NAUJIENOS

Visos kategorijos

Verslininkai turi idėjų Lietuvai (foto, video)

Nerijus POVILAITIS - 12:33 Rugsėjo 28d. 2017

Kėdainiuose, koncerne „Vikonda“ vyko vienos pagrindinių verslo atstovus vienijančios organizacijos, Lietuvos darbdavių konfederacijos, prezidiumo posėdis. Jame buvo diskutuota apie regionų investicinio patrauklumo didinimą, aptarti tarpinstituciniam bendradarbiavimui bei šalies raidai aktualūs klausimai. Diskutuota apie verslo atstovų indėlį kuriant visuomenės gerovę.

Posėdžiavo verslo elitas

Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidiumo narė koncerno „Vikonda“ valdybos pirmininkė Jolanta Blažytė pateikė konkrečius siūlymus dėl Lietuvai būtinų pokyčių. Juos Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius ir prezidiumo narys Danukas Arlauskas bei posėdyje dalyvavęs parlamentaras Darius Kaminskas pavadino itin svarbiais.

Norint, kad į rajonus ateitų investicijos, reikia, kad čia dirbtų ir aukštos kvalifikacijos specialistai, ir vadovai. Nes be jų kompetencijų darbo vietų nesukursi – vien pinigų tam neužtenka. J. Blažytė

„Daug buvo diskutuota apie regionų investicinį patrauklumą. Išsakiau savo nuomonę, kad vienas iš regionų investicinio patrauklumo kriterijų yra švietimo sistemos kokybė rajonuose.

Norint, kad į rajonus ateitų investicijos, reikia, kad čia dirbtų ir aukštos kvalifikacijos specialistai, ir vadovai. Nes be jų kompetencijų darbo vietų nesukursi – vien pinigų tam neužtenka. Tačiau, kad jie atvyktų iš didžiųjų Lietuvos miestų ar užsienio valstybių, jiems reikia ir gerų švietimo sistemos paslaugų. Nes dauguma iš jų turi šeimas ir vaikus, kuriems jie nori suteikti ne blogesnį išsilavinimą, nei tokį galėtų suteikti kituose miestuose.

Pavyzdžiui, mūsų koncerne apie 90 procentų aukščiausios grandies vadovų gyvena Vilniuje ir Kaune, tačiau atsikraustyti gyventi su šeimomis jie nelinkę, nes didžiuosiuose miestuose jų vaikai turi geresnę galimybę gauti aukštesnės kokybės švietimo paslaugas.

Todėl mano vienas iš pasiūlymų – gerinti vaikų ugdymo kokybę regionuose esančiose tiek ikimokyklinėse, tiek bendrojo lavinimo mokyklose. Būsime patrauklesni ir investuotojams, o kartu naudos turės ir rajonų moksleiviai“, – konstatavo koncerno „Vikonda“ valdybos pirmininkė J. Blažytė.

Sistema orientuota į save

Verslininkė J. Blažytė pastebėjo, kad apie švietimo reformą šiuo metu kalbama iš tiesų daug, tačiau niekas nežino dėl ko tos reformos turi vykti, kam pati švietimo sistema turi tarnauti.

Viena iš problemų yra ta, jog švietimo sistema yra aplipusi įvairiomis įstaigomis bei organizacijomis – suaugusiųjų švietimo, jaunimo užimtumo centrais, agentūromis ir taip toliau. Juose dirba tūkstančiai žmonių, jų išlaikymui išleidžiama dešimtys milijonų eurų. J. Blažytės vertinimu, šios įstaigos skirtos ne kompetencijų ugdymui, o tik biudžetinių lėšų panaudojimui. Kitaip tariant, ši milžiniška, tačiau neefektyviai dirbanti sistema biudžeto lėšomis aptarnauja ne visuomenę, bet pati save.

Viena pagrindinių švietimo sistemos blogybių, lemiančia valstybės lėšų švaistymą ir vis didėjantį teikiamų paslaugų kokybinį nuosmukį, pranešėja įvardijo jos politizavimą. Ne paslaptis, jog nemažai mokyklų, dažniausiai esančių regionuose, jau senokai tapo savitomis politinių partijų narių bei jų draugų prieglaudomis. Tai niekaip neprisideda prie visuomenės gerovės, anaiptol, ją veda regreso keliu.

Verslininkai idėjoms pritarė

Darbdavių konfederacijos prezidiumo nariai dalijosi patirtimi, minėjo konkrečius sustabarėjusios švietimo sistemos trūkumus. Labiausiai verslininkai akcentavo, jų nuomone, ydingą visoje šalyje išsibarsčiusių profesinio rengimo centrų veiklą. Rengdamos nežinia kam reikalingus specialistus jos masiškai švaisto biudžeto lėšas, šiuose centruose neretai studijuojama po kelis kartus iš eilės, esama ir tokių, kurie iš viso nelanko užsiėmimų, tačiau vis vien gauna baigimo atestatą.

