Dabartinė darbo rinkos situacija stabili, bet pasekmes pajusime rudenį

Rasa JAKUBAUSKIENĖ

Kas dešimtas darbingo amžiaus kėdainietis buvo bedarbis, rodo Užimtumo tarnybos gegužės mėnesio duomenys. Tačiau lyginant su balandžio mėnesiu nedarbas sumažėjo beveik vienu procentu, o praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu Kėdainių rajone buvo beveik 7 proc. daugiau bedarbių. Tiesa, kaip pastebi tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė, prasidėjęs lauko darbų sezonas dabartinių bedarbių skaičiaus veikiausiai labai nepakeis.

Darbo (ne)ieško

„Įprastai daugiausia sezoninių darbų pasiūlymų pateikiama balandžio–gegužės mėnesiais. Šiais metais didelio sezoninių darbų pasiūlos suaktyvėjimo nebuvo stebima. Kėdainių r. sav. sezoninių darbų pasiūla būna maža“, – sakė M. Jankauskienė ir pažymi, kad nuo metų pradžios iki gegužės 1 d. Kėdainių rajone Užimtumo tarnyboje nebuvo registruota nei viena sezoninio darbo pozicija, o žvelgiant Lietuvos mastu šis skaičius sumažėjo kone tris kartus – nuo 338 praėjusių metų balandį iki 135 šių metų balandį.

Cvonline.lt portalo marketingo vadovės Ritos Karavaitienės teigimu, „sezoninių darbuotojų paieška jau prasidėjo, tačiau yra dar ne tokia aktyvi, kaip įprastais metais, gali būti, kad sezoninių darbuotojų paieška išsitęs laike“.

Apžvelgdama dabartinę situaciją darbo rinkoje, marketingo vadovė pastebėjo, jog portalo atliktos apklausos duomenimis, 18 proc. dirbančiųjų aktyviai ieško naujo arba geresnio darbo. Likusieji yra pasyvūs darbo ieškotojai.

„T.y. jei jiems kas nors pasiūlytų darbą, apsvarstytų, tačiau aktyvių darbo paieškos veiksmų nesiima arba apskritai neieško darbo. Tuo tarpu 50 proc. neturinčių darbo aktyviai jo ieško, likusieji nemano, kad dabar tinkamas laikas ieškoti darbo, ypač kai gauna pašalpą, – potencialių darbuotojų elgesį apibūdino R. Karavaitienė. – Taigi, aktyvumas iš darbuotojų pusės ieškant darbo yra gana vangus. Jie atsargiau vertina dabartinę situaciją, atidžiau renkasi darbdavius. Bene ryžtingiausiai darbo paieškos klausimu nusiteikę tie, kurie turi stabilų finansinį pagrindą ir ieškosi dar geresnio darbo, aukštesnio atlyginimo ir pareigų.“

Paklausiausi darbuotojai

Užimtumo tarnybos atstovės spaudai teigimu, „Kėdainiuose daugiausia darbo pasiūlymų registruojama pagalbiniams darbininkams, valytojams, kvalifikuotiems šiltnamio darbininkams, pardavėjams, plataus profilio statybininkams, mažmeninės prekybos įmonės pardavėjams“.

Panašios specialybės darbo pasiūlymuose dominuoja ir visoje šalyje.

„Šių metų balandžio mėnesį daugiausia laisvų darbo vietų registruota biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojams, kambarinėms ir pagalbininkams, krovikams, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojams, parduotuvių pardavėjams, virėjams, autobusų ir troleibusų vairuotojams, nekvalifikuotiems apdirbimo pramonės darbininkams, statybininkams, siuvėjams, reklamos ir rinkodaros specialistams“, – vardijo M. Jankauskienė.

Tačiau, pasak R. Karavaitienės, ne tik darbuotojai, bet ir darbdaviai itin jautriai ir atsargiai reaguoja į besiklostančią situaciją, o tai atsispindi ir darbo skelbimuose.

„Sausį skelbimų skaičius buvo aukštas, o nuo vasario pabaigos pradėjo nežymiai, bet mažėti. Įmonės daug atsargiau planuoja personalą ar įmonės plėtrą, o kaip pagrindines problemas mato tinkamų darbuotojų trūkumą, esamų išlaikymą ir stabilumo užtikrinimą“, – pastebėjo marketingo vadovė ir pažymėjo, jog daugiausia portale darbo pasiūlymų šiuo metu yra skirta IT, paslaugų/klientų aptarnavimo, bankų, finansų, gamybos, administravimo, inžinerijos, prekybos, valdymo srities darbuotojams.

