Išsiilgusieji mokyklinio jauduliuko – į Nacionalinį diktantą
Kur pakabinti nosinę, padėti kablelį, brūkšnį ar kaip išspręsti kitą kalbinį galvosūkį. Tokiais maloniais rūpesčiais šiandien buvo užsiėmę lietuvių kalbos gerbėjai, susirinkę rašyti Nacionalinio diktanto. Jie rašė vienuolio Juliaus Sasnausko tekstą „Vienkartinumas“. Kraštiečiai sakė, kad rašydami diktantą jie ne tik pasitikrina lietuvių kalbos žinias, bet ir išreiškia meilę savai kalbai. Pasak rajono savivaldybės kalbos tvarkytojos Rūtos Švedienės, rašyti diktanto atėję kraštiečiai taip pat būna ir išsiilgę mokyklos laikų jauduliuko, kuris virpindavo prieš svarbų kontrolinį darbą.
Nacionalinis diktantas šiemet rašytas vienuoliktą kartą. Pasak organizatorių, dėl didelio dalyvaujančiųjų skaičiaus į finalą atrenkami tik geriausi darbai – mokytojų komisija darbus tikrins tik iki 5–6 klaidos.
