Į priekį veda smalsumas ir noras pažinti

 Į priekį veda smalsumas ir noras pažinti

Muzika kaip ir kelionės – neatsiejama Vytenio (trečias iš kairės) gyvenimo dalis. Todėl jis mielai savanoriauja festivalyje „Kaunas Jazz“. Nuotraukoje jis užfiksuotas šių metų festivalyje su Richard Bona ir Alfredo Rodriguez trio. Richard Bona – garsus džiazo bosistas ir kompozitorius, pelnęs netgi Grammy apdovanojimą./Asmeninio archyvo nuotr.

Rasa JAKUBAUSKIENĖ

Praėjo laikai, kai įmonėms reikėjo tik gabių ir išsilavinimą turinčių žmonių. Atėjo laikas, kai kur kas labiau vertinami įdomūs, su savita pasaulėžiūra, pomėgiais ir išskirtinumu darbuotojai. Mat jie visada pateiks savitą požiūrį idėjos įgyvendinimui ar problemos sprendimo būdą. „Vikonda grupei“ priklausančiame Kėdainių konservų fabrike taip pat dirba daug gabių ir talentingų darbuotojų. Vienas iš jų – Vytenis Čimielius (28). Darbo metu jis – marketingo projektų vadovas, kalbantis keturiomis užsienio kalbomis ir negalintis savo gyvenimo įsivaizduoti be muzikos, todėl laisvalaikiu jis – festivalio KAUNAS JAZZ savanoris.

Pokalbio metu su Vyteniu stengėmės bent po truputį prisiliesti prie įvairių jo gyvenimo sričių. Tačiau jei būtų marios laiko, tikriausiai pokalbis būtų tęsęsis kur kas ilgiau, nes turtinga pašnekovo patirtis klausimus tiesiog traukte traukė iš mano lūpų ir tenkino nepasotinamą smalsumą.

– Vyteni, susipažinkime. Jau gana ilgą laiką dirbate Kėdainių konservų fabrike. Koks Jūsų darbas, už ką esate atsakingas?

– Rugpjūčio mėnesį bus penkeri metai, kai dirbu Kėdainių konservų fabrike. Mano darbas – produktų kūryba nuo idėjos iki išpildymo ir produkto atsiradimo parduotuvių lentynose. Į mano pareigas įeina recepto idėjos paieška, darbas su technologais vertinant ir teikiant komentarus jų sukurtiems receptams, produkto įvaizdžio (tara, etiketė, dangtelis) kūrimas, produkto pozicionavimas parduotuvėse, kainodaros sudarymas, komunikacija.

– Kolegos Jus apibūdina kaip specialistą, gerai išmanantį Kėdainių konservų fabriko produktus. Jums patinka gilintis į kiekvieną produktą, jo sudėtį ar tiesiog siekiate nepriekaištingai atlikti savo darbą?

Snieglenčių sportas – vienas iš Vytenio laisvalaikio praleidimo būdų. Tik jis apgailestauja, kad šiais metais pandemija sutrukdė nukeliauti į kalnus juo pasimėgauti./Asmeninio archyvo nuotr.

– Norint gerai atlikti savo darbą esu priverstas gilintis į visus įmonės gaminamus produktus: skonius, jų sudėtis, diskutuoti su kolegomis apie galimas naujas žaliavas. Dažnai tenka priimti sunkius sprendimus. Tačiau džiaugiuosi, kad su kolegomis randame tinkamus sprendimus, kurie padeda mums išlaikyti savo, kaip aukščiausios kokybės gamintojo, vardą.

– Kiek man yra žinoma, praėjusiais metais padėjote atnaujinti/sukurti kelis šimtus produktų. Ką tai reiškia ir kaip tai vyksta?

– Produkto atnaujinimą sudaro keli etapai. Visų pirma – konkurentų produktų peržiūra bei palyginimas su mūsų gaminamais produktais. Tai gali būti degustacija bei produkto išvaizdos palyginimas.

Atlikus išsamią analizę, teikiamos rekomendacijos, ką reikia keisti produkte. Kartais tai būna rekomendacijos pakeisti produkto skonį, ingredientus kartais pakanka sustiprinti pakuotės įvaizdį ar reklaminę žinutę.

