NAUJIENOS

Visos kategorijos
  / „Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Paradoksas: pardavimai Kėdainiuose mažėja, o ekonomika auga

Rasa JAKUBAUSKIENĖ - 08:38 Rugpjūčio 16d. 2018

Tiek Lietuvoje, tiek Europoje kalbama, kad šiuo metu yra ekonominis pakilimas. Vėl žmonės jaučiasi finansiškai laisvesni, o jų perkamoji galia padidėjusi. Tačiau neseniai rengtuose straipsniuose apie žaislus bei dviračius visi pašnekovai vienbalsiai tvirtino, kad ypatingai pastaruoju metu žymiai krito minėtų prekių pardavimai. „Rinkos aikštė“ nusprendė pasidomėti, ar tai tik sutapimas, ar ir kitų sričių pardavėjai pastebi tą pačią tendenciją. Taip pat paklausėme ir ekonomistų bei ekspertų, ką jie apie tai mano.

Benas Maslauskas: „Kol kas gaunamos pajamos yra tokios, kad užtenka tik išsilaikyti, o apie pelnus šnekėti sudėtinga.“ Algimanto Barzdžiaus nuotr. Verslininkas: „Kažkas jaučiasi, bet nežinau tiktai, kas“

Batais prekiaujančios įmonės „Batų namai“ vadovas Benas MASLAUSKAS, vos išgirdęs klausimą, net nedvejodamas sutiko, kad pastaruoju metu labai jaučiami sumažėję pirkimai. Paklaustas, kodėl taip yra, pašnekovas tiksliai pasakyti negalėjo, tačiau spėjo, kad galbūt vėl atkeliauja sunkūs laikai.

„Sunku pasakyti, bet visi spėja, kad vėl ateina kažkokia bent jau minikrizė arba jau ji yra, bet niekas nekalba apie tai, – svarstė įmonės vadovas. – Nes pirkimai krenta jau ne pirmą mėnesį. Stabiliai krenta. Aišku, dabar sunku vertinti, kadangi yra vasara. Vasarą žmonės atostogauja, tai ir pinigų neleidžia kitokioms prekėms. Kažkas jaučiasi, bet nežinau tiktai, kas. Sunku pasakyti dabar, bus galima vertinti rudenį.“

B. Maslausko teigimu, kol kas gaunamos pajamos yra tokios, kad užtenka tik išsilaikyti, o apie pelnus šnekėti – sudėtinga. „Minimaliai pakanka užsakymų, kad išsilaikytume. Dar išpardavimus visokius organizuojame, už savikainą pardavinėjame, kad tiktai išsilaikytume per vasarą“, – kalbėjo verslininkas.

Pirkimai krenta jau ne pirmą mėnesį. Stabiliai krenta. Aišku, dabar sunku vertinti, kadangi yra vasara. Vasarą žmonės atostogauja, tai ir pinigų neleidžia kitokioms prekėms. B. Maslauskas

Kristina Prapuolenienė teigia svarstanti jau ir patį blogiausią scenarijų. Algimanto Barzdžiaus nuotr. Svarsto apie parduotuvės uždarymą

Kitos taip pat batais prekiaujančios įmonės „Valkrita“ savininkė Kristina PRAPUOLENIENĖ taip pat patvirtino visų kalbintų verslininkų nuomones, kad pirkimai nuolatos mažėja. „Jaučiam. Skirtumą jaučiam tikrai. Nors net vieni likom čia iš tokių parduotuvių, bet niekas vis tiek nepasikeitė“, – liūdnai konstatavo prekeivė.

Įmonės savininkė sakė, kad ypatingai sumažėjo vyresnio amžiaus pirkėjų. „Mūsų parduotuvėje prekiaujama tik odine avalyne. Anksčiau buvo tokia tendencija, kad didžioji dalis mūsų klientų buvo vyresni žmonės. Ypač sumažėjo pensininkų. Dabar jau, matyt, jie nebeturi tiek pinigų, kad galėtų įpirkti odinę avalynę. Tai eina į turgų ir perka tą sintetinę, dermantininę, – svarstė K. Prapuolenienė. – O šiaip tas vidurinis, darbinis sluoksnis vis dar renkasi tą gerą odinę avalynę. Aišku, sumažėjo ir tų žmonių, čia nėra ko kalbėti,“

Įmonės savininkė teigia svarstanti jau ir patį blogiausią scenarijų. „Mes jau galvojam apie uždarymą. Dar va žiūriu, stebiu ir matau, kad man jau čia nelabai kas išeina. Jau pavargau nuo tokio tempimo kiekvieną sezoną, – teigė pašnekovė. – Kaip visur, taip ir pas mus mažėja pirkėjų – stebuklų nėra.“