O taip yra todėl, kad šių centrų vadovai siekia išsaugoti savo bei pavaldinių darbo vietas, stengiasi bet kokia kaina pritraukti kuo daugiau mokinių ir taip gauti valstybės finansavimą. Įstoję mokytis galbūt net ir pačių beviltiškiausių ir neperspektyviausių profesijų džiaugiasi gaudami stipendijas bei įvairias lengvatas.

„Akivaizdu, jog per profesinio rengimo sistemą švaistomi valstybės pinigai. Galbūt reikėtų šias lėšas atiduoti verslui, kad mes patys galėtume parengti sau darbuotojus?“ – klausė bendrovės „Lelija“ generalinė direktorė Genė Zaveckienė.

Tolimesniam idėjų plėtojimui, paverčiant jas konkrečiomis reformomis ketinama suburti darbo grupę prie Vyriausybės. Šią idėją darbdavių atstovams pasiūlė Kėdainiuose išrinktas parlamentaras D. Kaminskas.

Kurs trišalę darbo grupę

„Darbdaviai laukia būsimų darbuotojų bei yra suinteresuoti, kad šie būtų aukštos kvalifikacijos. O kad jų kvalifikacija būtų aukšta, reikia atitinkamo lygio švietimo. Tai ir pradinis, ir pagrindinis, vidurinis išsilavinimas bei toliau sekanti pakopa – aukštasis mokslas.

Jeigu mes kalbame apie mokslo kokybę, šiandien ypač aktualu – kvalifikuoti, nebūtinai aukštąjį išsilavinimą įgiję darbuotojai. Tai ypač aktualu nuolatos tobulėjant bei sudėtingėjant technologijoms, todėl reikalingas ir aukštesnio lygmens profesinis mokymas“, – „Rinkos aikštei“ sakė Kėdainiuose išrinktas parlamentaras D. Kaminskas.

Politikas minėjo, kad patys darbdaviai, o tiksliau, jų deleguoti atstovai turi dalyvauti dialoge su Seimu bei Vyriausybe sukuriant trišalę darbo grupę. Joje turėtų būti išdiskutuota vizija, ko iš tiesų reikia Lietuvai, sukurta strategija dešimčiai, dvidešimčiai metų į priekį.

Politikas akcentavo, jog darbdavių atstovų dalyvavimas dialoge su Vyriausybe ir politikais – itin svarbus, nes tik jie geriausiai gali apibrėžti specifinius poreikius, planuodami plėtrą numatyti ateityje vyksiančius pokyčius darbo rinkoje.

„Antradienį buvau susitikęs su Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininku Eugenijumi Jovaiša, švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene, tad šiai idėjai iš esmės pritarta. Dabar derinsime laiką, kad galėtume inicijuoti susitikimus ir pradėti pirmąsias diskusijas“, – sakė D. Kaminskas.

Savivaldai siūlo deleguoti Darbo biržos funkcijas

„Manau, jog būtų tikslinga kaip pavyzdį paimti šveicarišką švietimo modelį. Mūsų rajonus atitinkantys kantonai turi visišką finansavimo laisvę ir patys sprendžia, kokių specialybių reikia konkrečiam regionui, nes yra tiesioginis ryšys ir su ten veikiančiomis įmonėmis, ir su mokymo įstaigomis.

Manau, jog savivaldybės turėtų spręsti, kokių joms reikia specialistų. Tačiau tuomet savivaldybėms reikia atiduoti ir Darbo biržos funkcijas, pakeisti finansavimą, suteikti atsakomybę už jos teritorijoje  veikiančių mokyklų, kolegijų ar universitetų ruošiamo produkto kokybę“, – „Rinkos aikštei“ sakė Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius bei prezidiumo narys D. Arlauskas.

Darbdavius vienijančios organizacijos vadovas minėjo, jog dabar vietos savivalda tarsi nusiplovusi rankas. Taip yra dėl to, kad ji neturi įgaliojimų.

„Todėl kalbant apie decentralizaciją matau vienintelę išeitį – sustiprinti savivaldos vaidmenį visose srityse. Nes šiuo metu pas mus yra taip, jog dalį finansavimo mokykloms skiria Švietimo ir mokslo ministerija, dalį – savivalda, o galiausiai nėra aišku, kas ir už ką atsakingas“, – akcentavo D. Arlauskas.

Posėdyje dalyvavę verslo elito atstovai vėliau aplankė vieną koncerno „Vikonda“ įmonių, ledų gamyklą „Vikeda“, susipažino su gamybos procesu bei jo produkcija. Koncerno valdybos pirmininkė J. Blažytė ir bendrovės generalinis direktorius Algirdas Gauronskis svečiams parodė, kaip veikia beveik visiškai automatizuota ledų gamybos linija, verslo elito atstovai degustavo ką tik pagamintus „Dadu“ ledus, kurių net 60 procentų eksportuojama į užsienio šalių rinkas.

4 Skaityti komentarus / komentuoti

Komentuoti

Naujienų portalo www.rinkosaikste.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus redakcija.ra@gmail.com Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn
Griežtai draudžiama www.rinkosaikste.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.rinkosaikste.lt kaip šaltinį.

SKELBIMAI

touched by digitouch!