„Darbą vertinu kaip puikią galimybę išreikšti save. Saviraiškai darbe vietos tikrai daug, įmonė geba gaminti daug skirtingų produktų, taip pat nuolatos investuoja į gamybos plėtrą. Tai dar labiau platina galimybių ribas. Taip pat malonumo suteikia ir darbo vaisiai – apima šiltas jausmas, kai savo idėjas po tam tikro laiko išvysti parduotuvių lentynose.

V. Čimielius

– Įdomios, bet, sakyčiau, labai atsakingos Jūsų pareigos. Apskritai, ką Jums, Vyteni, reiškia darbas – saviraiškos galimybė, buvimas tarp žmonių, siekiančių vieno tikslo, bendravimas su kolegomis, gal dar kažkas?

– Darbą vertinu kaip puikią galimybę išreikšti save. Saviraiškai darbe vietos tikrai daug, įmonė geba gaminti daug skirtingų produktų, taip pat nuolatos investuoja į gamybos plėtrą. Tai dar labiau platina galimybių ribas. Taip pat malonumo suteikia ir darbo vaisiai – apima šiltas jausmas, kai savo idėjas po tam tikro laiko išvysti parduotuvių lentynose.

Dirbti įmonėje motyvuoja ir gera darbo aplinka – puikūs ir draugiški santykiai su kolegomis, galimybė dirbti su įvairių sričių profesionalais.

– Jūs Kauno technologijos universitete (KTU) baigėte ekonomikos ir marketingo studijas. Vadinasi, jau seniai žinojote, jog norite dirbti marketingo srityje (ką sėkmingai ir darote). Kodėl pasirinkote būtent šią sritį?

– Mane nuo mažens traukė tikslieji mokslai. Mama, kuri yra matematikos mokytoja, namuose vis paruošdavo sunkesnių uždavinių, lavino loginį mąstymą, tad matematika buvo viena mėgstamiausių pamokų mokykloje. Baigęs ją, nusprendžiau toli nuo matematikos nepabėgti ir įstoti mokytis ekonomikos bakalauro studijas. Baigęs jas, norėjau praplėsti žinias kūrybiniu aspektu, todėl magistrantūroje pasirinkau studijuoti marketingo studijas.

– Jei ne marketingas, kas dar galėtų būti? Turite kokių nors vizijų?

– Visą gyvenimą žaviuosi muzika – prieš trejus metus įsigijau patefoną ir pradėjau rinkti įvairaus stiliaus vinilines plokšteles. Galbūt ateityje norėčiau dirbti marketingo srityje, bet save išbandyti ne maisto pramonės įmonėje, o pavyzdžiui, muzikos įrašų kompanijoje.

– Daug laiko praleidžiate darbe? Apskritai, ar esate „ofiso“ žmogus, kuris dirba nuo 8 iki 17 val.?

Vytenis Čimielius – atsidavęs savo darbui. Neretai jam tenka supažindinti svečius su gamybos ypatumais Kėdainių konservų fabrike.

– Savo darbus ir laiką, skirtą jiems, planuoju atlikti taip, kad tilpčiau į nustatytas darbo valandas. Žinoma, kartais pasitaiko ir išimčių, tačiau sau vis kartoju, kad, jeigu nespėju atlikti darbų per savo darbo dieną, tai reiškia, jog yra problemų su laiko ir darbų planavimu. Dėl to darbų planavimui skiriu laiko ir asmeniškai, ir su komanda darbe.

– Kasdien važinėjate iš Kauno į Kėdainius. Nepabosta? O gal kaip tik važiavimas automobiliu – tarsi tam tikra poilsio forma, kai galite ramiai viską apmąstyti, niekieno netrukdomas gal ir mėgstamos muzikos garsiai pasiklausyti?

