Ar būsime pajėgūs susimokėti už švarų vandenį patys?

Jorūnė LIUTKIENĖ

2023 metais baigsis ES parama mūsų šalies vandentvarkai. Ar supratome, kad už švarų vandenį ir sutvarkytas nuotekas iki šiol mokėjome ne tik mes patys, bet primokėjo dar ir visi europiečiai? Tam buvo skirta iš viso apie 1,5 milijardo eurų ir sukurta 44,9 proc. geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo turto, tačiau tokios investicijos ne visoms vandentvarkos įmonėms padėjo atsistoti ant kojų. Iki šiol monopolinis vandentvarkos sektorius neišsilaiko iš savo veiklos pajamų ir yra priklausomas nuo subsidijų, o Aplinkos ministerija jau ruošia vandentvarkos įmonių stambinimo planus. Kaip tai palies Kėdainius?

Planuoja sujungti vandentvarkos įmones

Dalis vandentvarkos įmonių dirba pelningai, užtikrina tinkamą paslaugų kokybę už priimtiną kainą, vykdo įsipareigojimus bei skiria reikalingas investicijas, tačiau, be ES subsidijų ir blogėjant demografinei situacijai, net ir joms atsiras sunkumų užtikrinant gerą paslaugų kainos ir kokybės santykį.

Aplinkos ministerija kaip vieną iš sprendimo būdų mato vandenų įmonių jungimą ir stambinimą, tačiau tokiems sumanymams dar turi pritarti Seimas.

„Vandentvarkos įmonių stambinimo vajai periodiškai kartojasi ir vis nutyla. Specialistai veteranai ir ilgamečiai darbuotojai pastebi, kad įmonių stambinimo rezultatai akivaizdžiai atsiliepia paslaugų kainų didėjimui ir tai matosi šilumos, elektros ir dujų ūkiuose“, − kalbėdamas apie galimas permainas sako bendrovės „Kėdainių vandenys“ direktorius Rimgaudas Praninskas.

Vandentvarkos ūkis apaugo problemomis

Šalyje veikiant 62 skirtingoms vandentvarkos įmonėms, geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kaina gyventojams skiriasi 3 kartus.

2018 metų duomenimis, mažiausia kaina Lietuvoje buvo UAB „Vilniaus vandenys“ vartotojams (1,10 Eur/m³ be PVM), pati didžiausia – UAB „Molėtų vanduo“ (3,56 Eur/m³ be PVM).

2021 metais didžiausią vidutinę kainą buvo nustatę „Anykščių vandenys“ − 3,84 Eur, o mažiausią – „Vilniaus vandenys“ (1,26 Eur).

Tuose regionuose, kuriuose gyvena daugiau gyventojų, kaina yra mažesnė, o gyventojai iš mažesniųjų savivaldybių moka daugiau už paslaugas. Be to, regionuose mokamas dar ir mažesnis vidutinis darbo užmokestis. Tai reiškia, kad gyventojai moka dar brangiau.

Vertinant paslaugų kainą ir vidutinio darbo užmokesčio santykį, paslaugų kaina didžiausia yra Šiaulių (2,51 Eur) ir Tauragės regionuose (2,45 Eur), kai vidutinis atlyginimas su mokesčiais šiuose regionuose yra vienas mažiausių (Šiaulių regione – 772,80 Eur, Tauragės regione – 731 Eur).

Mažiausia paslaugų kaina yra Vilniaus regione (1,25 Eur), o vidutinis atlyginimas šiame regione yra vienas didžiausių – 1 034,60 Eur.

Žemas veiklos efektyvumas

Daugelio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančių įmonių veiklos efektyvumas yra žemas.

48 proc. vandentvarkos įmonių dirba nuostolingai ir neatitinka finansinių licencijuojamos veiklos kriterijų, neturi skolinimosi galimybių, neinvestuoja į infrastruktūros išlaikymą ir plėtrą, veiklos efektyvumo didinimą.

