Baus už šunų lojimą?

Seime įregistruoti Triukšmo valdymo įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai.  Nors siūlomame pakeitimų projekte sakoma, kad triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose pastatuose ir jų aplinkoje taikomi ir žmonių, ir gyvūnų keliamo triukšmo vertinimo atvejais, viešojoje erdvėje daugiausia diskutuota apie gyvūnus. Jei minėti pakeitimai Seime bus priimti, tai „joks asmuo, kuris atsakingas, prižiūri, globoja ar kontroliuoja bet kurį gyvūną, negali sukelti ar leisti gyvūnui sukelti nepagrįstą triukšmą, įskaitant, bet neapsiribojant, bet kokius garsus, kurie yra aiškiai girdimi bet kurioje triukšmo veikiamoje gyvenamosios nuosavybės vietoje: nepertraukiamai 10 minučių ar daugiau nuo 7 iki 22 val., nepertraukiamai 5 minutes ar daugiau nuo 22 iki 7 val. arba girdimi su pertrūkiais daugiau kaip 30 minučių per 3 valandas.“ Nesilaikantiems šio įstatymo numatyta bauda nuo 20 iki 300 eurų.

Vietoje dviejų įstatymų – vienas

Iki šiol apie triukšmą buvo kalbama keliuose įstatymuose ir teisės aktuose. Pavyzdžiui, Triukšmo valdymo įstatyme nurodyta, kad triukšmo šaltinis – bet koks įrenginys ar objektas, kuris kelia (skleidžia) triukšmą. O apie gyvūnų keliamą grėsmę sveikatai kalbama Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme, kuriame sakoma, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Kitaip tariant – triukšmo šaltinis gali būti ir gyvūnas, o gyvūno keliama grėsmė gali būti ir triukšmas. Pateiktose įstatymo pataisose dabar jau aiškiai įvardijama, kokios trukmės gyvūno ar žmogaus keliamas triukšmas kelia grėsmę kaimynų sveikatai. Na… jei ne visai sveikatai, tai nervinei sistemai tikrai.

Kiekvienas pakeitimas sulaukia ir palaikymo, ir kritikos. Stebėtina: įstatymo pakeitimo projekte yra numatytos baudos ir žmonėms, keliantiems triukšmą, tačiau bandymas nutildyti gyvūnus sulaukė daug daugiau dėmesio. Kitaip tariant – įsimylėjėlis, dainuojantis savo išrinktajai po langu serenadą po dešimtos valandos vakaro, yra nediskutuotinas blogis, o šuns lojimas? 

Žmonės supranta apie šunis, bet nesupranta įstatymų leidėjų

Kėdainiuose įsikūrusio šunų viešbučio „Eufera“ savininkė Viltė Liaugminaitė sako, kad reikia suprasti, jog šunys tam ir buvo išvesti, kad savo balsu informuotų šeimininką apie galimą pavojų.

„Be to, juk yra medžioklinių šunų veislės. Jie apskritai reaguoja į bet kokį pašalinį garsą – tokie gyvūnų instinktai. Argi dabar žmogus pradės kovoti su tuo, ką pats ir sukūrė, tai yra, išvedė tam tikras šunų veisles, kurių tikslas apsaugoti šeimininką ir savo teritoriją“, – įstatymo absurdiškumu stebisi šunų viešbučio savininkė.

Specialistei antrina ir kaimo žmonės.

Gelnuose gyvenančios Vidos nuomone, keturkojo augintinio lojimas neturėtų būti problema: „Juk šunelis ir turi loti. O kas čia blogo? Asmeniškai man šuo namuose – ne tik draugas. Jis mane apsaugo ir karts nuo karto nuo pagrindinio „Via Baltica“ kelio užklystančių čigonų ar gruzinų.“

Taigi, įstatymų leidėjai pasikėsino į gyvūno instinktus. 

Popierius viską ištveria, o žmogus?