– Kelionė į ir iš darbo tikrai nepabosta. Kartais vykstant į darbą tai būna laikas apgalvoti, ką nuveiksiu šiandien darbe, kartais – tai galimybė pasiklausyti muzikos arba mėgstamų tinklalaidžių. Ir pati kelionė nėra tokia ilga: į vieną pusę užtrunka vos pusvalandį. Kai kurie draugai dėl kamščių mieste praleidžia ilgesnį laiką automobilyje, dirbdami ir gyvendami skirtinguose Kauno mikrorajonuose.

„Kelionės yra neatsiejama mano gyvenimo dalis. Tiksliai neskaičiuoju, bet esu aplankęs per 20 pasaulio šalių. Žinoma, dauguma jų Europoje, tačiau teko lankytis ir tolimesniuose pasaulio kampeliuose – JAV, Indonezijoje, Kuboje, Meksikoje.

V. Čimielius

– Apie muziką užsiminiau neatsitiktinai. Pats minėjote, jog ji Jūsų gyvenime – neatsiejama dalis. Taip pat, kiek man yra žinoma, esate džiazo gerbėjas? Tai nėra populiarioji muzika, kurios klausosi daugelis. Iš kur toks pomėgis?

– Muzika domiuosi nuo mažens ir savęs nepriskiriu prie kurio nors vieno konkretaus muzikinio žanro mėgėjų. Nemažą įtaką muzikos skoniui padarė vyresnė sesė, su kuria augant tekdavo klausyti jos mėgstamos muzikos. Sesės dėka susipažinau su pagrindinėmis klasikinio roko, indie, industrinės muzikos grupėmis. Beaugdamas pradėjau atrasti ir kitus iki šios dienos klausomos muzikos stilius – skirtingus elektroninės muzikos žanrus, taip pat ir skirtingus džiazo žanrus. Įsimylėjau tiek senų, tiek naujų laikų užsienietišką disco bei pop muziką.

Sutaupytus pinigus išleisdavau įvairiems koncertams bei muzikos festivaliams, vykstantiems ne tik Lietuvoje. Gyvi koncertai padėdavo dar labiau suprasti ir įsigilinti į atlikėjo perteikiamą muziką. Su vaikystės draugais pradėjome lankytis ir džiazo koncertuose, kuriuose mieste organizuodavo festivalis „Kaunas Jazz“. Džiazą atrasti buvo labai įdomu, nes tekdavo apsilankyti ir rimtuose klasikinio džiazo koncertuose, ir linksmesniuose, šokiais iki paryčių besitęsiančiuose funky jazz koncertuose.

– Vyteni, vienas iš įdomesnių Jūsų pomėgių yra savanorystė festivalyje KAUNAS JAZZ. Kaip ir kada pradėjote jame savanoriauti?

– Ilgus metus festivalyje lankiausi kaip svečias, kol vieną dieną nusprendžiau, jog norėčiau tapti festivalį organizuojančios komandos nariu. Internete susiradau festivalio vadovės kontaktus, parašiau jai elektroninį laišką, trumpai papasakojau apie save ir nurodžiau savo kontaktinius duomenis. Apsidžiaugiau, kad ilgai netrukus, festivalio vadovė susisiekė su manimi ir pakvietė susitikti, susipažinti. Susitikus ir pabendravus, radome vietą, kur galėčiau save realizuoti ir taip buvau pakviestas prisijungti prie festivalio organizatorių komandos.

– Kokios yra Jūsų, kaip savanorio, pareigos ir atsakomybės?

– Festivalyje turiu dvejas pareigas. Pagrindinė – užsienio atlikėjų priežiūra vizito Lietuvoje metu. Į šias pareigas įeina atlikėjų pasitikimas oro uoste, pagalba įsiregistruojant viešbutyje, pasakojimas ir supažindinimas su festivaliu bei Kauno miestu pietų ir vakarienių metu, pagalba koncerto metu ir galiausiai palydėjimas ir atsisveikinimas išvykstant oro uoste.

Antros mano, kaip savanorio, pareigos – vienos iš festivalio dalių „Džiazo gatvė“ koordinavimas. Esu atsakingas už sceną, kurioje visą dieną vyksta įvairūs šokiai. Kartą per metus Nepriklausomybės aikštė Kaune tampa viena didele šokių aikštele.

