Abiem savo dukroms linkiu gyvenimo džiaugsmo

 Abiem savo dukroms linkiu gyvenimo džiaugsmo

Raimundas pasakoja ypatingų veiklų vien tik su dukromis neturintis, dažniausiai laisvalaikį leidžia visi kartu su šeima, kuriai patinka aktyvus poilsis./Asmeninio archyvo nuotr.

Rasa JAKUBAUSKIENĖ

Daugelis mūsų augindami vaikus kasdienybėje patiriame daug streso, nerimo, baimių, jaučiame didelę atsakomybę, įvardijame tai, kaip sunkų darbą. Kalbant su Raimundu apima lengvumo jausmas, jaučiamas jo mėgavimasis tėvyste, o vaikų auginimo jis darbu nevadina. Dvi paaugles dukras Ugnę (12) ir Miglę (15) auginančiam UAB „Vikeda“ technikos direktoriui Raimundui Liutkevičiui (48) jos tarsi mielos gyvenimo pakeleivės, teikiančios džiaugsmą, auginančios jį ne tik kaip tėtį, bet ir kaip žmogų. „Vikonda grupės“ ledų fabrike dirbantis vyras sako esantis laimingas tėtis, netaikantis griežtų auklėjimo taisyklių, bet tinkamą elgesį rodantis savo pavyzdžiu. Ir toks auklėjimo būdas, regis, veikia, nes merginos yra atsakingos, žinančios, ko nori iš gyvenimo, nuosekliai bei atkakliai siekiančios savo tikslų: Miglė, jau iškovojusi Lietuvos karatė čempionės titulą, nežada sustoti, o Ugnė, išbandžiusi daugelį įvairių veiklų, šiuo metu yra Šaulių sąjungos narė ir aktyviai dalyvauja jos veikloje. Raimundas sako dukroms aukštų tikslų gyvenime nekeliantis, tenori, kad jos rastų gyvenimo džiaugsmą, o „viska kita susitvarkys savaime“.

Negriežtas tėtis

Apie šiltą ir tvirtą tėčio bei dukrų santykį pasakoja ne tik jis pats norėdamas tuo pasididžiuoti, bet ir pati Miglė, kuri vertina tėčio buvimą šalia, jo patarimus ir nuomonę.

„Jis yra žmogus, kuriuo galiu pasitikėti ir su kuriuo man labai patinka pakalbėti, padiskutuoti įvairiomis temomis – apie šių dienų aktualijas, politiką, ekonomiką ar tiesiog kasdienius dalykus. Esame skirtingų kartų, todėl tėtis padeda geriau suprasti suaugusius, vyresnę kartą, – pasakoja mergina. – Man labiausiai patinka, kad tėtis yra negriežtas, kad jis atsižvelgia į mano nuomonę, padeda ją formuoti ir moko, kaip ją išlaikyti. Manau, kad iš tėčio paveldėjau atsakingumą, stropumą ir norą stengtis. Tuo labai didžiuojuosi.“

R. Liutkevičius antrina dukrai ir pripažįsta, kad iš tiesų yra visai negriežtas tėtis: „Būna, kartais pasakau kokį griežtesnį žodį stresinėje situacijoje, bet tuo ir baigiasi mano griežtumas.

Aš manau, kad mūsų santykiai draugiški. Stengiuosi palaikyti šiltą ryšį su abiem dukromis. Dabar jų gyvenime paauglystės periodas, kai jos nelabai nori pasipasakoti, bet nenorėčiau, kad dukros nuo manęs turėtų kažkokių labai didelių paslapčių“.

Vis tik paauglystė – maištavimo laikas. Tačiau ir šiuo gyvenimo etapu Raimundui nekyla sunkumų auklėjant ar tariantis su dukromis vienais ar kitais klausimais.

„Manau, tai yra požiūrio reikalas, ar sunku auginti vaikus paauglystėje. Man, pavyzdžiui, problemų nekyla. Dabar atrodo viskas gerai, nežinau, kaip bus paskui. Sunku dabar spręsti, ar aš gerai auklėju, ar klystu – laikas parodys. Bet stengiuosi rodyti tinkamą pavyzdį. Vaikai žiūri į tėvus, jų elgesį ir jeigu aš darysiu viena, o sakysiu jam kita, manau, vaikui tai nebus paveiku.