Įstatyme viskas aišku, o štai kaip realybėje? Realybėje žmogus pats turi surinkti įrodymus: įrašyti garsą ar vaizdą bet kokiomis turimomis priemonėmis, pavyzdžiui, mobiliaisiais telefonais. O jau turint įrodymus pateikti…

Seimo narys, Peticijų komisijos pirmininkas Petras Čimbaras įregistravęs šiuos daug diskusijų sukėlusius Triukšmo valdymo įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimus, teigia, kad žmonių ir gyvūnų keliamą triukšmą pradėjus vertinti pagal triukšmo matavimo rezultatus, policijos ir savivaldybių administracijų pareigūnai turės būti aprūpinti specialiomis garso matavimo priemonėmis (prietaisais), įgyti kompetencijas triukšmui matuoti arba įsigyti paslaugas iš triukšmo matavimus atliekančių bandymų laboratorijų.

Jei pakeitimai bus priimti, iki kitų metų sausio 1 dienos specialistai privalės spėti įgyti kompetencijas ir įsigyti priemones, kad galėtų gyventojų pateiktus įrodymus priimti ir skundus nagrinėti. Daug vandenėlio dar turės nutekėti, kol augintinius priversime tylėti.

Kas pasakė „Au“

Svarbu ne tik garsą ir jo trukmę išmatuoti. Kažkaip juk reikės įrodyti, kad nepageidaujamą garsą skleidė būtent tas gyvūnas. O kaip tai rodyti? Na, nurodo nepatenkintasis asmuo skandalingojo augintinio savininkų adresą. Atvyksta specialistai su garso matavimo prietaisais įsitikinti, ar pakankamai garsiai ir pakankamai ilgai lojama. O šuniui, kaip ir pridera, suveikia instinktai ir, pamatęs ar pajutęs svetimą žmogų prie durų, paleidžia savo gerklę visa jėga. Įrodymai pasitvirtina. Bet ar tikrai tai tas pats šuo, dėl kurio balso buvo skųstasi? Ar tik neprireiks specialistams dar įsigyti papildomų prietaisų, pavyzdžiui, balso atpažinimo?

[quote author=“V. Liaugminaitė“]Šunys tam ir buvo išvesti, kad savo balsu informuotų šeimininką apie galimą pavojų.[/quote]

Kaip ir šiame straipsnyje, taip ir besidominčiam įstatymo pakeitimais, klausimų daugiau negu atsakymų. Kartu su neatsakytais klausimais galvon skuba įvairiausios abejonės. O ar nebus šis įstatymas galimybė pakišti kiaulę kaimyno šuniui? Tarkim, nepatinka man kaimynas. Jis augina šunį. Aš įrašau bet kokio šunėko lojimą ir nurodau, kad ramybės vakarais man neduoda būtent to kaimyno šuo. Aš paskundžiu, o jie paskui tegul ir aiškinasi kas pasakė „au“. 

Bet, kol dar nėra priimtos įstatymo pataisos ir kol nėra suformuota tokių atvejų tyrimų praktika, nuo visokių  „o, kas bus“ susilaikykim.

Penkios minutės daug ar mažai?

Vaiko ašaroms visada ieškome priežasčių: alkanas, nuskriaustas ar paprasčiausias ožiukas iš miško atlėkė. Dėl gyvūnų leidžiamą garsų galvos nesukame. Su katinais viskas aišku – kai jų skleidžiami garsai peržengia padorumo ribas, tik nusišypsom, kad gamta šiuos keturkojus į meilės medžioklę kviečia. O štai šuo.

Taip, jo pareiga saugoti, ginti ir perspėti šeimininką. Tačiau ne visada ir ne visi augintiniai apsiriboja tik perspėjimu. Pakalbinti daugiabučių namų gyventojai patvirtina, kad turi tokį keturkojį kaimyną, kuris viauksi be perstojo arba kaukia.

