Atostogų nauda – ir darbuotojams, ir verslui
Algimanto Barzdžiaus/„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.
Prieš akis – dar du vasaros mėnesiai, tačiau ne visi darbuotojai noriai naudojasi įstatymo numatyta teise oficialiai atostogauti. Moksliniai tyrimai rodo, kad ilgi laikotarpiai be atostogų kenkia ne tik produktyvumui, bet ir darbuotojo fizinei ir psichinei sveikatai, todėl darbdavių atsakomybė – kurti tokią aplinką, kurioje kasmetinės atostogos būtų skatinamos ir laukiamos.
„Apie teigiamą atostogų poveikį daug aiškinti nereikia – visi žinome, kad per atostogas pailsime, atsipalaiduojame, turime laiko savo pomėgiams ir poreikiams. Tačiau jei tarpai tarp atostogų tampa ilgi ir kokybiškas poilsis – retas, tai neigiamas poveikis sveikatai gali būti labai rimtas.
Atliktas ne vienas tyrimas, kuris rodo neatostogavimo žalą: pavyzdžiui, kelis metus iš eilės oficialių atostogų neturėję žmonės dvigubai dažniau suserga širdies ligomis, nei tie, kurie atostogauja du kartus per metus. Įrodytas ir kokybiško poilsio trūkumo ryšys su prasta emocine sveikata, didesniu antidepresantų vartojimu“, – sako Darius Dužinskas, įmonės „Baltic Amadeus“ Personalo vadovas.
Pasak D. Dužinsko, kiekvienoje įmonėje yra žmonių, kurie kasmet „kaupia“ atostogas, taupo jas perkeldami į kitus metus, tačiau per pandemiją šis reiškinys tapo masiniu: „Tendencija neatostogauti ypač pasimatė pandemijos metu – skaičiuojama, kad vien JAV 33 proc. darbuotojų 2020 metais taip ir nebuvo išėję atostogų. Lietuvoje irgi pastebime, kad dalis darbuotojų, pripratę prie nuotolinio darbo, galvoja, kad ir vasaros metu gali sėkmingai suderinti darbą ir poilsį neimdami oficialių dviejų savaičių atostogų. Tai – didelė klaida“.
Psichologai primena, kad per pirmąją atostogų savaitę mintys dar nėra atitrūkusios nuo kasdieninių darbų, antrąją savaitę prasideda tikrasis poilsis. D. Dužinskas pabrėžia, kad didžiausias iššūkis įmonių vadovams ir personalo specialistams šią vasarą skatinti darbuotojus pasinerti į kokybiškas atostogas ir dalinasi patarimais, kaip įpūsti atostogų nuotaiką net ir didžiausiems skeptikams.
Sukurkite atostogoms draugišką aplinką
Geriausias būdas skatinti darbuotojus atostogauti – teigiamas vadovų pavyzdys. Imdami oficialias atostogas vadovai rodo, kad įmonėje suprantama fizinio ir emocinio poilsio svarba ir atostogos yra ne prabanga, o būtinybė. Atostogaudami vadovai siunčiu pozityvią žinutę, kurią lengvai nuskaito visas kolektyvas.
„Vadovo atostogos – proga siųsti tinkamą signalą, tačiau svarbu nedaryti klaidų: atostogaudamas vadovas turi pasirūpinti, kad jo darbai netaptų sunkia našta pavaduojantiems. Nieko nėra blogiau kaip žinia, kad atostogaujant vieniems, kitiems tenka dvigubas krūvis. Tinkama praktika – prieš išeinant į atostogas nustatyti pačius svarbiausius klausimus, kuriuos būtina spręsti, o nesvarbias kasdienines veiklas palikti tik minimaliai pavaduojančiojo asmens priežiūrai“, – sako D. Dužinskas.
Padėkite darbuotojams atsijungti nuo technologijų
Personalo ekspertas atkreipia dėmesį, kad įmonė taip pat gali padėti darbuotojams laikinai atsijungti nuo technologijų, kurios gali sutrukdyti atitrūkti nuo darbų. „Atrodo, kad dauguma žmonių jau naudoja automatinę elektroninio pašto žinutę, pranešančią, kad darbuotojas tam tikromis dienomis atostogauja.
Tačiau svarbu nepamiršti į atostogų režimą įjungti ir kitų prietaisų: darbinių pokalbių programėlių, sinchronizuotų kalendorių, uždarų socialinių tinklų grupių. Kodėl? Nes tikroms atostogoms reikia atitrūkti nuo kasdienybės, nustoti skaičiuoti laiką valandomis iki ir po pietų, todėl bet kokie priminimai nėra pageidaujami“, – pataria D. Dužinskas. Svarbiausia – atjunkite darbinį telefoną, kad pasiklydę klientų ar kolegų skambučiai neužkluptų netikėtai.
Suvaldykite poatostogines emocijas ir lūkesčius
Pasak D. Dužinsko, kartais pasiryžti atostogauti trukdo mintys apie tai, kas bus grįžus po atostogų: „Dalis žmonių dar nepradėję atostogauti jau baiminasi, kad grįžus juos pasitiks krūva darbų, šimtai neatsakytų laiškų ir dvigubai didesnis darbo krūvis. Tada natūraliai kyla noras to išvengti ir geriau visai neatostogauti. Čia irgi labai svarbi įmonės kultūra, kuri gali padėti darbuotojui suvaldyti šį nerimą“.
Komandos ir jų vadovai turėtų suprasti, kad per pirmąsias dienas po atostogų susikaupti darbui nėra lengva, todėl nereiktų tikėtis labai greitų ir didelių darbo rezultatų čia ir dabar. Lygiai taip pat sugrįžtantis iš atostogų darbuotojas turėtų įsivertinti ir nesusiplanuoti itin svarbių darbų ar susitikimų jau pirmosios dienomis, leisti sau įsibėgėti, turėti ilgesnius pietus su kolegomis, dalinantis kelionės įspūdžiais. Skaitant susikaupusius laiškus ar žinutes, reiktų įvertinti pateiktos informacijos aktualumą ir nebijoti perklausti, ar klausimas dar aktualus, o atsakant į juos rekomenduojama nusimatyti laiką dienotvarkėje, kuris bus skirtas laiškų peržiūrėjimui ir tam galima dedikuoti kelias dienas, kad procesas netaptų nevaldomas.
Pasak D. Dužinsko, tiek išlydint darbuotojus į atostogas, tiek pasitinkant juos, svarbu priminti jiems, kad darbai, nei procesai sėkmingai vyko ir be jų, todėl nėra ko jaudintis ar nerimauti. Ramus nusiteikimas ir sklandus įsibėgėjimas yra raktas į mažiau streso keliantį sugrįžimą į darbą. O kad atostogų poveikis išliktų ilgiau, po vienų atostogų jau yra pats laikas planuotis kitas. Džiaugsmas ir motyvacija jų laukti bus pozityvus variklis judėti į priekį.