Paklausta, kada pajuto stiprų kritimą, moteris sakė, kad didžiausios įtakos turėjo prieš dešimtmetį buvusi krizė, po kurios taip ir nepavyko atsigauti. „Nuo 2009 metų, kai prasidėjo kritimas, tai taip kiekvienais metais ir ėjo žemyn, žemyn. Gal kažkiek ir padaugėjo per tą vadinamąjį pakilimą, bet labai nedaug. Žinoma, negaliu sakyti, kad visai neperka. Perka, bet mažai, – kalbėjo K. Prapuolenienė. – Pernai vasaros prekių likutis buvo daug mažesnis. O šiemet einu į sandėlį, žiūriu pagal dėžučių skaičių, kad tas likutis didesnis. Gerai tikrai nėra. Mes, sakau, taip ant ribos.“

Pašnekovė įsitikinusi, kad situacija nėra gera ne tik Lietuvoje. „Pavyzdžiui, mums dažnai tenka važinėti į Vokietiją pas gimines. Tai jie irgi taip pat sako, kad mažiau perka, mažiau išlaidauja, kadangi pas juos irgi jaučiasi kažkoks kritimas, – pasakojo K. Prapuolenienė. – Nors jie ir pensijas geras gauna, bet nebeužtenka jų, kad galėtų išleisti tiek, kiek išleisdavo anksčiau.“

Nors pirkimai ir sumažėjo, tačiau anot Ievos Valeškaitės, atlyginimais Kėdainių rajono gyventojai tikrai negalėtų skųstis. Asmeninio archyvo nuotr. Kėdainiams nėra, ko skųstis?

Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Ieva VALEŠKAITĖ neskuba daryti išvadų, dėl ko parduotuvėse sumažėjo minėtų prekių pardavimai. Tačiau dėl susidariusios situacijos svarstė kelis variantus.

„Labai sunku atsakyti apie konkrečių prekių vartojimą. Priežasčių, kodėl mažiau gali būti perkama įvardintų prekių – dviračių, žaislų ar batų – gali būti daug. Tai ir mažėjantis gyventojų, ypač jaunų, skaičius. 2016–2018 m. Kėdainių rajone jaunų gyventojų (0–15 metų) sumažėjo 6,2 proc., t.y. 476 žmonėmis. Tuo metu apskritai gyventojų rajone 2015–2017 m. sumažėjo 4,14 proc., – vardijo ekspertė. – Gali būti, kad Kėdainių gyventojai tiesiog dažniau perka pas kitus pardavėjus, kituose miestuose, internetu ar netgi užsienyje.“

Nors pirkimai ir sumažėjo, tačiau anot I. Valeškaitės, atlyginimais Kėdainių rajono gyventojai tikrai negalėtų skųstis.

„Išties, gyventojų darbo užmokestis Kėdainių rajone ne tik didėja (5,6 proc. lyginant su 2017 m.), tačiau jis – pats didžiausias tarp mažųjų Lietuvos savivaldybių, – pažymėjo specialistė. – Vidutinis darbo užmokestis 2018 m. pirmąjį ketvirtį čia siekė 692 eurus į rankas. Tai byloja, kad pinigų trūkumas kėdainiškiams neturėtų būti pagrindinė problema. Galbūt keičiasi vartotojų įpročiai ir poreikiai?“

Nerimo ženklų Kėdainių rajone galima įžvelgti – vidutinis darbo užmokestis Kėdainiuose auga lėčiau nei vidutiniškai visoje Lietuvoje. Nedarbas, kuris Lietuvoje mažėja (7,9 proc.), Kėdainiuose 2017 m. išaugo iki 8 proc. I. Valeškaitė

Tačiau iš tiesų ne viskas, ekspertės teigimu, yra taip gerai ir gražu, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. „Visgi, nerimo ženklų Kėdainių rajone galima įžvelgti – vidutinis darbo užmokestis Kėdainiuose auga lėčiau nei vidutiniškai visoje Lietuvoje. Nedarbas, kuris Lietuvoje mažėja (7,9 proc.), Kėdainiuose 2017 m. išaugo iki 8 proc.“, – konstatavo I. Valeškaitė.

Kaip teigė ekonomistas Vytenis Šimkus, bendros pasaulinės tendencijos neigiamai veikia tradicinių parduotuvių rezultatus: visame pasaulyje fizinės parduotuvės po truputį pralaimi konkurencinę kovą internetinei prekybai. Asmeninio archyvo nuotr. Tradicinės parduotuvės pralaimi internetinėms

Banko „Swedbank“ ekonomistas Vytenis ŠIMKUS, kaip ir prieš tai kalbėjusi LLRI  specialistė, yra tos pačios nuomonės. „Lietuvos ekonomika šiuo metu išgyvena gerą, spartaus augimo laikotarpį, kuris yra tvarus lyginant su prieškriziniu laikotarpiu, – kalbėjo ekonomistas. – Bendrai mažmeninė prekyba auga pastaruoju metu gana sparčiai. 2017 m. augo apie 4 proc. per metus įvertinus infliacijos poveikį, šiemet auga sparčiau. Ne maisto prekių parduotuvėms pastaruoju metu šalies mastu sekasi netgi geriau dėl gana aktyvios būsto rinkos ir augančių pajamų, tačiau yra keletas veiksnių, kurie gali nulemti prastesnius rezultatus mažame mieste.“