Viena iš Vytenio gyvenimo aistrų – kelionės. Jis teigia neskaičiuojantis, kiek pasaulio šalių yra aplankęs, tačiau, V. Čimieliaus skaičiavimu, jų būtų daugiau nei 20./Asmeninio archyvo nuotr.

– Tikriausiai apie savanoriavimo naudą net neverta klausti – lankotės koncertuose, bendraujate su garsiausiais savo srities profesionalais, muzikantais, atlikėjais, ar tiesa?

– Taip, didžiausia nauda savanoriaujant – galimybė susipažinti su aukščiausio lygio džiazo muzikantais iš įvairių pasaulio vietų. Prieš dvejus metus teko prižiūrėti grupę iš Izraelio – buvo labai įdomu pabendrauti ne tik apie muziką, bet ir išgirsti nuomonę apie šalyje vykstantį karą iš pirmų lūpų.

Na, o šiais metais teko dirbti su grupe iš JAV, su kurios nariais daug diskutavome apie pasaulį siaubiančią pandemiją bei neplanuotai atsiradusius sunkumus keliauti jos metu.

Žinoma, koncertai taip pat palieka didelį įspūdį. Dažnai tenka juos stebėti iš užkulisių – tai irgi įdomi ir kitokia koncerto stebėjimo patirtis.

– Neslėpsiu, mane labai nustebino ir sužavėjo informacija socialinio tinklo „LinkedIn“ Jūsų profilyje apie Jūsų gebėjimą bendrauti keliomis kalbomis – anglų, vokiečių, italų, turkų… Iš kur tai?

– Anglų ir vokiečių kalbas mokiausi mokykloje, na, o italų ir turkų pagrindus išmokau universitete: italų kalbą papildomai studijavau Kaune, o turkų šiek tiek pramokau Erasmus studijų metu Turkijoje.

Šventėje su kolegomis.

– Beje, ar tiesa, kad Jūsų anglų kalba tobula? Nemanau, jog gyvenant Lietuvoje ją galima taip ištobulinti. Galbūt yra koks nors to paaiškinimas, istorija?

– Iki tobulumo dar tikrai reikia daug siekti: visada egzistuoja itin sudėtinga techninė kalba, kurią, manau, lavinti galima visą gyvenimą. Nuo mažens su sese žiūrėdavome įvairius filmus bei serialus originalo, anglų, kalba. Tai tikrai padėjo lavinti kalbos supratimą. Nemažai pridėjo ir vaikystėje žaisti kompiuteriniai žaidimai, kurių metu neretai tekdavo bendrauti anglų kalba.

– Tiesa, žinote, Vyteni, nustebino ir tai, kad tarp savo mokamų kalbų nesate įrašęs rusų kalbos… Iš principo ar iš tiesų jos nemokate? Dažnai mūsų šalyje jos mokėjimas vis dar suprantamas kaip savaime suprantamas dalykas…

– Mokykloje teko rinktis antrąją užsienio kalbą – vokiečių arba rusų. Pasirinkęs vokiečių kalbą, rusų taip niekada ir neišmokau. Galbūt ateityje reikės pasvarstyti apie rusų kalbos kursus, tačiau šiuo metu nematau poreikio šios kalbos mokėjimui.

Norint gerai atlikti savo darbą esu priverstas gilintis į visus įmonės gaminamus produktus: skonius, jų sudėtis, diskutuoti su kolegomis apie galimas naujas žaliavas. Dažnai tenka priimti sunkius sprendimus. Tačiau džiaugiuosi, kad su kolegomis randame tinkamus sprendimus, kurie padeda mums išlaikyti savo, kaip aukščiausios kokybės gamintojo, vardą.

V. Čimielius

– Kalbų mokėjimas, žinoma, labai padeda ir dirbant darbą, tiesa?

– Taip, su anglų kalba darbe susiduriu kiekvieną dieną. Kartais tenka analizuoti ir kitų užsienio kalbų produktus, bet tokiu atveju į pagalbą pasitelkiu įvairius internetinius kalbų vertėjus.

