NAUJIENOS

Visos kategorijos
Kai kurie universitetų dėstytojai savo ruožtu teigia, jog visuomenė būtų kur kas sąmoningesnė ir giliau mąstytų, jei dar mokyklose vaikams būtų pradėta dėstyti logika, kaip viena iš priemonių, kuri ugdo kritinį mąstymą.  / Kelly Sikkema, „Unsplash“ nuotr.

Logika mokyklose: dalykas – kritiško mąstymo ugdymui ar bereikalinga vaikų apkrova?

Rasa JAKUBAUSKIENĖ - 10:36 Kovo 04d. 2020

Vis dažniau pasigirsta raginimų, skatinimų visuomenei, kad ši kritiškiau vertintų įvairiose žiniasklaidos priemonėse pateikiamą informaciją, aklai netikėtų reklamomis ar socialiniuose tinkluose platinamomis žiniomis. Tuo metu kai kurie universitetų dėstytojai savo ruožtu teigia, jog visuomenė būtų kur kas sąmoningesnė ir giliau mąstytų, jei dar mokyklose vaikams būtų pradėta dėstyti logika, kaip viena iš priemonių, kuri ugdo kritinį mąstymą. Kalbintų mokyklų vadovai, universitetų dėstytojai sutinka, kad idėja nebloga, tačiau dėl jos įgyvendinimo abejoja. Mat kol kas lietuviškoje švietimo sistemoje ir taip netrūksta chaoso. O be to, logika ne visada garantuoja kritinį mąstymą.

Naudinga, bet neįmanoma

Kėdainių „Ryto“ progimnazijos direktorius Albinas Stankevičius teigia, kad apie logiką mokyklose jis dar negirdėjęs.

„Pedagogų bendruomenėje dar neteko girdėti apie logikos (kaip dalyko) mokymą mokykloje. Aukštojoje – taip. Net ir keturmetėje gimnazijoje kaip pasirenkamasis dalykas logika būna“, – sakė progimnazijos vadovas.

Pedagogų bendruomenėje dar neteko girdėti apie logikos (kaip dalyko) mokymą mokykloje. Albinas Stankevičius

Direktoriaus nuomone, logikai atsirasti mokykloje dabar nėra tinkamiausias metas.

Pasak „Ryto“ progimnazijos direktoriaus Albino Stankevičiaus, logikai atsirasti mokyklose dar per anksti dėl daugelio priežasčių. / „Rinkos aikštės“ archyvo nuotr. „Neseniai buvo pranešta, kad mokytojų trūkumą jaučia 2 iš 10 mokyklų, tačiau tai tik pradžia: po 3 metų gali būti dar blogiau, – vieną iš priežasčių paminėjo A. Stankevičius. – Dauguma mokytojų pasisako už tai, kad būtų keičiamas ugdymo turinys ir peržiūrėtos programos. Dalis mokytojų, mokiniai ir jų tėvai tvirtina, jog mokymosi krūvių problema mokykloje ir toliau išlieka.“

Taip pat pašnekovas atkreipia dėmesį, jog logikos dalyko mokytojai nėra ruošiami. O jų poreikis nebūtų didelis.

„Kiek man žinoma, nėra ir bendrojo ugdymo mokyklai skirto logikos vadovėlio“, – kalbėjo „Ryto“ progimnazijos direktorius.

Problema – specialistų trūkumas

Kėdainių rajono Šėtos gimnazijos direktorius Mindaugas Danilevičius teigė šiuo klausimu nieko daug negalintis pasakyti.

„Viena vertus, jūsų nagrinėjama tema yra kalbėjimas apie akivaizdžius dalykus, kita vertus – labai svarbus filosofinis klausimas“, – atkreipė dėmesį Šėtos gimnazijos vadovas.

Tačiau nenorėjęs gilintis į ilgus apmąstymus M. Danilevičius trumpai išdėstė savo nuomonę ir pasakė, kur įžvelgia didžiausią problemą.

„Logikos dėstymas, kaip atskira disciplina, būtų vertingas dalykas kiekvienai gimnazijai. Tačiau mažai tikėtina, kad visos gimnazijos, pageidaujant mokiniams ir tėvams, rastų kvalifikuotų specialistų...“ – svarstė pašnekovas.

Jis taip pat sutinka, kad logikos atsiradimas mokyklose skatintų vaikus būti sąmoningesniais, geriau analizuoti ir vertinti įvairias situacijas, o tai atsilieptų ir bendram jų elgesiui. Be to, galbūt netgi gebėtų geriau įvertinti reklamas, jų tikslą, pagaliau – propagandą, kas šiomis dienomis mūsų šaliai yra itin aktualu. 

