Inžinierės brėžinius pakeitė piešiniai ant šilko

Neįmanoma nuginčyti fakto, kad moteris nebūtų moterimi, jei nemėgtų puoštis, tik vienos tai daro kukliau, o kitos – daug ir drąsiai. Nepaneigsi ir to, kad kiekviena iš mūsų giliai širdyje nešioja lemties laukiančias svajones. ŽIEDŪNEI ALEKNAITEI abu šie prigimtiniai bruožai padėjo pagauti savo sėkmės paukštę – nekaltas noras išskirtinai atrodyti ir pasigaminti sau svajonių skarą, išaugo į tikrą „skarelių imperiją“ bei į tolimesnį gyvenimo planą nustūmė ilgai puoselėtą inžinierės profesiją. Šiandien sėkmingai versle jau metus besisukanti Žiedūnė džiaugiasi nuosava kūrybine studija, mėgaujasi gyvenimo teikiamomis galimybėmis ir kasdienybėje atsiskleidžiančia harmonija. Kukliai bešypsanti ir ateities planus kurianti jauna moteris prisipažįsta: „Visuomet svajojau būti dizainere ir dirbti senamiestyje, tik netikėjau, kad tai darysiu Kėdainiuose“. Kas ten žino, gal ir mes vieną naktį pakilsime iš lovos ir nė patys to nesuprasdami pastatysime pamatus savo svajonių verslui…

– Žiedūne, kada atradai save kūrybinėje veikloje – moteriškų aksesuarų, skarelių gamyboje? Galbūt, prie to pastūmėjo kažkoks gyvenimo įvykis?

– Manau, kad kūrybingi žmonės nuolat yra paieškose: savęs, įkvėpimo, naujo polėkio, požiūrio. Aš taip pat esu ne išimtis, vis atrandu kažką savito, įdomaus. Mano meninė veikla neapsiriboja vien skarelių gamyba, tai tik viena iš verslo krypčių, kuria aktyviai užsiimu jau daugiau nei metus. Kažkokio konkretaus įvykio įvardinti negalėčiau, tiesiog visa įvykių gama, susiklosčiusios aplinkybės, mano aplinkoje atsiradę drąsūs, verslūs, energingi žmonės padėjo apsispręsti kurti savo verslą. Man didžiausias atradimas, tai galimybė užsiimti mėgstama veikla, dirbti norimu ritmu, gražioje senamiesčio aplinkoje.  Esu labai laiminga, kad hobis palaipsniui tapo darbu, darbas – svajone, o svajonė – gyvenimu.

– Nuo mažens buvai kūrybinga, o galbūt, „ranką“ paveldėjai iš šeimos narių?

– Šeimos nariai dideliu kūrybiškumu nepasižymi, tačiau mama visuomet žavėjo savo menišku požiūriu, jos braižas labai gražus, kaligrafiškas, puikiai jaučia spalvas, stilių. Tiesa, dažniausiai mūsų nuomonės nesutampa, todėl ji pati geriausia kritikė ir kai man reikia patarimo, pirmiausia kreipiuosi į ją, nes mūsų ginčuose ir prieštaravimuose beveik visada gimsta nauji atradimai.

– Kaip manai, ar kūrybiškumo jausmą galima išugdyti ar jis įgimtas?

– Aš manau, kad norint išmokti galima viską, tačiau daiktai, kuriuos gamina, kuria žmogus turi labai stiprią energetiką, kartais net sunku paaiškinti, kodėl pasimatavus ar užsidėjus tam tikrą daiktą sunku su juo išsiskirti. Mene, kaip ir kulinarijoje, viską reikia daryti su meile, skaidriomis ir šviesiomis mintimis. Juk nebūtinai skaniausias patiekalas pagamintas pripažinto virtuvės šefo, gražiausias paveikslas nutapytas tapybos magistranto ar stabiliausias statinys pastatytas diplomuoto statybos inžinieriaus, tad manau, kad tai kur kas daugiau nei tiesiog išugdytas jausmas.

– Sukūrei originalių, rankų darbo skarelių verslą. Kaip gimė būtent tokia idėja?

