Iš mokyklų atima paramą: ko laukti ir kaip tai atsisuks prieš mus?

Rasa JAKUBAUSKIENĖ

Seimas užsimojo iš mokyklų, religinių bendruomenių bei sodininkų, daugiabučių, garažų ar kitų gyventojų bendrijų atimti paramą, kurią savo nuožiūra buvo galima skirti jau sumokėjus gyventojų pajamų mokestį (GPM). Dabar gyventojai savo 1,2 proc. GPM galės skirti tik nevyriausybinėms organizacijoms (NVO). O tėvai, norėdami padėti vaiko ugdymo įstaigai finansiškai, anot Seimo Biudžeto ir finansų reikalų komiteto pirmininko Mykolo Majausko, galės patys steigti paramos fondus.

Tuo metu iš minėtų organizacijų atėmus GPM paramą, ją ketinama atiduoti nevyriausybinėms organizacijoms. Seimo narių nuomone, pastarosios dirba daug empatiškiau ir efektyviau nei tai daro valstybinės institucijos.
Kėdainių rajono švietimo įstaigos pripažįsta, kad buvusi parama joms buvo reikšminga. Todėl jos praradimas gali atsiliepti mokinių ugdymo aplinkos gerinimui ar net pačio ugdymo kokybei.

Tačiau M. Majauskas į tai atšauna: „Priėmus įstatymą nereiškia, kad jos negalės gauti paramos ar labdaros. Jos ir toliau galės gauti GPM dalį, bet tėvai turės registruoti labdaros-paramos fondą, deklaruoti filantropinius labdaringus tikslus ir toliau remti mokyklą.“

Tai lyg taupomoji sąskaita

Šėtos gimnazijos direktorius Mindaugas Danilevičius teigė, kad norint surinkti 1,2 proc. paramos lėšų, gimnazijos bendruomenei reikėdavo įdėti daug darbo.

„Paramos lėšų panaudojimo klausimą sprendžia gimnazijos taryba. Paprastai bendru sutarimu lėšos yra kaupiamos kažkokiai priemonei įsigyti. Pvz., 20221 m. sukauptos lėšos panaudotos 7 vie- tų lengvajam automobiliui įsigyti. Dabar taupome mobilios scenos įsigijimui: https://setosgimnazija.lt/gimnazija/parama-gimnazijai/“, – kur panaudojama parama, paaiškino direktorius.

Jis taip pat papildė, kad kasmet buvo surenkama beveik 2 tūkst. eurų paramos: „2019 metais, kai dar buvo skiriama 2 proc., surinkome 1 840 Eur, – 2020 ir 2021 metais, kai parama siekė 1,2 proc., gavome daugiau nei 1 tūkst. 700 Eur“.

Labūnavos pagrindinės mokyklos direktorė Rita Karnilavičienė taip pat tvirtino, jog visos papildomos lėšos yra svarbi parama mokyklai.

„Mokykla kasmet vidutiniškai gaudavo apie 3 000 Eur 1,2 GPM paramos (2017 m. – 3 400 Eur, 2018 m. – 2 200 Eur, 2019 m.–4100Eur,2020m.–2300 Eur). Tai lyg taupomoji sąskaita, nes metams pasibaigus paramos lėšų likučio neprivalu išleisti. Susitaupius galima įsigyti didesnį daiktą ar nusipirkti paslaugą. Pvz., planavome įsirengti žaidimų aikštelę viename skyriuje“, – kalbėjo R. Karnilavičienė.

Tai lyg taupomoji sąskaita, nes metams pasibaigus paramos lėšų likučio neprivalu išleisti. Susitaupius galima įsigyti didesnį daiktą ar nusipirkti paslaugą. Pvz., planavome įsirengti žaidimų aikštelę viename skyriuje.

R. Karnilavičienė

Ji taip pat pridėjo, kad mokykla turi tris skyrius, kurių pastatai ir vidaus erdvės reikalauja nuolatinio atsinaujinimo: „Iš paramos lėšų atsinaujinome mokyklos interjerą, pirkome baldus atnaujintiems kabinetams, rūbų spinteles mokiniams (biudžetinių lėšų pakanka tik minimaliems kosmetiniams remontams, pagrindinėms mokykloms ir kaimo darželiams vidaus renovacijai lėšų nebuvo skirta), IT priemones (projektorius, televizorius, kompiuterius), žaliuzes, lauko įrangą ikimokyklinio amžiaus vaikams skyrių teritorijose. Šios lėšos pasitarnavo ir mokinių skatinimui“.

Suteikdavo savarankiškumo

Tuo metu Vilainių mokykla-darželis „Obelėlė“ gautą paramą investuodavo ne tik į ugdymo aplinkos gerinimą, bet ir į kokybiškesnį vaikų ugdymą.

„Ši parama mums yra labai reikšminga, nes kasmet kur nors dalyvaujame. Tarkime, dalyvavome Sporto rėmimo fondo projekte ir turėjome įsisavinti 9 tūkst. eurų. Kaip įstaiga, taip pat turėjome 7 proc. prisidėti ir savo lėšomis.