Vaikai patys auga ir užauga. Mano nuomone, tėvų pareiga išmokyti vaikus gyventi ir tai daryti tokioje aplinkoje, kad jam būtų malonu. Aš nemanau, kad tėvai turi vaikams palikti palikimą ar namus. Ne, jie privalo išmokyti juos gyventi taip, kad vaikai mokėtų patys būti savarankiški ir užsidirbti pragyvenimui“, – sako pašnekovas.

Menkų nesutarimų nesureikšmina

Ne visada buitis ir kasdienis gyvenimas yra toks ramus ir pozityvus, o žmonės, su kuriais nuolat gyveni po vienu stogu, apdovanoti tik teigiamomis savybėmis. Tačiau Raimundas, kaip labai mylintis tėtis, stengiasi būti supratingas ir į kasdienes smulkmenas pažiūrėti kitu kampu.

„Buityje erzinančių dalykų, tokių kaip kartais pasitaikanti netvarka ar šaldytuve trys pradėti pieno buteliai, nes nei viena nenori išmesti tuščio butelio, pasitaiko. Na, ir kas čia tokio? Gali nervintis, pykti, bet kam nuo to bus geriau? Kažkada jos užaugs ir savo namuose to nebedarys, – juokėsi supratingas tėtis. – Aš galvoju, kad viskas susitvarkys savaime.“

„Nemanau, kad aš dirbu, vargstu augindamas vaikus. Man tai yra didelė atsakomybė. O ar tai yra sunku? Visuomet būna tiek lengvesnių, tiek sunkesnių dienų. Nejaučiu ir kasdienio vargo dėl mergaičių mokslų, elgesio ar kitų dalykų. Buvo gal keli kartai, kai reikėjo prisėsti ir padėti ruošti pamokas. Jos abi yra pakankamai atsakingos ir tai rodo geri abiejų rezultatai.

R. Liutkevičius

Tuo metu Miglė yra kiek atviresnė, bet lygiai tokia pat supratinga tėčio atžvilgiu.

„Mane turbūt labiausiai erzina jo užmaršumas, t.y. jis kartais užmiršta tokius dalykus, kurie man atrodo svarbūs. Tarkim, sutariame su juo, kad vakare eisiu susitikti su draugais, laiką, kada išeisiu ir grįšiu, o jis tai pamiršta ir vėl iš naujo turiu jam viską aiškinti. Suprantu, kad jis turi darbinių rūpesčių, bet norėtųsi daugiau supratingumo ir mano atžvilgiu“, – sako mergina ir kiek pamąsčiusi priduria: „Iš tikrųjų tas užmaršumas atsispindi ir mano asmenybėje, todėl negaliu ant jo dėl to pykti.

Dažniausiai labai didelių nesutarimų tarp mūsų nebūna, tik kartais emocionaliai diskutuojame mano minėtomis temomis, išsiskiria požiūris. Dėl kasdienių buitinių dalykų problemų, nesutarimų nekyla. Kas jų neturi? Tikrai negalėčiau skųstis, kad su tėčiu nesutariu dėl buitinių ar kitų dalykų“.

Sau nuopelnų neprisiima

Geru tėčiu besidžiaugiančiai Miglei Raimundas taip pat nelieka skolingas, o tėvystę jis įvardija ne kaip sunkų kasdienį darbą, bet didelę atsakomybę.

„Nemanau, kad aš dirbu, vargstu augindamas vaikus. Man tai yra didelė atsakomybė. O ar tai yra sunku? Visuomet būna tiek lengvesnių, tiek sunkesnių dienų.

Nejaučiu ir kasdienio vargo dėl mergaičių mokslų, elgesio ar kitų dalykų. Buvo gal keli kartai, kai reikėjo prisėsti ir padėti ruošti pamokas. Jos abi yra pakankamai atsakingos ir tai rodo geri abiejų rezultatai“, – dukras gyrė tėtis.

Raimundas Liutkevičius: „Nenorėčiau priimti sau nuopelnų, neva kryptingai dirbau, kad užauginčiau tokį šaunų vaiką. Mano abi merginos yra šaunios“./Asmeninio archyvo nuotr.