„Kartais net pačiai pradeda gerklę skaudėti, pats šuo net prikimsta visą dieną lodamas. Tai vyksta ne mūsų name, tačiau girdisi ir aplinkinių namų gyventojams“, – sako pakalbinta kėdainietė.

Šunų viešbučio „Eufera“ savininkė V. Liauginaitė sako, kad taip būna tada, kai šuo nėra pratęs likti vienas namuose.

„Šunys, nepratę būti vieni namuose, lojimu ar kaukimu praneša apie savo nerimą, – pasakoja Viltė. – Todėl šeimininkai turi pasirūpinti tuo, kad jų išėjimas nesukeltų streso gyvūnui ir pasipiktinimo kaimynams. Tam yra speciali dresūra: pasilikti vieną namuose šunį reikia pratinti nuo mažens. Prieš paliekant augintinį, reikia atsižvelgiant į veislę, leisti fiziškai pavargti, kad šuo likęs vienas paprasčiausiai ilsėtųsi. Taip pat galima palikti jam žaislų ar kitų priemonių, kad savo vienatvę augintinis galėtų praskaidrinti veikla, o ne garsais.“

Vis dėlto, nėra dūmų be ugnies. Augintinių nepriežiūra arba neteisinga priežiūra gali sukelti nemalonius pojūčius ir pačiam augintiniui, ir kaimynams, kuriems savo vienatvės skausmą ir „išlieja“ šunys, palikti namuose. Ir tikrai niekas nepasakys žmogus iš pykčio ant kaimyno ar iš gailesčio augintiniui kreipiasi į policiją ar savivaldybę.

Pirksime priemones nuo lojimo?

Kai tik pradedama kalbėti apie kokius nors draudimus, iš karto kaip grybai po lietaus pasipila įvairiausi pasiūlymai, kaip išvengti nemalonios situacijos. Internete apstu pasiūlymų įsigyti specialias priemones šunims: lojimo kontrolės antkaklius. Ultragarsiniai antkakliai, užfiksavę šuns lojimą ima skleisti aukšto dažnio tik šunims girdimą nemalonų ultragarsą, nuo kurio poveikio šuo ar šunys nustoja loti.

Dar siūloma antkakliai su citrusiniu pulverizatoriumi, kurie įkyrų skalijimą stabdo šunų taip nemėgstami citrusiniai kvapai. Pasiūlymų daug ir kainos įvairios: nuo 5 iki kelių šimtų eurų. Bet ar skubės šunų savininkai šluoti šias prekes nuo lentynų, kad apsaugotų ramybę kaimynų? O kartu ir savo piniginę.

V. Liaugminaitė skeptiškai vertina tokias greitas problemų sprendimo priemones:

„Greitos dresūros priemonės neturi būti prieinamos visiems šunų augintojams. Tik specialistas, dresuojantis šunis, žino ir gali rekomenduoti, kokias priemones taikyti. Bet kokie įrankiai: elektros impulsai, ultragarso aparatai ir pan., nesuprantančio žmogaus rankose gyvūną gali tiktai traumuoti. Ir rezultatai gali būti visai priešingi gyvūno savininko lūkesčiams.

Atsakomybė svarbiau už įstatymą

Jeigu bus priimtos įstatymo pataisos, tai atvers duris įvairiems nesusipratimams – teks aiškintis, kiek laiko loja, kas loja ir kodėl kaimynas kreipėsi į policiją – dėl to, kad jį erzina gyvūno skleidžiamas triukšmas, ar dėl to, kad jis nori paerzinti kaimyną.

Jeigu įstatymo pataisos nebus priimtos viskas liks po senovei: neatsakingi gyvūnų augintojai leis vienatvėje kankintis savo augintiniams ir išliejama „kančia“ trikdyti kaimynų ramybę.

Bet kuriuo atveju, faktas yra neginčijamas: lojimą nutildys ne įstatymas, o atsakingi šeimininkai.