, arba net neturi įrengto vidaus tinklo.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) aiškina, kad taip yra todėl, kad užbaigus elektros prijungimą, tinklų operatorius yra priverstas rezervuoti leistinąją naudoti galią, jos neperskirstant kitiems vartotojams ir paliekant vartotojui galimybę ateityje naudoti tiekiamą elektros energiją.

Kol kas mokestį už leistinosios galios dedamąją privalo mokėti antrosios grupės vartotojai – tie, kurių objekto leistinoji naudoti galia yra 30 kW ir mažiau, bei trečiosios grupės vartotojai – tie, kurių objekto leistinoji naudoti galia yra didesnė nei 30 kW. Buitiniams vartotojams, kurie priskiriami pirmajai grupei, mokestis nėra taikomas.

Kol kas.

Vyksta diskusijos

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius viešojoje erdvėje įspėjo, kad ESO planuoja įvesti galios mokestį buitiniams elektros vartotojams.

„Šiam planui, mano žiniomis, pritaria ir VERT“, – teigė jis.

ESO Ryšių su visuomene projektų vadovas Paulius Kalmantas neneigė, kad diskusijos apie tokius mokestinės tvarkos pakeitimus vyksta, tačiau jos kol kas yra gana nekonkrečios.

„Šiuo metu vyksta diskusijos tarp skirstymo operatoriaus, reguliuotojo ir valstybės institucijų dėl perėjimo prie persiuntimo tarifo struktūros, susidedančios iš fiksuotos ir kintamosios dalių, siekiant pereiti prie racionalų tinklo naudojimą skatinančios persiuntimo tarifo struktūros.

Konkrečiai pakomentuoti, kaip tai gali atsiliepti vartotojams, šiuo metu negaliu, nes vyksta tik diskusijos, yra renkama informacija“, – sakė ESO atstovas.

Vieni didės, kiti mažės

Savo ruožtu VERT ramina, kad įvedus vieną mokestį, kitas bus sumažintas. Tiesa, apie tai, kiek konkrečiai vienas mokestis sąskaitą išaugintų ir ar kitos dedamosios sumažinimas sąskaitą tikrai grąžintų į pirminę būklę, kol kas nekalbama – nes kainodaros tema dar nėra paliesta.

„Kaip vienas iš pakeitimų svarstoma galimybė buitiniams vartotojams elektros energijos persiuntimo kainą diferencijuoti į galios dedamąją ir elektros energijos dedamąją, kartu apsvarstant galios dedamosios dydį ir jos taikymo pradžią.

Atkreipiame dėmesį, kad įvedus galios dedamosios mokestį, mažėtų elektros energijos kintamosios dalies dydis.

Kartu pažymime, kad galutiniai sprendimai dėl galios dedamosios įvedimo buitiniams vartotojams nepriimti ir konkrečių dydžių nėra nustatyta. Visi numatomi VERT kainodaros pasikeitimai bus skelbiami viešai ir derinami su visuomene viešoje konsultacijoje, kaip tai ir numato teisės aktai“, – teigė Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos Veiklos valdymo skyriaus vyr. specialistė Eglė Juozėnaitė.

Ji pridūrė, kad pakeitimai reikalingi tam, kad elektros tinklas būtų naudojamas kuo efektyviau, o vartotojai neužsisakinėtų perteklinių galių „o gal kažkada prireiks“ principu.

Tie, kurie tokias jau turi, būtų priversti jų atsisakyti – nebent sutiktų su papildomu mokesčiu.

„Kartu siekiama, kad visi vartotojai kiek galima vienodžiau prisidėtų prie infrastruktūros išlaikymo, kurio apie 70–80 proc. sąnaudų sudaro pastoviosios sąnaudos, t. y. nepriklauso nuo elektros energijos persiųsto kiekio“, – sakė E. Juozėnaitė.

Yra pliusų, yra minusų

Tokius siūlymus energetikos ekspertas M. Nagevičius vertina dviprasmiškai. Pasak jo, tokia sistema labiau atitiktų ESO kaštų struktūrą, apie kurią kalbėjo ir VERT atstovė: struktūroje vyrauja pastovūs kaštai, o ne kintamoji dalis.

„Pakeitimai taip pat paskatins gyventojus susioptimizuoti savo naudojamą galią, taip išvengiant perteklinių investicijų į pastotes tais atvejais, kai koks nors kaimynas nori tą galią padidinti, įsirengdamas, pavyzdžiui, elektromobilio krovimo stotelę. 

