Europiečiai pateikė pasiūlymus dėl ES reformų

 Europiečiai pateikė pasiūlymus dėl ES reformų

Konferencijos dėl Europos ateities Piliečių forumas Varšuvoje sausio 7-9 d.

Dovaidas Pabiržis

Prieinami vaikų darželiai didelėse įmonėse, visos ES gyventojų referendumai itin svarbiais klausimais, aplinkai kenkiančių produktų reklamos ribojimas, minimalus moksleivių žinių lygis visose valstybėse, sveiko maisto gamybos pamokos mokyklose – tai tik keli iš daugelio ES gyventojų pateiktų pasiūlymų dėl Europos ateities.

Savo darbą jau baigė du iš keturių Konferencijos dėl Europos ateities Piliečių forumai, kurie svarstė pasiūlymus ES vertybių, teisingumo ir saugumo bei klimato kaitos, aplinkos ir sveikatos apsaugos srityse. Jų dalyviai iš viso pateikė 90 rekomendacijų. Kiekviename forume dalyvavo apie 200 atsitiktiniu būdu atrinktų Europos piliečių, tarp jų ir po tris Lietuvos gyventojus. Susipažinti su tema bei pateikti rekomendacijas jiems padėjo kiekvienos srities ekspertai.

Daugiau tiesioginio bendravimo

Arūnas Šadžius, vienas iš Piliečių forumų dalyvių iš Lietuvos, pasakoja iš pradžių abejojęs šio proceso tikslingumu, tačiau vėliau, forumų dalyviams pasiskirsčius į grupeles ir ilgiau gvildenant teikiamus pasiūlymus, tai jam pasirodė prasminga ir įdomi veikla. Iš viso buvo surengti trys kiekvieno Piliečių forumo posėdžiai Strasbūre, nuotoliniu būdu bei kitame ES mieste, trukę po tris dienas.

„Tiesioginės piliečių nuomonės ES nelabai ir išgirstama, tad šiuo aspektu tai buvo naudingas procesas, žmonės atvažiavo, pasibuvo, pateikė savo pasiūlymus. Aišku, dabar dar sunku pasakyti, kokią galutinę naudą tai turės ir kiek tos rekomendacijos kažkur atsispindės“, – sako forumo dalyvis.

Daugelis šio forumo rekomendacijų – apie ES informacijos sklaidą, žiniasklaidos prieinamumą, sprendimų priėmimo procesus. Forumo dalyviai siūlo užtikrinti žiniasklaidos nepriklausomybę ir pliuralizmą, šviesti gyventojus apie duomenų apsaugą, stiprinti atsparumą dezinformacijai ir kibernetinėms atakoms, sukurti internetinę platformą bei mobiliąją programėlę, kur ES piliečiai galėtų rasti ir patikrinti faktus, klausti ekspertų, balsuoti internetiniuose rinkimuose ir apklausose.

Savo ruožtu ES institucijos raginamos teikti daugiau informacijos ir naujienų, bendrauti tiesiogiai per daugiakalbius internetinius forumus, vartoti suprantamesnę, mažiau biurokratinę kalbą. Visų ES sprendimų priėmime turėtų dalyvauti nepriklausomi piliečiai stebėtojai, o ES institucijos turėtų kas 12–18 mėnesių rengti piliečių susirinkimus, teigiama rekomendacijose.

Priėmė ne viską

Kitas Piliečių forumo dalyvis, kėdainietis Valdas Džiugelis, pabrėžia, kad darbas forume buvo gana sudėtingas, tačiau bendra nuotaika grupėje, kurią sudarė iš skirtingų ES valstybių susirinkę žmonės, buvo geranoriška. „Mūsų grupė buvo labai korektiška. Tik turėk idėjų ir minčių. Visą laiką buvo sudarytos sąlygos kalbėti, atsižvelgdavo į išsakytas mintis, diskutuodavome, kartais lengvai pasiginčydavome“, – teigia dalyvis.

Šis forumas pateikė rekomendacijas apriboti alkoholio ir reklamos draudimą ES mastu, užtikrinti kokybiškų maisto produktų prieinamumą mokyklų valgyklose, kad šioje srityje nebūtų renkamasi pagal mažiausios kainos kriterijų, ir daugelį kitų. Anot V. Džiugelio, jam asmeniškai nauja ir įdomi tema buvo vertikalus ūkininkavimas ir tam skiriama parama, kai visiškai uždarose patalpose, dirbtiniame klimate keliais aukštais auginami augalai.

Pasak pašnekovo, kai kurios rekomendacijos nebuvo priimtos, nors tikrai buvo to vertos, pavyzdžiui, idėja taikyti sankcijas miestams, kurių viešasis transportas nėra pertvarkomas į švaresnį aplinkai. „Tai yra labai prasminga kryptis ir praktinis realus žingsnis, tačiau kažkodėl šią idėją atmetė. Ką padarysi, ne vienas ir ne dešimt žmonių sprendė, susirinko dalyviai su įvairiomis pažiūromis“, – pasakoja jis.

Tikisi rezultato

Piliečių forumų dalyviai iš Lietuvos sutinka, kad reformos Europos Sąjungai yra reikalingos. „Nesu ekspertas, bet manau, kad ES reikia nuolat reformuoti, jeigu stovi vietoje, reformų nėra, tai jau blogai. O Lietuvai apskritai narystė Europos Sąjungoje yra geras dalykas.

Nustebino tai, kad praktiškai visi susirinkę dalyviai, tiek iš didesnių, tiek ir iš mažesnių valstybių, pasisakė už ES ir už reformas. Tokių, kurie sakytų, kad mums čia visiems reikia išsiskirstyti ir viską pabaigti, nebuvo“, – pastebi A. Šadžius.

„Pirmos sesijos metu gavome klausimą, kaip įsivaizduojame ES 2050 m. Kasdienybėje niekada apie tai negalvodavau, tačiau bendra mūsų grupės vizija man labai patiko, kilo gražių idėjų. Iš tikrųjų aš turiu vilties ir gražią iliuziją, kad šis mūsų darbas kažkieno ausis pasieks.

Mechanizmai, krumpliaratis, aišku, sukasi lėtai, priešingai nei versle, kur šiandien sugalvojai, o rytoj gali pradėti daryti, bet tokia yra realybė. Džiaugiuosi, kad man iškrito korta dalyvauti šiame renginyje“, – sako V. Džiugelis.

Likę du Konferencijos dėl Europos ateities Piliečių forumai savo rekomendacijas turėtų pateikti artimiausiais mėnesiais, jų tvarkaraštį pakoregavus COVID-19 pandemijai. Pateiktus pasiūlymus toliau plenarinėse sesijose nagrinės Europos Parlamento nariai, kitų ES institucijų, taip pat nacionalinių parlamentų ir vyriausybių, jaunimo atstovai. Tikimasi, kad galutinės Konferencijos išvados ir gairės dėl Europos ateities bus pateiktos pavasarį. Daugiau informacijos apie Konferenciją galima rasti https://futureu.europa.eu/.

Rašyti komentarą

Dėmesio! El. paštas nebus skelbiamas. Komentuodami esate atsakingi už savo išsakytas mintis. Gerbkime vieni kitus, venkime patyčių, nekurstykime neapykantos ir susipriešinimo. Skaitytojų komentarai neatspindi „Rinkos aikštės“ redakcijos nuomonės.

Už komentarus atsakingi juos parašę asmenys.


Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video