„Tačiau iš kandidatų pusės daugiausia dėmesio sulaukia rinkodaros, žmogiškųjų išteklių, kultūros, viešųjų ryšių, pardavimų, viešojo administravimo srities darbo pasiūlymai. Matome, kad rinkoje itin jaučiamas patyrusių, kvalifikuotų technologijas išmanančių specialistų trūkumas“, – šių dienų darbo rinkos aktualijomis dalijosi R. Karavaitienė.

Prognozės rudeniui

Baiminamasi, kad greitu metu dėl Vokietijos ir kitų šalių gamyklų gamybos apimčių mažinimo pasekmes pajus ir Lietuvos gamintojai (teks mažinti apimtis, atleisti dalį darbuotojų), kadangi ši šalis yra viena iš didžiausių Lietuvos eksporto partnerių. Kol kas, anot M. Jankauskienės, tokių duomenų Užimtumo tarnyba neturi. Tačiau, esant reikalui, įmonėms pagalba būtų teikiama.

„Grupės darbuotojų atleidimo atveju Užimtumo tarnyba su darbdaviu aptaria susiklosčiusią situaciją, numato veiksmus ir konsultacijas įmonės darbuotojams“, – kalbėjo M. Jankauskienė.

Paprašyta pasidalinti Užimtumo tarnybos netolimos ateities, greičiausiai rudens, įžvalgomis, kokia situacija laukia darbo rinkoje, atstovė spaudai sakė, jog „nepaisant įtemptos geopolitinės situacijos ir kai kurių Lietuvos įmonių sunkumų, mūsų šalies darbo rinkos tendencijos toliau išlieka teigiamos.

Situacija darbo rinkoje stabilizuojasi: stebimas procesas, kai yra tolygesnis ir darbo pasiūlymų skaičius, ir grįžimas į darbo rinką. Registruoto nedarbo kreivės po truputį panašėja į buvusias iki COVID-19 pandemijos.

Įprastų sezoniškai vykstančių darbo rinkos procesų jau nebeužgožia pandemijos sukeltas staigus registruoto nedarbo šuolis, o vėliau ir kritimas. Tačiau šie metai gali būti kupini neapibrėžtumų ir rizikų: augančios kainos, tarptautinės politikos įtampų galimas poveikis įmonių gyvybingumui ir plėtrai, lėtesnis nei buvo prognozuojama pasaulio ir ES ekonomikų atsigavimas“.

M. Jankauskienei antrina ir R. Karavaitienė: „Dabartinę darbo rinkos situaciją galima apibūdinti kaip stabilią, bet jau su ryškėjančiais geopolitinės situacijos ir infliacijos padariniais, kuriuos aštriau pajausime rudenį ir žiemą. Sunku vertinti ateities perspektyvas, tačiau, panašu, kad darbo rinka lėtėja“.

Ekonomisto įžvalgos

Dar kovo pabaigoje SEB bankas prognozavo, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas augs 0,1 proc. Tačiau jau gegužės pradžioje prognozės pagerintos iki 0,9 proc. Anot banko ekonomisto Tado Povilausko, taip įvyko dėl mažesnio nuosmukio prielaidų antrąjį ketvirtį bei Vyriausybės antiinfliacinių priemonių paketo teigiamos įtakos vartojimui. Vis tik tolimesnė prognozė yra gana pesimistinė. Toliau išlaikoma prielaida, kad antrąjį ir trečiąjį ketvirčiais šalies ekonomikos pokyčiai bus neigiami ir techninės recesijos nebus išvengta.

„Turime „Lifosą“, nuo balandžio vidurio nedirbanti, gegužę „Orlen Lietuva“ pradeda kapitalinį remontą. Tai geros žinios gamyklai, bet žiūrint į pramonės rezultatus, kadangi du mėnesius gamykla nedirbs, tai paveiks šiek tiek pramonę ir net BVP antrąjį ketvirtį“, – sakė T. Povilauskas.

Anot ekonomisto, vidutinis nedarbo lygis šiais metais sumažės nuo 7,1 iki 6,8 proc., bet 2023 metais padidės iki 6,9 proc. Vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius didės 9 proc., o 2023 metais augs 6,5 proc. Darbo užmokestis augs sparčiau dėl jau padidėjusio ir dar nuo liepos didėsiančio neapmokestinamųjų pajamų dydžio. 

Laisvos darbo vietos registruotos Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje