Aktyvi Langakių kaimo bendruomenė telkiasi ne dėl pliusiuko

Džestina BORODINAITĖ

Tebesitęsiantis bendruomenių pristatymo projektas „Kėdainių krašto bendruomenės“ į Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centrą Arnetų name šį kartą pakvietė pačiame Kėdainių rajono pakraštyje Pernaravos seniūnijoje, 4 kilometrus į šiaurės rytus nuo Čekiškės, prie Ringovės upelio įsikūrusią Langakių bendruomenę.

Pristatė bendruomenę

Renginio metu geros nuotaikos tikrai netrūko.

Langakiečiai pristatė kaime puoselėjamus amatus, tradicijas, dabar vykdomus bei dar planuojamus darbus ir veiklas, šventes, talentingą eilių autorę, rankdarbių ir kulinarinio paveldo puoselėtojas.

Bendruomenės pristatymo renginyje veikė Langakių moterų Nijolės Demenienės, Ingridos Subačienės, Vilmos Norkutės, Ritos Tebėrienės, Audronės Levinskienės rankdarbių paroda, buvo galima paskanauti langakiečių firminio patiekalo – virtinių su grybais ir specialiu padažu bei kitokių gardumynų, pasiklausyti Langakių kaime gyvuojančių Zenono Brazinsko vadovaujamų kolektyvų: mišraus vokalinio ansamblio „Langsva“ ir senjorų ansamblio „Rudenėlis“ atliekamų dainų bei pasigėrėti nuotaikingu langakiečių teatro mėgėjų grupės, kuriai vadovauja Beata Muraškovienė, pasirodymu.

Veiklos įsibėgėja

Langakių bendruomenės pirmininkas Antanas Čepliauskas pasidžiaugė aktyvia bendruomene, kuri kaskart atrasdama kažką naujo, nepamiršta išsaugoti bei puoselėti ir brangių prisiminimų.

Pirmininkas neslėpė, jog pandeminiu laikotarpiu, prisitaikant prie esamų sąlygų, teko kiek pristabdyti vykdomas veiklas, susibūrimus, tačiau viskas pamažėle ir vėl įsibėgėja.

„Langakių bendruomenė ir vėl organizuoja renginius, kaimo kolektyvai vėl repetuoja ir aktyviai dalyvauja kultūriniame gyvenime: ansamblių šventėse, konkursuose ar festivaliuose.

Šiuo metu didžiausias dėmesys sutelktas į pasiruošimą tradicinei vasaros šventei, kurią planuojama švęsti liepos 9 dieną.

Be to, galvoje sukasi mintys ir apie ateities planus. Šiais metais pagal panaudos sutartį Kėdainių rajono savivaldybė mūsų bendruomenei leido naudotis buvusia katiline, esančia netoli bendruomenės namų.

Planuojame ją renovuoti ir pritaikyti bendruomenės reikmėms“, – kalbėjo bendruomenės pirmininkas.

Tikslus pasieks

Antanas neabejoja, jog užsibrėžtus tikslus su tvirta it kumštis, darnia ir vieninga komanda Langakių bendruomenė tikrai pasieks.

„Bendruomenės centro aktyvas – tai tie žmonės, į kuriuos bet kada galima kreiptis, kurie niekada nepaves ir visada pagelbės vykdant bendruomeninius darbus, sprendžiant visiems kaimo gyventojams aktualius reikalus ir problemas ar rengiant šventinius susibūrimus.

Labai džiaugiuosi ir labai vertinu šiuos žmones, kurie geranoriškai prisideda ir neatlygintinai padeda“, – Langakių kaimo aktyvistais pasidžiaugė bendruomenės pirmininkas.

Šventės ir minėjimai

Anot Antano, Langakių kaimą ryškesnėmis spalvomis nuspalvina ir bendruomenėje rengiamos šventės bei organizuojami minėjimai.

Kiekvienais metais kaime rengiama eglutės įžiebimo šventė, švenčiamos Užgavėnės, Motinos diena, tradicinė vasaros šventė, Vaikų gynimo diena, Liepos 6-oji.

Taip pat kasmet langakiečiai susirenka paminėti Sausio 13-osios, Vasario 16-osios, Kovo 11-osios ir niekada nepamiršta savo šaknų – senjorų, tad mini ir šią dieną, o darbų pabaigtuvių šventė rudenį vainikuoja visų metų nuveiktus darbus.

„Renginius, šventes ar susibūrimus bendruomenei stengiamės organizuoti atsižvelgdami į kaimo gyventojų poreikius“, – akcentavo Antanas.

Dėkinga likimui

Bendruomenės pristatymo renginyje dalyvavusi Angelė Barščiauskienė – kaimo medicinos punkto felčerė, Langakiuose išdirbusi 47 metus.

Šiemet yra lygiai 52 metai kaip likimas Angelę atvedė į šitą kraštą ir dėl to langakietė nė kiek nesigaili.

„Prieš atvykdama į šį kaimą gyvenau Ukmergės rajone.

Baigusi medicinos mokyklą su paskyrimu dirbti atvykau į Langakius, pasilikau ir čia darniai nugyvenau savo gyvenimą.

Šiame kaime sukūriau šeimą, užauginau du vaikus, įsisukau ir į kaimo bendruomeninį gyvenimą.

Langakių bendruomenė yra tvirtas ir draugiškas kolektyvas, nestokojantis įvairių idėjų ir iniciatyvų.

Smagu, jog kaime vyksta puikūs renginiai, organizuojami šilti susibūrimai, o kai prireikia, bendruomenė telkiasi ir bendriems darbams, svarbiausia, jog viskas ne dėl pliusiuko, o dėl kaimo ir jame gyvenančių žmonių.

