Ant bedugnės krašto pabuvojusios moterys gyvenimus kuria iš naujo

Kaip atsitiesti visą pragarą praėjusiai moteriai, likusiai su vaikais ant rankų? Be namų. Be pinigų. Be vaikų tėvo ar kitų artimųjų pagalbos. Ir, žinoma, nepatyrus meilės. Tik smurtą, nepriteklių, o neretai ir artimųjų alkoholizmo keliamas kančias. Kaip tokiai moteriai rasti jėgų ištrūkti iš visų devynių pragaro ratų? Matyt, geriausiai į šį klausimą gali atsakyti trys jaunos moterys, kurios vos prieš kelis mėnesius pabėgo iš savo pragaro ratų, ir laikinai prisiglaudusios Kėdainių vaikų globos namų (VGN) „Saulutė“ laikinojo apgyvendinimo namuose, bando savo gyvenimus kurti iš naujo. Nuo absoliutaus nulio. Tik su atsineštu kraičiu – mažamečiais vaikais ant rankų.

Yra padėtis bus ir išeitis

Dvidešimtmetė Justina, viena auginanti pusantrų metukų dukrytę, „Saulutės“ laikino apgyvendinimo namuose įsikūrusi jau antras mėnuo. Merginos likimas nelepino nuo mažų dienų. Nors ji augo su tėvais, tačiau jie nevengdavo taurelės, gimdytojams anksti pasimirus mergaitę priglaudė globėjai.

Didelėje globos šeimynoje mergina kurį laiką gyveno ir tapusi pilnamete bei susilaukusi neplanuoto, bet labai mylimo vaikelio. Tačiau atėjo laikas, kai jauna mama turėjo palikti šiuos namus.

Tuomet laikinąjį prieglobstį Justina gavo VNG „Saulutė“.

Paveldėjo ir tėvų skolas

Nors jaunos moters, kuri dar turi brolį ir seserį, tėvai gyveno nuosavuose namuose, tačiau žalingų įpročių nugalėti velionys savo trims vaikams paliko tik didžiules skolas ir gaisro nuniokotą namo dalį, kurią greičiausiai pigiau nugriauti ir atstatyti naujai nei remontuoti esamą.

„Pradžioje turėjau vilčių susiremontuoti tėvų paliktą namą, tam ir savo našlaičio išmoką taupiau. Tačiau pamačius būstą nusviro rankos – stogas įgriuvęs ir kiauras, iš vidaus vertingesni daiktai išvogti – nei krosnies, nei grindų – nieko ten nėra.

Ir dar, jei paveldėčiau šį nekilnojamąjį turtą reikėtų susimokėti milžiniškus įsiskolinimus, todėl greičiausiai šis planas nepavyks.

Stosiu į eilę socialiniam būstui gauti, tikiuosi per pusę metų, kuriuos čia turiu teisę apsigyventi, jo sulauksiu. Tačiau, aišku, mano svajonė turėti nuosavus namus. Netrukus dukrytę leisiu į darželį, o pati ieškosiuosi darbo – turiu floristės specialybę, dar labai norėčiau mokytis virėjo specialybės“, –  nors ir liūdna gaida, tačiau panašu, kad pilna gyvenimo ryžto kalba Justė.

Bando pagelbėti

Šios jaunos moters ryžtą palaiko ir atsitiesti ją skatina VNG „Saulutė“ laikino apgyvendinimo namuose dirbantys specialistai.

Šios įstaigos  direktoriaus pavaduotoja V. Juškevičienė itin gaili Justinos ir bando visais įmanomais būdais merginai pagelbėti.

„Justė tikrai šauni, tvarkinga, protinga ir miela mergaitė. Ji yra be galo paprasta, neturi žalingų įpročių, tačiau gaila, kad jos gyvenimas susiklostė taip.

Labai norime jai pagelbėti, tačiau akivaizdu, kad tėvų turto paveldėti neverta. Nes jų paliktas būstas ne tik netinkamas gyventi, bet ir atstačius į jį nuosavybės teises mergina kartu su namu paveldėtų ir tėvų pasiimtus tūkstančių eurų greitųjų kreditų skolą, kuri kasdien auga – palūkanos negailestingai kaupiasi.

Kol kas Justinai padėsime gauti socialinį būstą ir ieškosime visų kitų įmanomų būdų pagelbėti“, – nelengvą dalią išgyvenančių moterų vargais pasidalija Vilma.

Kapstosi iš alkoholio liūno

Tuose pačiuose laikino apgyvendinimo namuose šiuo metu besiglaudžianti 36 metų Virginija taip pat nuo mažų dienų buvo gyvenimo vėtoma ir mėtoma.

Pati nepatyrusi tėvų meilės – augo vaikų namuose, savotiškai augino ir savo vaikus. Nors savo dvi dukras, kurių viena dar nė metų neturintis kūdikis, kitai aštuoneri, ji be galo myli, tačiau pripažįsta, kad nėra joms pati geriausia mama.

„Neturiu pakankamai gerų motinystės įgūdžių, – nuolat socialinių darbuotojų kartojamomis frazėmis kalba moteris. – Neslėpsiu, piktnaudžiaudavau alkoholiu, dažnai, kol dar neturėjau antro vaiko, vyresnioji dukra būdavo neprižiūrėta, purvina ar net alkana. Mane nuolat reikėdavo prižiūrėti. Giminės ir socialinės darbuotojos visada mane kontroliuodavo – neretai ant jų dėl to pykdavau.

Kai gimė mažoji ir ja netinkamai rūpinausi, liepė rinktis – arba keliuosi gyventi čia, arba paims vaikus.