Didžiausią įmonių sąnaudų dalį, kaip bebūtų liūdna, sudaro personalo sąnaudos. 2018 m. duomenimis, šalies įmonių personalo sąnaudų dydis siekė net 40,9 proc. visų sąnaudų. Tokioms įmonėms kyla sunkumų investuojant į infrastruktūros atnaujinimą ir plėtrą, jos neišsilaiko iš veiklos pajamų.

Blogiau yra tai, kad tik 72 proc. surenkamų nuotekų išvaloma iki nustatytų reikalavimų. Net 89 geriamojo vandens tiekimo vandenvietės neatitinka nustatytų reikalavimų, o 54 aglomeracijose nebuvo išvystyta reikiama nuotekų surinkimo infrastruktūra ir nesudarytos sąlygos gyventojams gauti nuotekų tvarkymo paslaugas.

Kaltas gimstamumas

Visose paslaugų srityse, ne tik vandentvarkos, virš kainų ir kokybės santykio kaip Damoklo kardas kabo prastėjantys demografiniai rodikliai visoje šalyje, ne išimtis ir Kėdainiai.  

Vadovaujantis gyventojų skaičiaus prognoze, 2028 metais šalyje gyvens dar 11,5 proc. mažiau gyventojų, o 2050 metais – 22,5 proc. mažiau nei 2018 metais.

Kėdainių rajone 2020 metais gimė rekordiškai mažai kūdikių – tik 359. Iš jų 65 buvo gimę užsienyje. Šiemet rajone gimė tik 287 vaikai. Dėl to išnykimas gresia ne tik Akušeriniam skyriui, bet graso ir vandens kainai, kuri dėl to gali ženkliai šoktelti.

Tuo atveju, kai paslaugų kaina nedidelė ir nekinta vandens suvartojimas per metus, investicijų į vandentvarką atsiperkamumo laikotarpis yra gana didelis (nuo 15 iki 26 metų), todėl prastėjantys demografiniai rodikliai tik dar labiau pailgins šių investicijų atsiperkamumą ir didins paslaugų kainą ir kainų skirtumus.

Turi išsilaikyti patys

Abonentai savo sistemą turi išlaikyti patys, o įmonės – investuoti į aplinkosaugą bei į plėtrą. Bėda ta, kad įmonės tam nesukaupusios reikiamų lėšų, nes kol kas į paslaugų kainą įskaičiuojama minimali investicijų grąža, todėl įmonės to padaryti ir negali.

Neįgyvendinamas sąnaudų susigrąžinimo principas. Įstatyme nustatyta, kad visos būtinosios sąnaudos turi būti įtraukos į paslaugų kainą, tačiau taip iki galo nėra. Tokia situacija neužtikrina geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriaus tvarumo ateityje.

Akivaizdu, kad kol kas sektorius yra neprisitaikęs gyventi be ES subsidijų, kurių, kaip teigiama, 2023 metais nebeliks.

Kaip yra Kėdainiuose?

Nors bendrovė „Kėdainių vandenys“ neuždirba pelno, bet bent jau nedirba nuostolingai.

,,Mes pasiekiame užsibrėžtų tikslų: nors ir po truputį, bet didėja mūsų teikiamų paslaugų vartotojų skaičius, modernizuojami įrenginiai ir įranga, bendrovės veikla nenuostolinga“, − sako direktorius R. Praninskas.

Pristatydama savo 2020 metų ataskaitą bendrovė jau planavo 2021 metais, suderinusi su Valstybine energetikos reguliavimo taryba, teikti Kėdainių rajono savivaldybės tarybai tvirtinti naujas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazines kainas, kurios perskaičiuojamos kas kelerius metus.

Centralizuotais tinklais bendrovė teikia paslaugas 19 621 vartotojui ir abonentui. Iš jų 13 050  yra daugiabučių namų gyventojai, 6 000 – individualūs namai. Dar 571 yra įmonės, įstaigos ir organizacijos. Iš jų 2 177 tiekiamas tik vanduo, 233 tvarkomos tik nuotekos.

