Būsimi inžinieriai iš neįprastos medžiagos konstravo tiltus
Pastatyti tiltą gimnazistai turėjo per valandą./Akvilės Kupčinskaitės nuotr.
Šviesiosios gimnazijos moksleiviai turėjo galimybę trumpam įlįsti į inžinieriaus kailį ir sukonstruoti tiltą. Tiesa, iš makaronų bei plastilino. Šiais metais tradiciškai gimnazijoje vykęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto organizuojamo Lietuvos čempionato „Makaronų tiltai“ atrankos etapas jauniesiems kėdainiečiams pasirodė aktualus kaip niekad anksčiau – gimnazistai juokaudami žadėjo griūvančius miesto tiltus sutvirtinti ne kuo kitu, o tais pačiais makaronais.
Pastatė ir… sulaužė!
Septintą kartą Šviesiojoje gimnazijoje vykusiame nacionalinio čempionato atrankos etape išbandyti savo jėgas ir pamiklinti ne vien rankas, bet ir protą statant makaronų tiltus pasiryžo 11-ka komandų.
Prieš kimbant į darbą moksleiviams taisykles paaiškino ir patarimų davė Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos valdymo ir nekilnojamojo turto katedros lektorius doc. dr. Gintautas Ambrasas.
„Tiltą pastatyti moksleiviai turi per valandą, – laiko rėmus nubrėžė svečias. – Gimnazistai turi laikytis geometrinių apribojimų. Atramos viena nuo kitos – 40 cm atstumu, o tilto ilgis – 42 cm. Taigi moksleiviai turi išnaudoti po vieną atramai skirtą centimetrą. Jei tiltą sukonstruoja per trumpą – iškyla problemų, jei per ilgą – komanda diskvalifikuojama. Tilto aukštis ir plotis nėra labai svarbūs, – reikalavimus išdėstė doc. dr. G. Ambrasas. – Tiltą bandome tradiciškai – atrėmę į du stalus apkrauname ties viduriu kokia nesudėtinga apkrova: centre įrengiamas strypelis, lanksčia jungtimi sujungiami abudu galai, ant jungties apačioje kabiname svarelius. Bandymas vyksta tol, kol tiltas suyra.
Dar tiltus sveriame, nes inžinerijoje konstrukcijos efektyvumas yra labai svarbus rodiklis. Jei du tiltai pasiekia tą patį rezultatą, tada aukštesnę vietą užima tas, kuris sveria mažiau. Estetikos šiame konkurso etape nevertiname.“
Šviesiosios gimnazijos komanda finaliniame „Makaronų tiltų“ etape anksčiau jau yra iškovojusi trečią vietą.
Aut. past.
Nugalėtojų tiltas
Šiais metais tvirčiausią tiltą pastatė trečios gimnazinės klasės komanda, pasivadinusi „Kėdainių tiltai“. Mildos Rimkutės, Justės Cesevičiūtės, Nedos Kadžytės ir Pauliaus Stravinsko konstrukcija svėrė 349 gramus ir išlaikė 2,5 kilogramo svorį.
Nugalėtojus pasveikinęs doc. dr. G. Ambrasas atskleidė per visą čempionato istoriją atrankos etape pasiektą rekordą – spagečių tiltas išlaikė net 6,3 kilogramo svorį! „Vizualiai galima įsivaizduoti – du trijų litrų stiklainiai su vandeniu, o laikantis elementas – plastilinas“, – sunkiai įtikimą reginį nupasakoja lektorius.
Sėkmingai pasirodę jaunieji Šviesiosios gimnazijos inžinieriai pakviesti į finalinį čempionato etapą, kuris vyks Vilniuje gegužės 18 dieną. Čia jų laukia nebe sunkus darbas, o vien linksmybės!
Tiltus jau atsiveža
„Finalinio etapo formatas visai kitoks, – dėmesį atkreipia tikras čempionato entuziastas doc. dr. G. Ambrasas. – Čia užsiimame tuo, kas maloniausia – laužome.
Komandos atsiveža jau sukonstruotus metro ilgio ir ne daugiau kaip kilogramą sveriančius tiltus. Naudoti galima bet kokius makaronus. Ne paslaptis, kad dalis komandų įvairius kietagrūdžius net iki metro ilgio spagečius siunčiasi iš Italijos, – nustebina lektorius. – Tie, kurie mėgsta iššūkius ir nori pagerinti rezultatą, ieško spragų savo ankstesnėje konstrukcijoje.
Rygos technikos universitetas yra pastatęs tokį kilogramo svorio ir metro ilgio klijais sutvirtintą makaronų tiltą, kuris išlaikė pusės tonos svorį. Kol kas tai rekordas.“
Šviesiosios gimnazijos komanda finaliniame „Makaronų tiltų“ etape anksčiau jau yra iškovojusi trečią vietą.
Universitetinė klasė
Tądien Šviesiosios gimnazijos moksleiviai ne tik konstravo tiltus, bet ir klausėsi iš VGTU atvykusių šešių dėstytojų paskaitų. Drauge su lektoriais atvyko ir minėtoje aukštojoje mokykloje aviacijos inžineriją studijuojantis buvęs Šviesiosios gimnazijos moksleivis.
„Mūsų gimnazija jau devynerius metus bendradarbiauja su VGTU ir turi universitetinę VGTU klasę, – pasakoja Šviesiosios gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Vilma Sakalauskienė. – Vienas iš mūsų tikslų – vykdyti profesinį orientavimą. Stengiamės, kad jis atlieptų darbo rinkos lūkesčius. Skatiname mokinius rinktis inžinerinės pakraipos studijas, todėl gimnazijoje vykdomas STEAM ugdymas (aut. past. – tai vienas šiuolaikiškiausių ugdymo būdų, integruojantis gamtos mokslus, technologijų ir inžinerijos, menų ir matematikos disciplinas, siejant jas su realiu pasauliu, pokyčiais ir progresu, darnaus vystymosi tikslais, realaus pasaulio problemų sprendimu, formuojantis mokinių kritinį mąstymą ir problemų sprendimo gebėjimus).
Apie 20 mūsų gimnazijos mokinių kasmet pasirenka studijas VGTU.“
Inžinerija – vaikinams? Mitas!
Stebint uoliai makaronų tiltus konstruojančias komandas pradžiugino tai, kad šis čempionatas bene vienodai domina tiek vaikinus, tiek merginas. Vadinasi, inžinerijos mokslai anaiptol nėra vien vyrų interesų laukas. Tai patvirtina ir V. Sakalauskienė, ir doc. dr. G. Ambrasas.
„Mūsų gimnazijos merginos išties domisi STEAM dalykais“, – patikina V. Sakalauskienė.
„Inžinerija nėra vien vyriška specialybė, – visuomenėje sklandantį mitą paneigia doc. dr. G. Ambrasas. – Aš dėstau ir konstruktoriams ruošti skirtos programos studentams. Tai specialybė, kur pamatyti merginų, regis, mažai tikėtina. Labai nustebau, bet čia jų yra net 30–50 procentų.“