– Man, kaip ir daugeliui moterų, patinka puoštis, derinti įvairius aksesuarus, keičiantis sezonui įsigyti kažką naujo. Vienos neatspiria batams, kitos rankinėms, o aš skarelėms, norėjau kažko kitokio, tad pradėjau eksperimentuoti, galvoti, kas galėtų skarą labiausiai suasmeninti, kad ji būtų ne tik funkcionali apsaugotų nuo šalčio, vėjo, bet ir galėtų tapti aksesuaru, papuošalu, tad nusprendžiau puošybai naudoti piešinius, manau, kad tie teptuko potėpiai ir tapo sėkmingu akcentu vystant šią idėją. Atsižvelgdama į sezoniškumą, derinu spalvas, kuriu naujus piešinius, atnaujinu audinių spalvinę gamą, tai labai intensyvus ir kūrybingas darbas.

[quote author=“Žiedūnė Aleknaitė“]Esu labai laiminga, kad hobis palaipsniui tapo darbu, darbas – svajone, o svajonė – gyvenimu.[/quote]

– Ar tai veikla, kurią gali derinti su darbu, ar skarelių verslas ir yra tavo darbas?

– Skarelių kūryba yra viena iš VšĮ Žiedūnės integruotų menų studijos veiklų, kuri užima didžiąją laiko dalį, be kūrybos, gamybos dar reikia rūpintis ir prekės ženklo populiarinimu, pardavimais, naujų gaminių kūrimu, edukaciniais, meniniais projektais.

– Kokia tavo specialybė?

– Kauno Technologijos universitete esu baigusi statybos inžinerijos bakalauro ir statybos technologijų magistratūros studijas. Man visuomet patiko skaičiai, tikslieji mokslai, studijų metu ir dirbdama techninį darbą įgijau labai daug naudingos patirties. Net ir dabar nors ir esu tiesiogiai nesusijusi su statybomis, visada važiuodama pastebiu kranus, statybvietes ir pasidžiaugiu, nes statybos man asocijuojasi su ekonomikos augimu, geresniu ir gražesniu gyvenimu.

– Pasakok, kaip pagamini skarelę – kaip atrodo procesas nuo medžiagos paėmimo į rankas iki ji prabangiai nugula ant klientės kaklo?

– Manau, kad technologinis procesas yra pakankamai schematiškas ir tipinis, tai audinių parinkimas, kirpimas, siuvimas. Man įdomiausia šiame procese yra piešimas, nes būtent jis ir suteikia skarai savitumo, originalumo, kiekvienas potėpis atsiranda neatsitiktinai, atspindi tos dienos įspūdžius, nuotaikas. Piešti mėgstu vėlai vakare, kadangi dirbu studijoje senamiestyje, tai tvyro ypatinga atmosfera, pro langus matau liuteronų bažnyčią, Rinkos aikštę, girdžiu skambančius varpus, teptuku ir spalvomis būtent tą subtilumą ir harmoniją stengiuosi perteikti. Kita man labai maloni ir smagi dalis, tai bendravimas su klientais, įdomu išgirsti jų nuomonę, matyti reakcijas, tiesiog smagiai pabendrauti.

– Kur semiesi įkvėpimo? Ar visuomet kūrybinis kelias būna lengvas ir malonus?

– Kūrybinis įkvėpimas mano požiūriu sklando ore, tik reikia jį pagauti, tinkamu metu pakelti galvą į dangų, pamatyti praskrendantį debesį, kerintį rūką, besiskleidžiančias gėles, gelstančius medžių lapus, gamta – nuostabi, ji neabejotinai yra pagrindinis įkvėpimo šaltinis. Taip pat įkvepia ir sėkmė, kai sekasi norisi tobulėti, kurti, daryti, lėkti, šypsotis, kai nesiseka ieškoti priežasčių mokytis. Žinoma ne viskas ir ne visada yra lengva ir malonu, tačiau neabejotinai įdomu.

– Turi savo studiją. Kaip sekasi? Kiek laiko ją turi?

– Gyvenime labai svarbu nepamiršti ribos tarp darbo ir poilsio, todėl įsirengiau jaukią darbui aplinką, kurioje galiu dirbti, kurti, mąstyti, susitikti su klientais. Studiją turiu nuo balandžio mėnesio. Kol kas sekasi puikiai, net nepastebėjau kaip praskriejo pavasaris, vasara, su nekantrumu laukiu kalėdinio periodo.

– Ar nebuvo baisu nedideliame mieste užsiimti tokia veikla? Ar sulauki daug klienčių?

– Kėdainiai gražus, tvarkingas ir strategiškai labai patogus miestas, tad abejonių pradėti veiklą čia net nekilo.

– Kokioms moterims skirtos tavo skarelės?

– „Žiedunė” – tai prekės ženklas, žavioms ir žaismingoms! Elegantiška, subtilu ir stilinga. Manau, kad šios skaros gali suteikti aprangai išskirtinio žavesio arba tapti šilta ir miela dovana kiekvienai moteriai.

