NAUJIENOS

Visos kategorijos
Jurginių mugėje prekybininkai iš visos Lietuvos miestelėnams siūlė įsigyti įvairiausių buities rakandų.   / D. Borodinaitės nuotr.

Jurginių kermošiuje – dėmesys kokybei bei skoniui

Džestina BORODINAITĖ - 14:33 Balandžio 14d. 2019

Savaitgalį Senosios Rinkos aikštėje nuaidėjo tradicinis Jurginių kermošius, kuriame iš visos Lietuvos susirinkę prekybininkai miestelėnams siūlė buities rakandų, augalų sodinukų, išskirtinės rankų darbo odos galanterijos, drabužių, papuošalų bei įvairiausių rankų darbo žaisliukų vaikams.

Susidomėjo kaklo papuošalais

Kėdainietė Ilona džiaugiasi su laiku vis didėjančių žmonių susidomėjimu rankų darbo gaminiais.

„Jau daug metų prekiauju savo pačios rankomis sukurtais papuošalais moterims, mergaitėms bei kitokiais moteriškosios lyties atstovėms skirtais aksesuarais.

Ir kas svarbiausia, nepaisant to, jog ilgainiui rankų darbo produkcija vis brangsta, tačiau žmonės vis tiek linkę rinktis būtent rankomis pagamintus gaminius.

Žinoma, kiekvieno kliento poreikiai skirtingi, todėl prekes įsigyja labai įvairiai. Šį kartą didžiausio susidomėjimo sulaukė kaklo papuošalai, tačiau buvo kas įsigijo ir sagių ar kitokių aksesuarų“, – pabrėžia Ilona.

Anot panevėžietės Ritos, Jurginių kermošiaus populiariausiais šį kartą tapo dvejopos paskirties kaklo pakabukai „Musytės“. D. Borodinaitės nuotr.Populiariausi – „Musytės“

Iš Panevėžio į Kėdainiuose vykusią mugę atvykusi Rita taip pat prekiavo moteriškosios lyties atstovėms skirta produkcija: įvairiausiais kaklo papuošalais, apyrankėmis, segėmis.

Anot jos, perkamiausia prekė šį kartą, kaip ir prieš tai kalbintos kraštietės Ilonos teigimu, buvo kaklo papuošalai.

„Populiariausiais šį kartą tapo kaklo pakabukai „Musytės“. Tai dvejopos paskirties papuošalas, kurį galima dėvėti kaip kaklo papuošalą, o atsegus „Musytę“ ją panaudoti vietoj segės“, – akcentuoja Rita ir priduria, jog mugėje viskas visai kaip loterijoje.

Mugė – kaip loterija

„Nuvažiavus niekada negali žinoti, ko pirks daugiau, ko mažiau, kaip negali žinoti ir to, ar pavyks užsidirbti ir padengti išlaidas, todėl prieš ruošiantis bet kokiai mugei visada reikia labai kruopščiai viską apgalvoti.

Dažnai kooperuojamės su drauge, kuri prekiauja kvepalais. Tai tampa ne tik pigesnis būdas prekybai, bet kartu ir didesnio klientų susidomėjimo sukūrimas.

O susidomėjimas kyla vieniems nuo kitų. Jei žmonės pastebi, jog kažkas domisi vienokia ar kitokia preke, iš karto prieina ir patys pasmalsauti. Dažnai ir įsigyja.

O kad įsigytų, kad susidomėtų, svarbiausia kas? Tai – prekių asortimento išdėstymas ir jų pristatymas“, – tikina panevėžietė.

Lietuviai – išrankūs

Devynerius metus vilnonių šlepečių vėlimu užsiimantis iš Lazdijų atvykęs Arūnas Kėdainiuose jau daug metų vykstančioje mugėje lankosi pirmą kartą.

Vyras teigia, jog lojalių klientų Lietuvoje tikrai netrūksta, bet keliaudamas po muges vyras pastebi, jog vis tik lietuviai labai išrankūs ir labai atsargūs. 

„Mano pagrindinė rinka, kuriai pristatau savo gaminius, veltas šlepetes – Druskininkai ir rusai.

Aišku, yra tie, kurie pradėję nešioti veltas šlepetes, pastebi jų patvarumą, kokybę, todėl grįžta ir vėl įsigyja, bet Lietuvoje vis tik daugiau tokių, kurie dar nėra bandę ir net negalvoja išbandyti.

Pasiteiravus kodėl, atšauna, kad bijo: „Vilnonės šlepetės mus „kanda“, kitiems galbūt tiesiog finansai neleidžia“, – samprotauja Arūnas.

Dailiosios Jurginių kermošiaus verbos. D. Borodinaitės nuotr. Prekybininkas specialiai klientų neieško. Jis tikina, jog nors ir konkurentų netrūksta, tačiau pirkėjų, įsigyjančių jo gaminius, skaičius taip pat nemenkas.

„Visą gamybos procesą, nuo nešvarios vilnos paėmimo, jos išplovimo, iškedenimo, iškaršimo iki suvėlimo, atlieku savo rankomis, todėl kartais net nebespėju pagaminti tiek gaminių, kiek norėtųsi.

Ypač perka prieš didžiąsias metų šventes. Iki jų gamybos procesas būna išties intensyvus. O nuo Kalėdų plušti tenka net iki Kaziuko mugės.

Taigi, jei vilnonių šlepečių vis reikia, vadinasi, skųstis klientų skaičiumi negalima. Jų tikrai nepritrūksta. Ko labiausiai šiuo metu reikia, tai – sveikatos, kantrybės ir, be abejo, laiko“, – priduria Arūnas.