2020 metais vandens gerinimo stotyse išvalyta 98,6 % viso išgauto vandens, o buitinių ir gamybinių nuotekų išvalyta 2759 tūkst. m³. Iš jų 92,9 % miesto valymo įrenginiuose. 65,5% gedimų, kurių pagrindinė priežastis − seni metaliniai ir ketiniai vamzdynai, įvyksta kaimeliuose.

Negąsdinkime, kad ateityje dar gali išaugti avarijų skaičius, dėl ko dar padidės įmonių veiklos sąnaudos, bet pažiūrėkime, kas padaryta.  

Tinklai tiesiami ir rekonstruojami

Kad rajone niekas nevyksta, sakyti negalima.

Visiškai naujai įrengta 685 metrai nuotekų tinklų Kėdainių mieste Biliūno ir Pirmūnų gatvėse ir Pajieslio kaime ir 1690,4 metrų vandentiekio tinklų Biliūno gatvėje bei Kalnaberžės ir Pajieslio kaimuose.

Nors 2020 metas bendrovė „Kėdainių vandenys“ savo lėšomis rekonstravo ir įrengė vandentiekio ir nuotekų tinklų už 191,13 tūkst. eurų, rekonstravo 84 metrus nuotekų tinklų, atliko Ažytėnų kaimo valymo įrenginių rekonstrukciją, bet rajono gyventojai ir patys mato, kad prastos būklės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklų greitesniam renovavimo ar keitimo tempui lėšų labai trūksta ir visas jų poreikis nepatenkintas. 

Yra ir liūdnų pavyzdžių. Dotnuvos seniūnijo, Aušros kaimo viena iš gatvelių iš Kėdainių rajono savivaldybės einamųjų metų strateginio plano dėl lėšų trūkumo kasmet išbraukiama nuo 2018 metų ir todėl gyventojai XXI amžiuje vis dar nesulaukia nuotekų tinklų.

Panašių nuoskaudų turi ir kitų kaimelių gatvių gyventojai visame rajone. Dėl to, kad nėra vandentiekio ir nuotekų tinklų nekilnojamasis turtas miesteliuose irgi tampa nepatrauklus. Niekas nenori čia kurtis ir gyventi. 

Šiais metais „Kėdainių vandenų“ bendrovei iššūkiu ir nemenku galvos skausmu tapo ne tik nuotekų infrastruktūros rekonstrukcija Šėtos miestelyje ir Kunionių kaime, bet ir nenumatytas vandentiekio įrengimas Gineitų kaime. Šio kaimo žmonės vandentiekio niekada ir neturėjo. Jie naudojosi šachtiniais šuliniais, tačiau pastaraisiais metais dėl klimato kaitos įsivyravus sausroms, šie visiškai išseko.

Ieškant geriausio sprendimo ten šį rudenį dar tik išgręžtas gręžinys, paimti vandens tyrimai ir ruošiamasi daryti kitus darbus: statyti vandens gerinimo filtrus bei įrengti vandens išdavimo kolonėlę su apskaitos prietaisu. Tai apytikriai atsieis 60 tūkstančių eurų.

Toje gyvenvietėje įvesti vandentiekį į 27 trobas būtų kainavę net kelis kartus daugiau – jau keli šimtai tūkstančių eurų, tačiau pagrindinis pavojus buvo tas, kad žmonės, tikėtina, irgi nebūtų prie jų prisijungę. Ką dar mums padiktuos kintantys atmosferos pokyčiai? 

Svarsto, kas būtų

Tolimesnė geriamojo vandens tiekimo plėtra yra būtina norint įgyvendinti naują Geriamojo vandens direktyvą. Viskam bus reikalingos investicijos.