Logikos dėstymas, kaip atskira disciplina, būtų vertingas dalykas kiekvienai gimnazijai. Tačiau mažai tikėtina, kad visos gimnazijos, pageidaujant mokiniams ir tėvams, rastų kvalifikuotų specialistų. Mindaugas Danilevičius

Vietoj logikos – daugiau matematikos valandų

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos matematikos lektorius Robertas Vilkas paklaustas, ar logika mokyklose iš tiesų yra reikalinga, teigė, jog tai priklauso nuo to, kieno sąskaita tai būtų daroma.

„Jeigu mokykloje, įvedus logikos kursą, sumažėtų valandų, skiriamų matematikai, tai tikrai neverta tokio kurso įvesti, – paaiškino VDU lektorius. – Prisimenu anksčiau mokykloje per geometrijos pamokas sužinojau, kas yra aksioma, kas yra teorema ir kas yra įrodymas. Dabar mokyklose įrodymų praktiškai nebeliko. 

Geras logikos žinojimas dar negarantuoja gero loginio mąstymo, kurio labiausiai reikia. Turiu omenyje loginių lentelių sudarymą įrodant teiginius arba teiginius užrašant per konjunkcinę ar disjunkcinę normalines formas. Šie dalykai nesunkiai automatizuojami ir tuomet pats mąstymas jau išnyksta (informatikoje to reikia, bet nemanau, kad mokiniams to reikia).“

VDU lektoriaus Roberto Vilko teigimu, logiką mokyklose atstotų, jei būtų skiriama daugiau valandų matematikai. / Asmeninio archyvo nuotr.R. Vilko nuomone, loginį mąstymą ugdo sudėtingesni matematikos uždaviniai, uždaviniai su įrodymais, ypač sudėtingesni tikimybių teorijos ir kombinatorikos uždaviniai. 

„Mokiniai taip ne tik sudėtingus įvykius bando išreikšti per paprastesnius, kuriems jie jau mokėtų nesunkiai apskaičiuoti tikimybes, bet ir iš karto mato tikslą, kam šios logikos reikia, – įsitikinęs pašnekovas. – Taigi tinkamai praplėtus matematikos valandų skaičių galima būtų geriau ugdyti loginį mąstymą ir tuomet atskiro logikos dalyko poreikio nebūtų.“

Kritiniam mąstymui logikos nereikia

Vis tik VDU lektorius atkreipia dėmesį, jog logika ir kritinis mąstymas nėra vienas ir tas pats dalykas. Todėl ne visada logikos mokymas padėtų kritiškai vertinti situacijas. 

„Kritiško mąstymo ugdymas nėra tiesiogiai susijęs su loginiu mąstymu. Turiu omenyje, kad čia yra dar ir psichologiniai dalykai, t. y. norint atsispirti propagandai vien tik logikos neužtenka. Logika yra tik priemonė norint kažką įrodyti arba paneigti, bet jeigu to noro nėra, tai logika bus bejėgė“, – pažymėjo R. Vilkas.

Kritiško mąstymo ugdymas nėra tiesiogiai susijęs su loginiu mąstymu. Turiu omenyje, kad čia yra dar ir psichologiniai dalykai, t. y. norint atsispirti propagandai vien tik logikos neužtenka. Robertas Vilkas

Logika – tai ne tik filosofijos, bet ir matematikos bei kompiuterių mokslo dalis. Paprašytas įvertinti, galbūt jos atsiradimas mokyklose paskatintų daugiau moksleivių rinktis būtent tiksliuosius mokslus, kurių specialistų paklausa darbo rinkoje yra itin didelė, VDU lektorius teigė:

„Sunku pasakyti. Manau, kad viskas labai priklauso nuo to, ar būtų parinkti įdomūs uždaviniai, turintys praktinį taikymą, ir, aišku, nuo to, ar mokytojas sudomins. Tiek parinkti gerus uždavinius, tiek sudominti mokinius yra tikrai sudėtingas uždavinys mokytojui.“

Logika – raktas į konstruktyvų dialogą

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto Mokslo ir projektinės veiklos prodekanas prof. dr. Vytis Valatka įsitikinęs, jog logika – vienas iš pagrindinių raktų į konstruktyvų ir aiškų dialogą.