Širdį užgauna „brangoka“

Pas iš Anykščių atvykusią Aureliją buvo galima įsigyti nuostabių iš augalų šakelių ir gėlių sukurtų verbų.

„Malonu ir širdį džiugina tai, jog jau atsiranda daugiau žmonių, kurie nori tų tikro rankų darbo gaminių. Gaila tik, kad mažėja tokių, kurie susimąsto, kiek mes išleidžiame viskam: tiek kūrybai, tiek vietai mugėje.

Širdį užgauna, kai pirkėjas priėjęs sako: „Brangoka.“

O juk šitiek darbo reikia, šitiek laiko paaukoti, nes viską darau pati: auginu augalus, juos džiovinu, komponuoju, rišu“, – nuogąstauja prekybininkė.

Naujiena – džiovinti kiviai

Netrūko Kėdainiuose vykusioje mugėje prekybininkų, siūlančių ir įvairiausių maisto produktų bei skanių gardėsių.

Kraštiečiai skubėjo įsigyti itin populiarių natūraliai džiovintų vaisių bei riešutų. Kėdainietė Arvaidė mėgiamiausia šios mugės preke įvardijo džiovintus mangus, ananasus bei produkcijos debiutantus – kivius.

„Ne paslaptis, kad sveika gyvensena šiuo metu „ant bangos“ ir daugelis žmonių bando keisti savo mitybos įpročius, todėl ekologiški natūraliai džiovinti vaisiai ir riešutai bei riešutų mišiniai – itin populiari prekė šioje mugėje.

Alytiškė Rima prekiavo gardžiais šimtalapiais. D. Borodinaitės nuotr. Tendencingai, kaip ir visada, taip ir šį kartą klientus labiausiai domino džiovinti vaisiai. Vasarą susidomėjimas jais, kada pilna šviežių daržovių ir uogų, sumažėja.

Šiltuoju metų sezonu pirkėjai renkasi riešutus ar jų mišinius. O žiemą prieš Kalėdas, ypač po Naujųjų metų, į rinką vėl grįžta džiovinti vaisiai.

Ir iš tiesų tai sveika, skanu, gal šiek tiek ir brangu kai kuriems, bet, kaip žinia, natūraliai džiovinti, ekologiški produktai savo kainą turi“, – apie savo produkciją ir jos populiarumą mugėje šneka kraštietė.

Receptas iš totorių

Ne ką mažesnė eilė mugėje nusidriekė ir prie alytiškės Rimutės vitrinos. Ji jau 29 metus užsiima gardžių ir tikrai nepigių skanėstų – šimtalapių, kepimu bei prekyba.

Anot prekybininkės, klientams gaminių kaina didoka, bet tai kokybiško ir išties skanaus gaminio vertė.

„Esu baigusi maisto technikos technologės specialybę, todėl patirties konditerijoje tikrai turiu. O prasidėjo viskas nuo šimtalapių recepto, kurį dar prieš 29 metus gavau iš savo kaimynų totorių.

Jie geranoriškai pasidalijo ne tik gardaus kepinio receptu, bet dar ir gaminimo instrukciją parodė.

Dabar savo klientams siūlau ne tik tradicinį aguoninį šimtalapį. Taip pat pirkėjai gali pasirinkti ir šimtalapius tiek su varške, tiek su natūraliais saldžiarūgščiais obuoliais, tiek ir su slyvomis.

Tačiau daugiausia vis tik renkasi jau tradicija tapusius aguoninius šimtalapius“, – pabrėžia Rimutė.

 Iš Lazdijų atvykęs Arūnas siūlė įsigyti veltų šlepečių. D. Borodinaitės nuotr. Kai ieško neįprasto

Keliaujant pro iš Šiaulių rajono į Jurginių kermošių atvykusio ir jau net 15 metų sūrių gamyba užsiimančio Gedimino vitriną, akį patraukė įmantrių spalvų gaminiai: raudoni, žali... Aišku, ir paprastų, baltų, pagardintų kmynais sūrių prekybininkas pirkėjams siūlė.

„Pagal poreikius pirkėjai sūrius renkasi įvairiai, tačiau gal tik tie, kurie nori išbandyti kažką naujo, kažką tokio neįprasto, renkasi šiuos įvairiais prieskoniais pagardintus sūrius.

Tokių šiandien ir pardaviau bene daugiausia“, – patikino Gediminas.

Tačiau kad ir ko mugėje prekybininkai kraštiečiams siūlė, vis tik bene perkamiausi  buvo įvairūs augalų sodinukai. Bene kiekvienas keliavęs iš mugės ėjo nešinas augalėliu.

Pirko vynuogę

Kėdainių Jurginių kermošiuje apsilankiusi Lina su dukrele Agniete mugėje įsigijo net kelis augalėlius.

„Kiekvienais metais mėgstame dalyvauti ir apsilankyti panašaus pobūdžio mugėse. O šiemet į Jurginių kermošių atvykome įsigyti augalų savo sodybai.

Nusipirkome vynuogę, taip pat ir kitokių sodinukų.

Kadangi sodą dar formuojame, tai kažko vis norisi, manau, būtinai ateisime ir į kitą panašią mugę“, – prasitarė Lina.

1 Skaityti komentarus / komentuoti

Komentuoti

Naujienų portalo www.rinkosaikste.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau rodo komentaro autoriaus IP adresą ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus redakcija.ra@gmail.com. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Skelbdami savo nuomonę, jūs sutinkate su taisyklėmis.
Griežtai draudžiama www.rinkosaikste.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.rinkosaikste.lt kaip šaltinį.

SKELBIMAI

touched by digitouch!