Atnaujinta gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa
Nacionalinio vėžio instituto vadovė, prof. Sonata Jarmalaitė.
rinkosaikste.lt, BNS inf.
Atnaujinta gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa, kuria siekiama užkirsti kelią sergamumui šia liga, Lietuvoje nustatoma net ir labai jaunoms, vos 19 sulaukusioms moterims, pranešė Nacionalinis vėžio institutas.
„Kiekvienais metais Lietuvoje apie 400 moterų suserga ir virš 200 moterų miršta nuo gimdos kaklelio vėžio. Lietuvos sergamumo gimdos kaklelio vėžiu rodikliai du kartus viršija ES vidurkį, o mirtingumas nuo šios ligos yra vienas didžiausių Europoje“, – teigia Nacionalinio vėžio instituto vadovė, prof. Sonata Jarmalaitė.
Lietuvoje gimdos kaklelio vėžys yra šeštoje vietoje pagal dažnumą tarp moterų piktybinių susirgimų, rašoma instituto pranešime.
2020 m. Lietuvoje sergamumas gimdos kaklelio vėžiu buvo 26,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų, kai Europos Sąjungos vidurkis perpus mažesnis.
Lietuva bendroje Europos lentelėje atsiduria tarp didžiausius sergamumo rodiklius turinčių šalių. Didesnis sergamumas stebimas tik Rumunijoje ir Estijoje. Mirtingumas nuo gimdos kaklelio vėžio Lietuvoje irgi yra vienas didžiausių Europoje – devynios mirtys 100 tūkst. gyventojų, kai tuo tarpu Europos Sąjungos vidurkis – keturios mirtys.
Kas kelerius metus prevenciniam vizitui pas ginekologą laiką skirianti moteris turi šansų gimdos kaklelio vėžio diagnozę sužinoti laiku arba aptikti ikivėžinių pakitimų.
D. Petroška
Kokio amžiaus moterims ir kokie tyrimai priklauso?
Anot NVI vadovės, prof. S. Jarmalaitės, gimdos kaklelio vėžio išvengti padeda profilaktinė vakcina prieš ŽPV ir dalyvavimas gimdos kaklelio vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje.
„Atnaujinta gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa jungia galimybę pasitikrinti ŽPV infekuotumą ir laiku nustatyti patologinius pakitimus. Pagal šią programą moterims nuo 25 iki 34 m. kas treji metai atliekamas citologinių pokyčių arba PAP testas, o moterims nuo 35 iki 59 m. kas penkeri metai atliekami infekuotumo aukštos rizikos ŽPV tyrimai ir tik esant teigiamam testui tęsiami tolimesni tyrimai – atliekamas PAP testas.
Ankstesniais metais prevencijos programos patikrose dalyvaudavo apie trečdalis atitinkamo amžiaus moterų. Viliamės, kad pagal aukščiausius pasaulinius standartus atnaujinta prevencijos programa pritrauks daugiau dalyvių,“ – apie tai, kaip atnaujinta prevencinė programa gali pagerinti sergamumo gimdos kaklelio vėžio rodiklius, pasakoja prof. S. Jarmalaitė.
Anot Valstybinio patologijos centro patologo Donato Petroškos, kas kelerius metus prevenciniam vizitui pas ginekologą laiką skirianti moteris turi šansų gimdos kaklelio vėžio diagnozę sužinoti laiku arba aptikti ikivėžinių pakitimų.
„Norint užkirsti kelią gimdos kaklelio vėžio išsivystymui yra labai svarbu atsiminti pradžiai bent 2 momentus: pirma, moteris turėtų bent 1 kartą per 3 ar 5 metus atlikti profilaktinį gimdos kaklelio tyrimą ir antra – tai daryti periodiškai. Savo paprastumu tai yra labai dėkingas būdas savalaikiai aptikti šią mirtiną ligą,” – kodėl moterims reikia tirtis profilaktiškai, kalba D. Petroška.
Visgi, dalis moterų prevencinėje gimdos kaklelio vėžio programoje nedalyvauja ir todėl, kad iš gydymo įstaigų gauna per mažai informacijos. „Atliekant pacienčių apklausą, kodėl nedalyvauja valstybinėje patikros programoje, beveik ketvirtadalis moterų nurodo besitikrinančios privačiose medicinos įstaigose.
Taigi valstybės finansuojamos programos duomenys tiksliai neatspindi bendros Lietuvos moterų profilaktinio testavimo apimties. Kita dalis pacienčių tvirtina apie valstybinę programą nieko nežinojusios, negavusios kvietimo ar pristigusios patikimos informacijos, kuri paskatintų toje programoje dalyvauti.
Kai kurios mini neradusios tam laiko ar neturėjusios jokių nusiskundimų, todėl nemačiusios prasmės tikrintis. O profilaktinės programos ir yra skirtos sveikoms moterims, kad galima pavojinga liga būtų nustatyta dar jai neprasidėjus,“ – kalba Šeškinės poliklinikos Akušerijos ir ginekologijos skyriaus vedėja Vilma Vasjanova.
Tiesa, gydytoja pabrėžia, kad pacientėms sutaupyti laiko ir operatyviai gauti gydymą padeda ir jau įsibėgėjęs projektas „Žalieji koridoriai“. „Siekiant pagerinti gimdos kaklelio vėžio sergamumo ir mirtingumo statistiką Lietuvoje naudojamės tokiais mokslo progreso ir inovacijų sukurtais įrankiais kaip vakcinacija ir profilaktinė programa.
Sunkiai įsibėgėja mergaičių vakcinacija, sulaukėme atnaujinimų patikros programoje, tikimės ir dėsime pastangas, kad kuo daugiau atitinkamo amžiaus moterų joje dalyvautų. Tačiau kasdieniame ginekologo darbe teko įveikti ir tokį, atrodytų, paprastą organizacinį iššūkį – kaip sutrumpinti paciento kelią nuo diagnozės iki specialisto onkologo.
Kalbu apie „žaliuosius koridorius“, kurie jau sėkmingai veikia ir pacientės, nepasiklydusios sveikatos sistemoje, gydomos tose gydymo įstaigose, kuriose taikomi šiuolaikiniai vėžio gydymo principai,“ – kalba V. Vasjanova.