„Juk logika – tai taisyklingo mąstymo teorija. Ji pateikia aiškaus, tikslaus ir argumentuoto mąstymo taisykles. Pirmiausia, ji moko aiškiai, tiksliai reikšti ir perduoti savo mintis. O tai – viena svarbiausių dialogo sąlygų. Turiu omenyje tiek tarpasmeninį, tiek tarpinstitucinį, tiek tarpvalstybinį dialogą. 

Antra, logika pateikia taisykles, leidžiančias iš vienų teiginių pagrįstai išvesti kitus bei vienus teiginius pakeisti jiems lygiaverčiais teiginiais. Pastarąjį aspektą norėčiau ypač pabrėžti, – apie logikos naudą gyvenime kalbėjo VGTU profesorius. – Turbūt pastebėjote, kad jei tą patį minties turinį skirtingiems žmonėms perduosime ta pačia forma, supratimo rezultatai skirsis. 

Juk žmonės skirtingi, todėl vieniems tas pats turinys geriau suprantamas, kai pateikiamas viena forma, tuo tarpu kitiems žmonėms priimtinesnė ir suprantamesnė kita forma. Kad būtume suprasti ir išgirsti, svarbu pašnekovui parinkti jam suprantamiausią minties pateikimo formą. Logika kaip tik ir turi visą aruodą taisyklių, kurios to paties turinio mintį leidžia išreikšti skirtingomis formomis.“

VGTU profesorius Vytis Valatka įsitikinęs, kad logika reikalinga ir naudinga tiek gyvenime, tiek ir moksluose. / Asmeninio archyvo nuotr. Profesorius: „Logika – puiki investicija į mokinio ateitį“

Anot prof. dr. V. Valatkos, viena iš svarbiausių logikos dalių yra argumentacijos ir įrodymo teorija, kuri ir padeda kritiškai vertinti pateikiamą informaciją. 

„Ji moko, kaip argumentuoti savuosius teiginius, kaip paneigti oponento argumentaciją, supažindina su įvairiausiomis argumentacijos klaidomis ir būdais joms įveikti. Ši teorija taip pat moko kritiškai vertinti bet kurią argumentaciją, tiksliai nustatyti silpnąsias ir stipriąsias jos vietas ir, tuo remiantis, galiausiai apsispręsti dėl jos patikimumo. O tai – pirmas žingsnis į atsparumą propagandai, melagingoms naujienoms (fake news) ir kitiems manipuliaciniams mechanizmams, nūnai paplitusiems šiuolaikiniame pasaulyje, – aiškino VGTU profesorius. – Mano nurodyti aspektai – tik dalis tų nuostabių ir naudingų dalykų, kurių moko logika, ugdydama aiškų, tikslų, argumentuotą, kritišką mąstymą, reikalingą bet kurioje gyvenimo srityje ir situacijoje. Tad šio mąstymo įgūdžių ugdymas mokykloje – puiki investicija į mokinio ateitį.“

Logika svarbi visiems mokslams

Dr. V. Valatka patikslino, jog logika visgi pirmiausia yra filosofijos disciplina, arba šaka. Tad kaip taisyklingo mąstymo teorija ji pirmiausia priklauso humanitariniams mokslams. Tačiau, turėdama dar ir tiksliųjų mokslų savybių, ji galėtų puikiai pasitarnauti moksleivių pritraukimui prie jų.

„Galima netgi sakyti, kad tai bendroji humanitarinė kritinio mąstymo kultūra. Kita vertus, kaip bendroji taisyklingo mąstymo teorija, logika svarbi visiems mokslams – ne veltui logika jau nuo seniausių laikų vadinama bendruoju mokslų įrankiu, – sakė profesorius. – Kas dėl matematikos, tai logiką su ja sieja griežtumas ir tikslumas. Maža to, tam tikri logikos elementai yra iš tiesų aktualūs matematikai. Egzistuoja net atskira matematikos sritis – diskrečioji matematika, kurioje atrasite daug logikos problematikos. Būtent šiuo aspektu logika gali padidinti tam tikro moksleivių skaičiaus susidomėjimą tiksliaisiais mokslais. Nors, kaip jau sakiau, tai bendrasis mokslų įrankis, ir, pirmiausia, humanitarinio filosofijos mokslo šaka.“

Pirmiausia, ji moko aiškiai, tiksliai reikšti ir perduoti savo mintis. O tai – viena svarbiausių dialogo sąlygų. Prof. dr. Vytis Valatka

Šėtos gimnazijos vadovo Mindaugo Danilevičiaus nuomone, logika mokiniams būtų naudinga, tačiau mažai tikėtina, kad jos dėstymui atsirastų tinkamų specialistų. / Asmeninio archyvo nuotr. Pirmiausia – vadovėliai

Pašnekovo nuomone, kad logika atsirastų mokyklose, pirmiausia reikalingi mokykloms pritaikyti vadovėliai, kuriuose logikos teorijos, dėsniai, taisyklės būtų pristatytos kaip galima aiškesne, paprastesne kalba ir pailiustruotos įdomiais, kartais net šmaikščiais pavyzdžiais, pavyzdžiui, anekdotais. 