Tačiau merginos atsakingos ir turinčios savo ambicijų ne tik moksluose, bet ir kasdieniame gyvenime. Vyresnėlė Miglė, propaguojanti kovos menus, neslepia sporte norinti pasiekti geriausių įvertinimų.

„Esu užsibrėžusi sau aiškius tikslus, kuriuos aš noriu pasiekti ir žinau, ką turiu daryti, kad jų pasiekčiau, bet kol kas atskleisti jų nenorėčiau. Taip pat svarbu gerai pabaigti mokslus, palaikyti gerus santykius su draugais“, – kalbėjo penkiolikmetė.

Pagirtas už puikiai dukrai įdiegtas vertybes ir norą stengtis dėl ateities, tėtis kuklinosi: „Nenorėčiau prisiimti sau nuopelnų, neva kryptingai dirbau, kad užauginčiau tokį šaunų vaiką. Mano abi merginos yra šaunios. Kalbant apie Miglę, ji gana greitai rado sau patinkančią veiklą, jaučia malonumą sportuodama ir kryptingai siekia tikslo. Tai buvo jos pačios sprendimas ir noras ateiti į karatė, o ne mano ar žmonos skatinimas. Atvirkščiai – mes jai siūlėme palaukti, pasirinkti galbūt kitą veiklą, bet toks buvo jos pasirinkimas. Akivaizdu, jis buvo teisingas. Dabar ji yra Lietuvos rinktinės narė, yra pasiekusi aukštų rezultatų.

„Jis yra žmogus, kuriuo galiu pasitikėti ir su kuriuo man labai patinka pakalbėti, padiskutuoti įvairiomis temomis – apie šių dienų aktualijas, politiką, ekonomiką ar tiesiog kasdienius dalykus. Esame skirtingų kartų, todėl tėtis padeda geriau suprasti suaugusius, vyresnę kartą.

M. Liutkevičiūtė

Ugnė, nors ir išbandžiusi jau daug veiklų, sporto šakų, bet vis dar ieško savęs. Šiuo metu ji yra Šaulių sąjungos narė, labai stipriai ir su užsidegimu įsitraukusi į jos veiklą“.

Tapo Lietuvos čempione

Penkerius metus kovos menais užsiimanti Miglė į karatė atėjo gana vėlai – būdama dešimties. Tačiau jai tai nesutrukdė per gana trumpą laiką įgyti gerą formą ir pasiekti puikių rezultatų.

„Taip, tai dar nėra daug, bet žiūrint į mano jauną amžių, tai yra trečdalis jo. Tačiau kaip sporte, tai tikrai nėra ilgas laiko tarpas, – šypsojosi mergina. – Praėjusį rudenį laimėjau Lietuvos čempionatą, 14–15 metų amžiaus grupėje, 54 kg svorio kategorijoje. Dabar laukiu ir labai ruošiuosi Europos čempionatui, kuris vyks birželio 17–19 dienomis.“

„Miglė, sakyčiau, yra maksimalistė: jeigu ji daro kažkokius darbus, ji nori juos padaryti maksimaliai gerai“, – apie dukros atkaklumą ir tikslo siekimą sako Raimundas.

O paklaustas, ar tik ne iš jo pačio paveldėjo šį bruožą, nusijuokia: „Ne, aš tikrai nesu toks maksimalistas. Man daugiau patinka idėjų generavimo procesas nei ilgas ir nuobodus vieno tikslo siekimas. Nes tam, kad pasiektum maksimumą, darbas tampa rutina, turi prie vieno ir to paties dalyko daug ir ilgai dirbti. O man labiau patinka naujos idėjos, nauji darbai. Nemėgstu per ilgo užsibuvimo vienoje vietoje. Kad ir kalbant apie karatė, jeigu nori išmokti tobulai padaryti vieną smūgį, turi jį treniruoti tūkstančius kartų. Pavyzdžiui, viena iš japonių karatisčių vieną judesį tobulino penkerius metus, kol pasiekė norimą rezultatą“.

Miglės pasidomėjus, kodėl pasirinko būtent šią sporto šaką, paauglė sakė: „Iš pradžių buvo noras išmokti apsiginti, pasitikėti savimi, jaustis saugiai tiesiog vaikštant gatvėmis, bet paskui šis sportas mane labai „užkabino“, pradėjo labai patikti ir kuo toliau, tuo labiau noriu jį tobulinti ir siekti gerų rezultatų.