Tačiau Europos Sąjunga įsitikinusi, kad per tuos metus lėšų į Lietuvos vandentvarkos sektorių investuota pakankamai ir sektorius turėtų efektyvinti veiklą bei investuoti iš veiklos pajamų, bet 2020 metais prie centralizuotų vandentiekio tinklų prisijungė tik 89 nauji vartotojai Kėdainių mieste, Pajieslio kaime, Dotnuvos miestelyje ir kitose gyvenvietėse.

Įmonei svarbu turėti kuo daugiau vartotojų – pagrindinių pajamų šaltinių, kad galėtų finansiškai išsilaikyti. Aplinkos ministerija, parengusi analizę, mato vieną išeitį – stambinti vandens įmones. Tačiau didžiausia problema – kad rajono gyventojai elgtis atsakingai neskuba ir jungtis prie įvedamų tinklų nesiskubina.

„Kėdainių vandenys“ direktorius R. Praninskas pateikia pavyzdį: Vytauto gatvėje Dotnuvoje, kur neseniai įvestas vandentiekis, žadėjo pasijungti apie 30 žmonių, o realiai pasijungė tik apie 13 žmonių.

„Žmonės entuziastingai žada, labai noriai pasirašo, o kai riekia jungtis, jau nesijungia“, − sako R. Praninskas.

UAB „Kėdainių vandenys“ vadovai: direktorius Rimgaudas Praninskas ir technikos direktorius, Kėdainių rajono savivaldybės tarybos narys Romualdas Gailiūnas vieningai sako, kad vykstant reformai Kėdainiams būtų galimi du keliai.

Vienu atveju, jei prie rajono vandenų prijungtų kitą galimai probleminę įmonę, padidėtų „Kėdainių vandenų“ sąnaudos ir turėtų išaugti paslaugų kaina.

Kitas variantas – jei „Kėdainių vandenis“ prijungtų prie vienos iš didžiųjų miestų vandens tiekimo įmonės, tuomet didžioji įmonė nebūtų suinteresuota didinti savo kainas, siekdama, kad kainos sumažėtų Kėdainiuose.

Tačiau naują reformą „Kėdainių vandenys“ vertina gana skeptiškai.

Reformos trukmė numatoma iki 2050 metų, t. y. 30 metų. Iš kol kas vadovams prieinamos informacijos apie ketinimą stambinti vandentvarkos įmones neįmanoma suvokti mechanizmo, kuris įgalintų sumažinti geriamojo vandens kainą vartotojui nepažeidžiant šios paslaugos prieinamumo ir/ar kokybės.

„Būsima nauda nėra nei išmatuota, nei pasverta. Tai įneštų daug nestabilumo ir mūsų įmonei, ir  savivaldybei, o svarbiausia – vartotojams“, − sako „Kėdainių vandenys“ technikos direktorius R. Gailiūnas.

„Pagal Europos vietos savivaldos chartijos4 str. 3 dalį, viešas pareigas pirmumo tvarka įgyvendina arčiausiai piliečių esantys vietinės valdžios organai.O reformos tikslai, kaip matome, yra priešingi. Galbūt Europos Sąjungos tarnautojai norėtų matyti nacionalinę Lietuvos valdžią savivaldybės lygmenyje“, − jam pritaria direktorius R. Praninskas.

Kiek yra žinoma vandentvarkos įmonės vadovams, pradedant vandentvarkos įmonių stambinimą Lietuvoje, bus vykdomi du pilotiniai projektai. Tačiau daugiau informacijos apie tai nėra pateikta.

Jų požiūriu vandentvarkos įmonių stambinimas pasiteisintų, kai įmonių akcininkai – savivaldybių Tarybos, savanoriškai reorganizuotų įmones prijungimo tvarka. Taip galėtų būti žiedinėse savivaldybėse. Vieną netvarią įmonę sujungiant su kita miesto ir rajono vandentvarkos įmone.

Bet kuriuo atveju laikas investuoti į taršą mažinančias priemones ir modernias technologijas, kurios taupo energijos suvartojimą, efektyviau naudoja žaliavas ir mažiau teršia aplinką. Tik kas ir kiek už tai pasiryžęs sumokėti?