„Kita vertus, kai kurie lietuviški aukštosioms mokykloms skirti logikos vadovėliai dėl jų kalbos paprastumo jau dabar galbūt galėtų būti naudojami mokyklose, – svarstė dr. V. Valatka. – Turiu omenyje šviesaus atminimo Lietuvos logikos grando prof. Romano Plečkaičio ne kartą perleistą vadovėlį „Logikos pagrindai“. Taip pat reikėtų specialiai parengtų logikos mokytojų. Manau, juos galėtų rengti VDU Švietimo akademija (tai galėtų būtų filosofijos mokytojai su logikos specializacija) ir kitos mokytojus galinčios rengti aukštosios mokyklos. Logikos taip pat galėtų mokyti ir VU, VDU filosofijos krypties bakalauro ir magistro studijų absolventai, papildomai išėję tam tikrą edukologinio parengimo programą.“

Problema – specialistų trūkumas ir per didelis krūvis

Skirtingai nei prieš tai kalbėjęs VGTU profesorius, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedėja Loreta Žadeikaitė teigė, jog logika yra matematikos pagrindas, tad mokiniai neišvengiamai ugdo savo loginį mąstymą mokyklose per matematikos ir kitų dalykų pamokas, net ir lietuvių kalbos. 

„Norint parašyti sklandų tekstą taip pat reikia loginio mąstymo“, – paaiškino ministerijos atstovė. 

Ji teigė, jog logiką dabar galima pasirinkti kaip vidurinio ugdymo programos modulį tose mokyklose, kurios turi šį dalyką dėstyti pasirengusių mokytojų.

Taip, kartas nuo karto sulaukiame pasiūlymų, kad logika būtų dėstoma kaip atskiras dalykas. Loreta Žadeikaitė

„Taip, kartas nuo karto sulaukiame pasiūlymų, kad logika būtų dėstoma kaip atskiras dalykas. Be abejonės, kad logikos, kaip disciplinos, mokymas, būtų naudingas mokiniams. Tačiau įvesti visuotinai šį dalyką būtų sudėtinga dėl specialistų trūkumo. Kita problema būtų ta, kad reikėtų peržiūrėti visą mokinio mokymosi krūvį ir atsisakyti kažkokio kito dalyko“, – kalbėjo L. Žadeikaitė.

Pašnekovė taip pat pridėjo, jog dabar pradėtas bendrųjų ugdymo programų atnaujinimas ir stiprinamas dėmesys loginio mąstymo ugdymui dalykų programose.

0 Skaityti komentarus / komentuoti

Komentuoti

Naujienų portalo www.rinkosaikste.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau rodo komentaro autoriaus IP adresą ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus redakcija.ra@gmail.com. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Skelbdami savo nuomonę, jūs sutinkate su taisyklėmis.
Griežtai draudžiama www.rinkosaikste.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.rinkosaikste.lt kaip šaltinį.
Taip pat skaitykite
img

Savanorystė – būdas pažinti pasaulį ir pakeisti savo gyvenimą

Koja kojon su šiandiena
12:36 Rugsėjo 28d. 2020
img

Pareigūnų atsidavimas išpildė Luko svajonę (FOTOGALERIJA)

Koja kojon su šiandiena
1
09:28 Rugsėjo 25d. 2020
img

Jaunimą subūrė į savanorių asociaciją

Koja kojon su šiandiena
11:25 Rugsėjo 24d. 2020
img

Kėdainietė – būsima aeronautikos inžinierė

Koja kojon su šiandiena
13:20 Rugsėjo 23d. 2020
img

Jaunieji lyderiai keliavo į Estiją (FOTOGALERIJA)

Koja kojon su šiandiena
1
12:31 Rugsėjo 22d. 2020
img

Daugėja saulės elektrines įsirengiančių žmonių

Koja kojon su šiandiena
07:19 Rugsėjo 03d. 2020
img

Jaunimas vis dažniau renkasi profesinį mokymąsi

Koja kojon su šiandiena
10:00 Rugpjūčio 29d. 2020

SKELBIMAI

touched by digitouch!