Karatė nėra rutinos, kiekviena kova yra kitokia, kiekvienas veiksmas naujas, galima eksperimentuoti su tuo, ką moki. Šis sportas yra nenuobodus“.

Apie profesijos pasirinkimą dar negalvoja

Be sporto, Miglė domisi ir geografija, istorija. Tačiau apie ateitį ir su kuria specialybę norėtų sieti tolesnį savo gyvenimą, aštuntą klasę bebaigianti mergina negalvoja.

Raimundas Liutkevičius: „Abiem savo dukroms palinkėčiau gyvenimo džiaugsmo, o visa kita ateis palaipsniui“./Asmeninio archyvo nuotr.

„Dabar labiausiai esu susikoncentravusi į sportą. Galbūt vėliau, po kelerių metų, pradėsiu rimčiau galvoti, kurią sritį pasirinkti“, – į ilgus svarstymus ir diskusijas apie ateitį nesileidžia mergina.

Kalbėdamas apie dukrų ateitį, profesijos pasirinkimą ir studijas Raimundas savo įsivaizduojamų ar vadinamųjų prestižinių profesijų joms neprimetinėja, neragina kuo greičiau pasirinkti specialybę ir nebando per vaikus išpildyti savo neįgyvendintų svajonių.

Kaip sakė giluminės psichologijos krypties pradininkas Karlas Gustavas Jungas, „sunkiausia našta, užgulanti vaiko pečius – tai nenugyventas jo tėvų gyvenimas“. Raimundas tai suprasdamas, bando per savo patirtį, gyvenimišką realybę paaiškinti joms galimas pasirinkimo rizikas ar perspektyvas.

„Iš karatė pragyventi neįmanoma, nebent būtum pasaulyje TOP10, tada yra galimybė užsidirbti pinigų pragyvenimui, bet ir tai gana neilgai, nes sportininkų karjera yra labai ribota.

Miglė pati tai žino ir supranta. Aš, kaip tėtis, galiu pasakyti, kad ji galėtų dirbti daugelyje sričių, daug ką galėtų veikti, nes ji turi gebėjimų tiek tiksliesiems, tiek ir humanitariniams ar gamtos mokslams. Aš manau, kad jai dabar nėra ko stresuoti, tegul gyvena kaip gyvena. Ateis laikas ir savaime viskas išsispręs. Dar – ketveri metai, yra laiko pagalvoti“, – supratingai ir ramiai savo požiūrį dėstė pašnekovas.

Pirmenybė – knygoms, ne – ekranams

Knygos taip pat geros Miglės draugės, kurios padeda jai atsipalaiduoti po intensyvios sportinės veiklos ar mokslų, geriau suprasti tiek save pačią, tiek ir aplinkinį pasaulį, kartais padeda nuo jo atitrūkti, išvaduoja nuo kasdienio streso.

„Esu užsibrėžusi sau aiškius tikslus, kuriuos aš noriu pasiekti ir žinau, ką turiu daryti, kad jų pasiekčiau, bet kol kas atskleisti jų nenorėčiau. Taip pat svarbu gerai pabaigti mokslus, palaikyti gerus santykius su draugais.

M. Liutkevičiūtė

„Labiausiai man patinka romantinės komedijos. Kadangi per mėnesį perskaitau kokias keturias penkias knygas, todėl net sunku išsirinkti vieną labiausiai patinkančią. Taip pat neturiu ir mėgstamiausio rašytojo“, – sako pašnekovė.

Knygų į ekranus nekeičianti Miglė sako, kad jie suteikia daugiau streso negu poilsio, kurį gauna skaitydama.

„Tiesą pasakius, ekranams nelabai lieka laiko, nes visą dėmesį skiriu sportui, mokslams ir poilsiui. Netgi kitos popamokinės veiklos ar būrelių jau nebespėju lankyti. Tačiau kartais, kai turiu daugiau laisvo laiko, mėgstu laiką leisti su draugais“, – pasakoja mergina.