Esu dėkinga likimui, kad papuoliau į šitą kraštą, nes čia labai geri, draugiški ir taikiai sugyvenantys žmonės“, – teigė langakietė.

Neatsisako dalyvauti

Angelė beveik niekada neatsisako dalyvauti ten, kur tik yra pakviečia ar būna reikalinga.

„Kaime gyventi gera, nes vieni kitus puikiai pažįstame, galime ištiesti pagalbos ranką ar  pasidžiaugti kito laime.

Dabar kad ir nebedirbu medicinos punkte, bet kai prisireikia langakiečiams kokios pagalbos, jie su malonumu gali į mane kreiptis, o kai kurie ir kreipiasi“, – tikino senjorė.

Mėgsta megzti

Langakių bendruomenės pristatyme buvo eksponuojami ilgą laiką kaime gyvenančios Nijolės Demenienės mezginiai.

Megzti iš močiutės išmokusios Nijolės pirmieji modeliai buvo jos lėlytės. Lankydama ketvirtą klasę su dideliu malonumu ji jau mezgė joms rūbelius.

Vėliau, kai Nijolė užaugo, tapo mama ir įgijo daugiau patirties, savo mezginiais ėmė puošti mylimą šeimą.

Langakių bendruomenė yra tvirtas ir draugiškas kolektyvas, nestokojantis įvairių idėjų ir iniciatyvų. Smagu, jog kaime vyksta puikūs renginiai, organizuojami šilti susibūrimai, o kai prireikia, bendruomenė telkiasi ir bendriems darbams, svarbiausia, jog viskas ne dėl pliusiuko, o dėl kaimo ir jame gyvenančių žmonių

Angelė.

„Kūryba – puikus atsipalaidavimo būdas. Mezgimas mane veikia nostalgiškai, kurdama prisimenu senus laikus, savo vaikystę.

Elementaru, jog mezgimas – daug kantrybės, kruopštumo ir laisvo laiko reikalaujantis darbas, bet kartu tai atpalaiduoja, ramina ir leidžia atitrūkti nuo gyvenimiškų problemų“, – teigė langakietė.

Atvyko 1978 metais

Gyventi į Langakius iš Kauno rajono Nijolė su savo tėvais atvyko 1978 metais.

Čia ištekėjo, sukūrė šeimą ir laimingai gyvena iki šiol.

„Savo akimis mačiau, kaip keitėsi kaimas, kaimo gyventojų gyvenimo būdas, ir tai yra taip artima širdžiai“, – prisipažino Nijolė.

Svarbiausia – bendrystė

Kai tik turi laisvo laiko, Langakiuose gyvenanti moteris nevengia prisijungti ir prie bendruomenėje organizuojamų veiklų.

Nijolės manymu, gyvenant kaime svarbiausia – bendrystė ir vienybė.

Apsivertė aukštyn kojom

Į Langakius prieš 15 metų atsikėlusi Rita Tebėrienė taip pat labai mėgsta megzti.

Nors mokyklos laikais mezgimas Ritai buvo viena iš nemėgstamiausių veiklų, baigus mokyklą viskas apsivertė aukštyn kojom.

Dabar ši veikla – jos mėgstamiausia, leidžianti įgyvendinti pačius įvairiausius sumanymus.

Traukė gamta

Atsikelti į Langakius Ritos šeimą paskatino meilė gamtai.

„Tiek aš, tiek vyras vaikystę leidome gamtos apsuptyje. Sukūrus savo šeimą, įsigijome būstą Kaune.

Gyventi nedideliame butuke, ypatingai gimus vaikams, tapo nepatogu, o dar tas nepaliaujamas noras jausti šalia savęs ramybe alsuojančią gamtą ir buvo pagrindinės priežastys, dėl ko ėmėme ieškotis sodybos užmiestyje.

Ir be galo džiugu, jog tokią vietą radome. Langakiuose tikrai gera ir jauku gyventi“, – tikino Rita.

Visas laisvalaikis – kūryba

Langakių bendruomenės moterų rankdarbių parodėlėje puikavosi ir labai meniški Audronės Levinskienės darbai: dekupažo technika dekoruotos palmių lapų lėkštutės, mediniai virtuvės įrankiai ir tapyti paveikslai.

„Teptuko rankose nelaikiau daugiau kaip 40 metų, o dabar be jo negaliu įsivaizduoti savo gyvenimo“, – pristatydama savo kūrybinius darbus sakė moteris.

Audronės kūryboje vyrauja gamtos vaizdai, įvairūs augaliniai motyvai.

Šiais metais pagal panaudos sutartį Kėdainių rajono savivaldybė mūsų bendruomenei leido naudotis buvusia katiline, esančia netoli bendruomenės namų. Planuojame ją renovuoti ir pritaikyti bendruomenės reikmėms

Antanas.

Kūryba moterį traukė jau mokyklos laikais, tačiau tuo metu nebuvo tiek daug laisvo laiko, kiek jo turi dabar.

„Na, o išėjus į pensiją, atsirado galimybė panirti į kūrybinį procesą ir visą savo laisvalaikį skirti mėgstamai veiklai.

Be galo smagu gaminti gražius daiktelius ir jais puošti sau artimą erdvę ar dovanoti juos brangiems žmonėms“, – kalbėdama apie savo kūrybą emocijų neslėpė Audronė.

Šiltas ir draugiškas priėmimas

Kaune gimusi ir augusi Audronė į kaimą, tiksliau, į Langakių savarankiško gyvenimo namus, atsikėlė tik šių metų vasarį.

Nepilną pusmetį savarankiško gyvenimo namuose išgyvenusi moteris su dideliu džiaugsmu prisimena labai šiltą ir draugišką priėmimą tiek į įstaigą, tiek ir į Langakių bendruomenę.