– Žvelgiant į kito socialinio tinklo „Facebook“ Jūsų profilį akivaizdu, jog kelionės yra vienas iš Jūsų pomėgių. Turbūt esate apkeliavęs nemažai šalių. Skaičiuojate gal? Kokia šalis paliko didžiausią įspūdį? Kodėl?

– Kelionės yra neatsiejama mano gyvenimo dalis. Tiksliai neskaičiuoju, bet esu aplankęs per 20 pasaulio šalių. Žinoma, dauguma jų Europoje, tačiau teko lankytis ir tolimesniuose pasaulio kampeliuose – JAV, Indonezijoje, Kuboje, Meksikoje.

Dažniausiai itin laukiu kelionių, į kurias vykstu slidinėti. Šių metų žiemą dėl pandemijos nepavyko išvykti į tokią kelionę, tad buvo didelis nusivylimas. Na, o didžiausius įspūdžius palieka visos aplankytos šalys, sunku išskirti. Vis dar gyvenu Ispanijos ir Andoros įspūdžiais – šiose šalyse po pusantrų metų keliavimo pertraukos lankiausi praėjusio birželio pabaigoje.

– Kitas pomėgis (sprendžiant iš nuotraukų) tikriausiai yra banglenčių ir snieglenčių sportas? Lietuvoje turbūt sudėtinga užsiimti šiais sportais?

– Lietuvoje snieglenčių sportu užsiimti visus metus be pertraukų galimybę suteikia slidinėjimo centras Druskininkuose, tačiau tai neprilygsta slidinėjimui snieglente aukštuose Alpių kalnuose. Tad kasmet stengiuosi bent savaitę praleisti užsienyje, patiriant didžiausią slidinėjimo malonumą, o toliau įgūdžius gerinti puikiai tinka minėtas Druskininkų centras arba žiemos metu veikiantis slidinėjimo parkas Vilniuje.

Banglenčių sportas Lietuvoje tikrai įmanomas, tik man pačiam nedaug kartų teko tai patirti. Tačiau nustebsite, jog Lietuvoje egzistuoja ne viena banglenčių mokykla ir yra susidariusi nemaža tuo užsiimančių žmonių draugija.

„Pagrindinis tikslas – ir toliau gyventi smagų, įdomų bei žavų gyvenimą ir džiaugtis kiekviena diena. O kokia ta diena bus – parodys laikas!“

V. Čimielius

– Be visų jau paminėtų, gal turite dar kokių nors savo mėgstamų laisvalaikio praleidimo būdų?

– Mėgstu gaminti maistą bei leisti laiką su artimais žmonėmis bei draugais.

– Pastarieji metai buvo gana ramūs ir suvaržyti. Jums, kaip aktyvaus gyvenimo propaguotojui, tai turėjo būti sunkus laikas. Gal atradote kažkokių kitokių užsiėmimų?

– Daug pomėgių galima pasidaryti ir namuose ar aplink juos, tereikia tik tam atrasti noro. Sulėtėjęs gyvenimo tempas suteikė puikias galimybes daugiau laiko praleisti su mylimais žmonėmis, daugiau laiko skirti sau, šiek tiek sustoti ir pailsėti. Asmeniškai man šis laikotarpis buvo įdomus ir naudingas.

– Vyteni, gal galėtumėte pasidalinti artimiausiais savo planais, siekiais?

– Pagrindinis tikslas – ir toliau gyventi smagų, įdomų bei žavų gyvenimą ir džiaugtis kiekviena diena. O kokia ta diena bus – parodys laikas!

1 Komentaras

  • Puikus straipsnis Vyteni! Šauniai, gražiai ir išsamiai viską išdėstei. Laikykis savo tikslų ir vertybių. Visada tave palaikysime

Rašyti komentarą

Dėmesio! El. paštas nebus skelbiamas. Komentuodami esate atsakingi už savo išsakytas mintis. Gerbkime vieni kitus, venkime patyčių, nekurstykime neapykantos ir susipriešinimo. Skaitytojų komentarai neatspindi „Rinkos aikštės“ redakcijos nuomonės.

Už komentarus atsakingi juos parašę asmenys.


Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video