Taip pat ji šiais metais pirmą kartą išbandė save ir savanoriškoje veikloje: „Savanoriauju „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ renginiuose. Manau, net ir pasibaigus jiems, toliau tęsiu savanorišką veiklą, atrasiu kokį nors projektą, kur galėčiau save realizuoti. Tai – puikus būdas susipažinti su naujais žmonėmis, įgauti naujų patirčių, atrasti papildomos įdomios veiklos“.

Į varžybas – visa šeima

Raimundas pasakoja, kad ypatingų veiklų vien tik su dukromis jis neturintis, dažniausiai laisvalaikį leidžia visi kartu su šeima.

„Labai mėgstame visi slidinėti kalnuose. Tai yra tikra atgaiva mūsų šeimai. Vasarą bent kelis kartus plaukiame baidarėmis, stovyklaujame su palapinėmis. Namuose kieme žaidžiame badmintoną, kitus žaidimus. Mums patinka aktyvus poilsis“, – apie laisvalaikį kalba pašnekovas.

Savotiškas šeimos laisvalaikio praleidimo būdas yra ir kelionės į Miglės karatė varžybas, kurios dažniausiai vyksta Lenkijoje arba Latvijoje. Tačiau būna, kad tenka keliauti ir toliau, pavyzdžiui, į Bulgariją, Norvegiją.

„Kadangi dažniausiai varžybos vyksta ne Lietuvoje, o jų per mėnesį būna vienerios arba dvejos, beveik visada važiuojame visa šeima, labai retai būna, kad Ugnė lieka pas senelius, nebent suserga. Sesės palaikyti vykstame visa šeima. Juolab kad Ugnė pažįsta visus Miglės draugus sportininkus, kartu su jais bendrauja, draugauja, tad jai irgi tai būna savotiška pramoga. Stengiamės, kad Ugnė nesijaustų atstumta ar kad jai skiriame mažiau dėmesio“, – apie laiko padalijimą abiem dukroms pasakoja Raimundas.

Beje, anot jo, Ugnė taip pat anksčiau lankė karatė treniruotes, dalyvavo varžybose bei užėmė pirmą vietą.

„Bet, kaip aš sakau, ji nebesportuoja, kad negadintų statistikos: vienos varžybos – pirma vieta, – juokėsi Raimundas. – Dar treneris kviečia ją grįžti, bet ji jau vis tiek per didelė, kad galėtų siekti rezultatų, jai būtų labai sunku visus pasivyti. Nebent tik dėl savęs.“

Palinkėjimas dukroms

„Abiem savo dukroms palinkėčiau gyvenimo džiaugsmo, o visa kita ateis palaipsniui. Jeigu sieks tikslų, tai juos ir pasieks. Jeigu kažko gyvenime nori, turi to siekti. O kai stengsiesi, tada atrodys, kad viskas susiklostė savaime, gyvenimo kelyje atsiras teisingi ir reikalingi žmonės, bet tu turi to siekti.

Kartais pasakoma: „Va man čia pasisekė, nes sutikau tam tikrą žmogų“. Nė velnio! Jei tu siekei, ėjai, darei, dėl to tu ir sutikai tą žmogų, kurį tau reikėjo sutikti arba atsidūrei tinkamu laiku tinkamoje vietoje. Labai retas atvejis, kai tikrai pasiseka, o ne pastangos duoda rezultatų. Vis tiek turi judėti reikiama kryptimi…“ – įsitikinęs Raimundas.

2 Komentarai

  • Pažiūrėkit visi, tamulis įkėlė video į feisbuką kur ledą valgo su šuniu. Ble šuo kiaušus sau laižo, o čia ramulis ledą su šuniu laižo. Dar tokio cirko neesu matęs. Plius dar bonka baltos ant stalo stovi, sėdi kažkokioj skylėje. Nusiųskit šitą video į KK2.

  • tai neidomu

Rašyti komentarą

Dėmesio! El. paštas nebus skelbiamas. Komentuodami esate atsakingi už savo išsakytas mintis. Gerbkime vieni kitus, venkime patyčių, nekurstykime neapykantos ir susipriešinimo. Skaitytojų komentarai neatspindi „Rinkos aikštės“ redakcijos nuomonės.

Už komentarus atsakingi juos parašę asmenys.


Naujienos iš interneto

Rekomenduojami video