Tai taip pat skatintų tuos vartotojus, kurie elektrą vartoja vienodžiau per parą ir metus“, – teigė M. Nagevičius pridurdamas, kad tokie vartotojai galiausiai mokėtų už elektrą mažiau, nei moka dabar.

Tačiau energetikos ekspertas sako matantis ir daugybę tokio siūlymo trūkumų – tarkime, gyventojams bus mažiau motyvacijos sunaudoti mažiau elektros, nes kilovatvalandės kaina ženkliai sumažės.

„Tai gali virsti energijos švaistymu ir žala klimatui“, – pastebi specialistas.

Jis atkreipė dėmesį, kad didžiausias pokytis pasijaus tiems, kurie elektrą vartoja periodiškai. Tai galioja tiems, kurie dirba užsienyje, turi sodybas, sodo namelius, sandėliukus ir pan.

„Jiems elektra brangs nuolat elektrą vartojančių vartotojų sąskaita.

Ir tai gali sukelti tam tikrų socialinių įtampų“, – svarsto M. Nagevičius.

Bus elektros vartotojų, kurie ras kaip apgauti sistemą, svarsto jis ir priduria, kad tokių sukčių ieškojimo ESO tikrai nepajėgs atlikti.

Vyšnia ant torto – biurokratija

Maža to, susimažinti galią, pasirodo, nėra taip paprasta, kaip norėtųsi. M. Nagevičius sako, kad jei jau tikslas yra skatinti gyventojus turimą galią susioptimizuoti, reikia sukurti ir itin greitą ir paprastą sistemą.

O dabar ji brangi ir ilgai trunkanti, reikalaujanti nemažai popierizmo.

„Iš mano praktinio pabandymo vienam vienuolyno pastatui Zarasų rajone šiemet sumažinti leistiną naudoti galią nuo 10 kW iki 6 kW: iš pradžių reikėjo susimokėti už „Prijungimo sąlygų parengimą“ 31,75 euro. Tada gavau „Prijungimo sąlygas“, kuriose buvo įsipareigojimas „Pasirinkti ir užsisakyti reikiamą kvalifikaciją turinčią įmonę, kuri atliks Jūsų vidaus elektros instaliacijos (toliau – įvado) iki nuosavybės ribos su Bendrove įrengimą/patikrinimą“.

Visi mano bandymai aiškinti, kad galia juk mažinama, o ne didinama ir nelabai yra prasmės tokius matavimus daryti, nes jei elektra buvo tiekiama per tą patį laidą 10 kW galia, tai ji galės būti tiekiama ir 6 kW galia, gavau tik griežtą atsakymą, kad „tokia tvarka“.

Tas varžų matavimas kainuoja 100–120 eurų. Aš suradau už 80 eurų.

Ir galų gale gavau sąskaitą iš ESO susimokėti už „Leistinosios vartoti galios ir patikimumo kategorijos mažinimo paslaugą“. 133,1 euras. Net nesiaiškinau, ką jie už tuos 133,1 euro padarė. Tikiu, kad vietoje didesnio saugiklio įdėjo mažesnį.

Iš viso už galios sumažinimą nuo 10 kW iki 6 kW sumokėjau 244,85 Eur. Čia už vieną įvadą. Už kitus pastatus – dar po maždaug tiek pat.

Ir man visa ta procedūra truko kelis mėnesius.

Žinote, jei mes visus 1,5 milijono buitinių elektros vartotojų tokiu būdu paskatinsime susimažinti savo leistiną vartoti galią, priversdami juos pakartoti visą šią procedūrą, kurią aš padariau, padėdamas vienuoliams, Lietuvoje gali kilti visai nemaža revoliucija“, – reziumavo energetikos ekspertas.

ESO atstovas P. Kalmantas teigė, kad kalbant apie galios mažinimą, šiuo metu galioja ta pati tvarka, kaip ir ją didinant.

O didinant galią numatoma, kad darbai trunka nuo 15 iki 80 kalendorinių dienų. Kainos taip pat labai skirtingos.

Pavyzdžiui, jeigu norite didintis galią nuo 10 iki 18 kW, t. y. 8 kW ir nereikia pertvarkyti ESO tinklo, Jūsų prijungimo įmoka bus 139,44 Eur.

Jeigu norite didintis galią nuo 10 iki 18 kW, t.y. 8 kW ir reikalinga pertvarkyti 10 m ESO tinklo, t.y. reikia parengti projektą, prijungimo įmoka bus 960,16 Eur.

ESO interneto svetainėje informacijos apie galios mažinimo procedūras ir kainas rasti nepavyko.