Apsigyvenau čia. Ir labai džiaugiuosi tuo – mane labai daug ko išmokė, daug ką supratau, alkoholio nevartoju jau gana ilgai. Labai noriu normaliai gyventi, negerti daugiau“, – sako Virginija, atrodo žengianti į naują, geresnio gyvenimo, etapą.

Deda milžiniškas pastangas

„Virginija labai gera moteris. Deda milžiniškas pastangas norėdama pasikeisti, labai stengiasi rūpintis mergaitėmis. Dažnai klausia, domisi. Tikimės, kad jai pakaks ryžto ir gyvenant savarankiškai neišklysti iš doros kelio“, – sako savo darbovietės globotinių likimais besirūpinanti V. Juškevičienė.

Bėga ne tik nuo vyrų, bet ir nuo tėvų

Laikino apgyvendinimo namuose gausu moterų, kurios, neapsikentusios sugyventinių ar sutuoktinių smurto, privalėjo bėgti iš namų. Dažnas smurtautojas ir toliau laimingai gyvena šeimos namuose, tuo tarpu moterys, neretai su gausiu pulku vaikų, buvo priverstos ieškotis naujos pastogės.

Tačiau čia yra ir tokių moterų, kurios iš namų bėgo nuo… gimdytojų.

Inga (vardas pakeistas) su vaikučiais viename iš rajono miestelių ramiai gyveno savo geranoriško dėdės name. Tačiau vieną dieną merginai aplankius savo nuo alkoholizmo kenčiančią mamą socialiniame būste Šėtos g. 91 labai pagailo gimdytojos, gyvenančios kur kas prastesnėmis sąlygomis nei ji pati, ir moteris pasiėmė ją į savo namus.

Tačiau motušė savo priklausomybės alkoholiui neatsisakė ir, apsipratusi naujuosiuose namuose, ėmė uiti dukrą.

Ginklą įmetė į vaiko lovelę

Po vienų tokių išgertuvių ir atsitiko per visą Lietuvą nuskambėjęs įvykis, kuomet vaiko lovelėje buvo rastas ginklas.

„Girta mama pradėjo prieš mane smurtauti, įskundė mane vaiko teisėms, o vėliau susirado mano draugo ginklą ir pradėjo juo grasinti, – maždaug pusmečio senumo įvykius prisimena mergina. – Man greitai pavyko revolverį atimti ir tuo metu į duris pasibeldė socialinės darbuotojos, nesumodama, ką daryti, ginklą įmečiau į vaiko lovelę, mažylio ten tikrai tuo metu nebuvo.“

Po šio incidento mažyliai kartu su mama apsigyveno laikino apgyvendinimo namuose.

Šiuo metu šeima laukia socialinio būsto. Į namą, kuriame moteris iki šiol su vaikais gyveno, sugrįžti nežada – ten liko gyventi girtaujanti gimdytoja.

Reikia pagalbos

Kaip pasisuks visų šių trijų moterų ir jų vaikų likimai, kol kas dar nežinia. Aišku tik tai, kad viskas priklausys nuo jų pačių nori ir ryžto atsitiesti ir suteikti savo vaikams šviesesnę ateitį.

VGN „Saulutė“ direktoriaus pavaduotoja V. Juškevičienė viliasi, kad šioms visoms trims moterims išties pasiseks, mat patirtis rodo, kad nemaža dalis „mamų namuose“ gyvenusių moterų išėjusios savarankiškai visai neblogai tvarkosi. Tačiau tiek moterims ir jų vaikams, tiek laikino apgyvendinimo namams dažnai pritrūksta lėšų būtiniausiems daiktams.

„Naudodamasi proga norėčiau gerų žmonių paprašyti pagalbos. Jei turite nereikalingų šiltų, sezoninių drabužių, kurie dabar kainuoja tikrai nemenkus pinigus, tokia pagalba tikrai būtų labai vertinga. Taip pat mums visada trūksta įvairių buities daiktų – puodelių, lėkščių, puodų, keptuvių ir t.t. Nes mažieji neretai stiklinius daiktus sudaužo, o kiti daiktai susidėvi ir pan.“, – nelikti abejingais likimo nuskriaustiems žmonėms prašo V. Juškevičienė.

Gyvenimus griauna alkoholis

Šiuo metu visi devyni vadinamųjų mamų namų kambariai yra užimti. Tiesa, jie retai kada būna laisvi. Negana to, VGN „Saulutė“ direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams Vilma Juškevičienė tikina, kad tokių paslaugų poreikis rajone yra milžiniškas – dabar turimi apgyvendinimo paslaugų ištekliai tenkina tik nedidelės dalies moterų poreikius.

Liūdna, tačiau kaip ir visoje šalyje, taip ir mūsų rajone gausu socialinės rizikos šeimų. Dažna jų nepilna, o ir pilnose neišvengiama smurto bei kitų problemų, kurias dažniausiai tradiciškai sukelia alkoholis ar kiti kvaišalai. Jei galėtume, tikrai pagelbėtume daugiau moterų. Tačiau reikia rinktis, kam apgyvendinimas yra būtiniausias. Pirmumą gyventi deriname su Vaiko teisių skyriaus bei seniūnijų socialiniais darbuotojais ir bandome kuo greičiau padėti labiausiai šių paslaugų reikalaujančiai šeimai“, – pasakoja „Saulutės“ direktoriaus pavaduotoja V. Juškevičienė.

Kiekviena mama su savo mažyliais čia gyvena atskirame kambaryje, bet naudojasi bendra virtuve, sanitariniais mazgais. Šiuose laikinuose namuose bėdos ištiktos moterys turi teisę apsigyventi iki pusės metų.