Jeigu norėtume dabar dalyvauti, tarkime, Sporto rėmimo fondo projekte, jau turėtume prisidėti 10 proc., – aiškino direktorė Renata Zigmantavičienė. – Mes kasmet gaudavome apie 3 tūkst. eurų šios paramos ir jausdavomės savarankiški, laisvi, galėdami savo lėšomis prisidėti prie reikalaujamo įnašo. Žinoma, turėjome galimybę kreiptis ir į savivaldybę ir sulaukėme paramos, bet savo pinigų turėti visada yra gerai.

Taip pat esame dalyvavę ir Europos Sąjungos investicinių fondų projekte, turėjome prisidėti iš savo įstaigos 2 proc. Taigi, kai gavome apie 43 tūkst. dvejiems metams, tuos du procentus dengėme būtent iš šių paramos lėšų. Taigi, ta 1,2 proc. parama tikrai reikšminga, reikalinga šiuo metu.

Mes patys remontavome „Obelėlės“ salę, statėme įrengimus ir dalį išlaidų dengėme taip pat iš minėtos paramos. Todėl šių lėšų netekimas mums, tokiai mažai įstaigai kaip „Obelėlė“, labai reikšmingas.“

M. Danilevičius taip pat pažymėjo, jog „iki šiol mokykloms pagalbos nereikėjo renkant 1,2 proc. paramos lėšas: mokykla, veikdama pagal galiojančius teisės aktus, dažniausiai surinkdavo tiek, kiek įdėdavo darbo. Įsigaliojus įstatymo naujoms nuostatoms, mokyklos tiesiog netenka dalies reikalingų lėšų“.

Reikės įdėti daugiau pastangų

Ugdymo įstaigų vadovai naujajai tvarkai labai nesipriešina, tik nesupranta, kam ją reikėjo įvedinėti ir apsunkinti paramos gavimo procesą, kuris jau buvo nusistovėjęs ir visiems aiškus. O naujų fondų steigimas – tik nauji papildomi rūpesčiai.

„Mintis gal ir gera, tačiau realiai įgyvendinama tikrai ne visose mokyklose. Tokio fondo steigimas turi įstatymo reglamentuotus etapus ir procedūras, todėl ne kiekvienas imsis šios veiklos. O ir apskritai, tai papildoma veikla bendruomenės nariams, be kurios buvo apsieinama iki šiol“, – kalbėjo Šėtos gimnazijos direktorius M. Danilevičius.

Iki šiol mokykloms pagalbos nereikėjo renkant 1,2 proc. paramos lėšas: mokykla, veikdama pagal galiojančius teisės aktus, dažniausiai surinkdavo tiek, kiek įdėdavo darbo. Įsigaliojus įstatymo naujoms nuostatoms, mokyklos tiesiog netenka dalies reikalingų lėšų.

M. Danilevičius

„Tokios Labdaros ir paramos įstatymo pataisos liūdina. Žinoma, ieškodavome papildomai ir anksčiau rėmėjų ir dabar ieškosime galimybių papildomoms lėšoms gauti. Galbūt prisidės ir tėveliai…“ – nedrąsiai ir viltingai sakė Labūnavos pagrindinės mokyklos direktorė R. Karnilavičienė.

Vilainių mokyklos-darželio „Obelėlė“ direktorė pasidalijo ir kita alternatyvia galimybe gauti paramą.
„Man teko dalyvauti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos organizuojamame pasitarime su teisininku ir buvo trumpai užsiminta būtent apie Labdaros ir paramos fondo pataisą. Teisininkai mato galimybę, kad ne tik tėvai galės steigti paramos fondą, bet ir pati įstaiga galės jį įsisteigti. Manoma, kad tų dvejų metų pereinamojo laikotarpio jų steigimui turėtų pakakti tiek vienu, tiek ir kitu atveju, – teigė R. Zigmantavičienė ir pridūrė: Mes inicijuodavome visos įstaigos bendruomenės paramos prašymą: įstaigos darbuotojų, Vilainių kaimo bendruomenė aukodavo ir tėvai.

Aš galimybę matau ir šiuo atveju gauti paramą, tik reikės daugiau padirbėti, nuostatus pa- sirengti, reikės daugiau iniciatyvos. Yra nemažai dar laiko, tad džiaugiuosi, kad nors pakankamas pereinamasis laikotarpis paliktas. Ir tikiuosi, kad teisininkas, kalbėjęs apie galimybę įstaigai pačiai įsisteigti fondus, nepakeis nuomonės ir galėsime tai daryti. Aišku, buvo paprasčiau, bet apskritai šis pakeitimas mūsų nenuliūdino, tik reikės įdėti daugiau pastangų ir darbo“.

Labdaros ir paramos įstatymo pataisos įsigalios 2025 m. sausio1d.