– Kiek skarelių turi pati?

– Kaip sako lietuvių liaudės patarlė „batsiuvys be batų“, turiu tik kelias, juk man išsirinkti sudėtingiausia, nes nuolat matau vis naujas, asortimentas didėja, o skarų stalčius spintoje nesikeičia.

– Ar pasitaiko, kad Tavo skareles vyrai užsako savo moterims?

– Man labai netikėta, kad moterys savo vyrus prisimena tik prieš didžiąsias šventes, o vyrai kur kas dažniau. Vyrams taip pat gaminame skaras ir šalikus, tad prieš Kalėdas jaučiamas moterų susirūpinimas praktiška ir šildančia dovana. Tuo tarpu vyrai savo moteris nori pradžiuginti ir nustebinti bet kuriuo metų laiku, pastebėjau, kad rinkdami skarą jie skiria labai daug dėmesio, susikaupę mąsto apie moterų spintoje esančius rūbus, spalvas, kur kas atidžiau ir skrupulingiau nei pačios moterys apžiūri siūles, analizuoja piešinius. Paskutinis pirkėjas vyras buvo lenkas Gdanske, kuris pirmiausia nupirko skarą dovanų savo žmonai, už kelių valandų grįžo išrinkti lauktuvių savo šokių partnerei, mamai ir sesei, tikiuosi, kad visos jo mylimos moterys apsidžiaugė ir joms puikiai tiko.

– Moterys vertina tokius „nišinius“ kūrinius?

– Kiekvienais metais Lietuvoje vis daugėja dirbančių tekstilės srityje, siuvančių rūbus, kuriančių papuošalus, gaminančių kuprines, rankines. Vis daugiau amatų tampa sėkmingais verslais, tai rodo, kad yra paklausa. Aš dėl to labai džiaugiuosi, nes žmonės tampa įdomesni, jų stiliai įvairesni, ryškesni. „Nišiniai“, rankų darbo kūriniai yra labai svarbūs stiliaus akcentai. Smagu, kad Kėdainiuose jau turime ne vieną butiką, prekiaujantį išskirtiniais daiktais.

– Pasakok apie save – kokia esi asmenybė? Koks Tavo laisvalaikis, kuo užsiimi laisvu nuo darbų metu?

– Man labai patinka keliauti, mano darbo tempas diktuoja tam tikrą laisvalaikio ritmą, džiaugiuosi, kad galiu vieną rytą kavą gerti Liepojoje, vakarieniauti Druskininkuose, o jau kitą dieną su taure prosecco degustuoti skanų maistą Italijoje. Mano darbas ir laisvalaikis, tai tarsi nuolatinė kelionė. Visai nesenai skaičiau knygą „Alchemikas“ ir įsiminė kelios eilutės „…jei sugebėsi visuomet gyventi dabartimi, būsi laimingas žmogus. Tavo gyvenimas taps švente, vienu didžiuliu festivaliu, nes jis – tik šiuo metu išgyvenama akimirka, tik tiek.“ Ši mintis mane sužavėjo ir įkvėpė.

– Ar bendradarbiauji su kitais prekiniais ženklais, dizaineriais, dalyvauji kūrybiniuose projektuose? Galbūt, ketini dar labiau plėsti savo veiklos ratą?

– Bendradarbiaujame su prekės ženklu „Vėjo vaikai“, piešiu jiems piešinius moteriškiems ir vaikiškiems drabužiams, labai džiaugiuosi bendru menininkų projektu „Artworks LT“, spaudai ant rūbų, puodelių, muzikos instrumentų naudojami mano piešiniai. Turime dar daug vizijų, projektų, kurie labai tikiuosi, kad neužilgo bus pradėti įgyvendinti.

– Koks yra Tavo kaip menininkės, didžiausias kūrybinis siekis, svajonė?

– Svajoju, pristatyti savo darbus vis platesnei auditorijai už Lietuvos ribų.

– Ką laikai didžiausiu įvertinimu?

– Išskirtinumas ir originalumas, tai pagrindiniai dalykai, kurių siekiu dirbdama, tad didžiausiu įvertinimu laikau pasipuošusias, elegantiškas moteris, kurių grožį paryškina mano kuriamos skaros, o kai skarų gausoje nesunkiai atskiriamos „Žiedūnės“ prekės ženklo kūrinys – tai didžiulis malonumas.

– Ačiū už pokalbį.