V. Šimkaus teigimu, darbo užmokestis ne visuose šalies regionuose auga tokiu pačiu tempu.

„Žiūrint į duomenis Kėdainių rajone, atlyginimų augimas atsiliko nuo Lietuvos vidurkio (8,5 proc.) ir siekė 5,6 proc. 2017 metais, – sakė specialistas. – Demografinės tendencijos Lietuvos regionuose taip pat gali neigiamai veikti tam tikrų parduotuvių rezultatus – vyresnio amžiaus žmonėms mažiau reikia dviračių ir žaislų. Jei jie gyvena iš pensijos, jų ir perkamoji galia yra mažesnė.“

Kaip teigė ekonomistas, bendros pasaulinės tendencijos neigiamai veikia tradicinių parduotuvių rezultatus: visame pasaulyje fizinės parduotuvės po truputį pralaimi konkurencinę kovą internetinei prekybai.

„Lietuvoje internetinė prekyba jau daug metų iš eilės auga keletą kartų sparčiau nei prekyba fizinėse parduotuvėse. Vartotojams patraukli galimybė išsirinkti patinkantį produktą, dažnai geresne kaina neišeinant iš namų. Dažnu atveju fizinės parduotuvės negali konkuruoti nei kaina, nei įvairove“, – vardijo pašnekovas.

Lietuvos ekonomika šiuo metu išgyvena gerą, spartaus augimo laikotarpį, kuris yra tvarus lyginant su prieš kriziniulaikotarpiu. V. Šimkus

Marius Vaščega: „Kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėse, pastaruosius ketverius metus Lietuvoje vartojimas auga ir išlieka vienu iš svarbiausių Lietuvos ekonomikos variklių.“Apibendrindamas V. Šimkus pabrėžė, kad ekonomikos augimas, pajamų didėjimas, vartotojų lūkesčiai, mažmeninės prekybos rezultatai rodo stiprų vartojimo augimą. „Atskirų parduotuvių ar prekių kategorijų prastesnių rezultatų priežasčių šiuo atveju reikėtų ieškoti besikeičiančiuose vartotojų poreikiuose ar konkurencinėje aplinkoje“, – tvirtino ekonomistas.

Ekonomika auga tiek Lietuvoje, tiek Europoje

Kadangi įmonės savininkė K. Prapuolenienė užsiminė, kad galbūt ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje krenta pardavimai ir pirkimai, kreipėmės ir į Europos Komisijos atstovybę Lietuvoje (EK), kad šios ekspertai apibūdintų situaciją Europoje. EK atstovybės Lietuvoje Ekonominės valdysenos pareigūno Mariaus VAŠČEGOS teigimu, nuogąstauti šiuo metu tikrai nėra ko.

„Bendras ekonomikos atsigavimas palietė daugelį sričių, taip pat ir privatų vartojimą. Kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėse, pastaruosius ketverius metus Lietuvoje vartojimas auga ir išlieka vienu iš svarbiausių Lietuvos ekonomikos variklių, – kalbėjo pareigūnas. – Pagal paskutiniąsias Europos Komisijos prognozes, tiek 2018 m., tiek ir 2019 m. Lietuvoje numatomas didesnis nei 3 proc. metinis vartojimo augimas. Žinoma, čia mes kalbame apie vidutinį vartojimo lygmenį visoje valstybėje, už kurio gali nesimatyti konkretaus regiono.“ 

2 Skaityti komentarus / komentuoti

Komentuoti

Naujienų portalo www.rinkosaikste.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau rodo komentaro autoriaus IP adresą ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus redakcija.ra@gmail.com. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Skelbdami savo nuomonę, jūs sutinkate su taisyklėmis.
Griežtai draudžiama www.rinkosaikste.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.rinkosaikste.lt kaip šaltinį.
Taip pat skaitykite
img

Sulčių spaudėjai: šiemet obuolių metai

Verslo pulsas
10:11 Rugsėjo 17d. 2018
img

Žvilgt į turgelį: kas, kaip ir po kiek?

Verslo pulsas
09:40 Rugsėjo 14d. 2018
img

Akademijos apylinkėse varžėsi artojai

Verslo pulsas
1
08:44 Rugsėjo 14d. 2018
img

Bekontaktės atsiskaitymo kortelės: mitai ir baimės

Verslo pulsas
10:21 Rugsėjo 13d. 2018
img

Dantų atkūrimas greitai ir kokybiškai

Verslo pulsas
09:05 Rugsėjo 07d. 2018
img

Kurą žiemai pigiau pirkti vasarą

Verslo pulsas
11:03 Rugpjūčio 14d. 2018
img

Vasarą jaunimas nori užsidirbti. Paskatinkime juos!

Verslo pulsas
14:33 Rugpjūčio 08d. 2018

SKELBIMAI

touched by digitouch!