NAUJIENOS

Visos kategorijos
Lietuvos gamtos fonde dirbanti kraštietė Indrė Čeidaitė įsitikinusi – gyventi pagal „zero waste“ principus nėra sudėtinga. Tereikia paversti tokį gyvenimo būdą įpročiu, ir viskas išeis natūraliai.  / Asmeninio archyvo nuotr.

Ar esame pasiruošę įsileisti „Zero waste“ į savo namus?

Eglė KUKTIENĖ - 13:56 Balandžio 23d. 2020

„Zero waste“ judėjimas skatina žmones gyventi po savęs paliekant kaip įmanoma mažiau atliekų. Idealiu atveju – apskritą nulį. Tokia gyvensena yra draugiška gamtai, skatinanti rūšiuoti, kompostuoti, rinktis daugkartinius daiktus vietoj vienkartinių, vengti plastiko ir kaip įmanoma dažniau savo gyvenime pritaikyti žiedinės ekonomikos principus – naudoti tą patį daiktą daug kartų, skirtingais būdais, užuot išmetus ir pirkus iš naujo. Tik ar mes tam pasiruošę? Ar ne per sudėtingas „zero waste“ gyvenimo modelis mums, kuriems ir rūšiavimas kartais yra iššūkis? Apie tai kalbame su kėdainiete „zero waste“ šalininke, gamtosaugos srityje dirbančia Indre ČEIDAITE.

Situacija gerėja

Nors „zero waste“ – svetima sąvoka tikrai dažnam lietuviui, visgi bendras požiūris į atliekas, žiedinę ekonomiką kyla. Supratimas, kad reikia rūšiuoti, taip pat vis didesnis, o ir galimybių gyventi švariau yra daugiau, nei bet kada anksčiau. 

I. Čeidaitė, kuri dirba nevyriausybinėje organizacijoje Lietuvos gamtos fonde, nuolat užsiima aplinkosauginiais projektais. Tačiau ne tik darbas įpareigoja ją domėtis „zero waste“. 

„Nuo pat vaikystės buvau arti gamtos. Baigusi mokyklą įstojau į Ekologijos studijų programą, tuomet ir prasidėjo didžioji mano kelionė šioje srityje. 

Kuomet pradėjau labiau domėtis aplinkai draugišku gyvenimo būdu, Lietuvoje dar nebuvo tiek daug galimybių, džiugu, jog tai nesutrukdė bent po truputį keisti savo gyvenimo būdo.  Tarkime, prieš 10 metų ekologiškų asmens higienos priemonių ar namų valymo priemonių paprastuose prekybos centruose dažniausiai nebūdavo, o šiuo metu pasirinkimas tikrai džiugina.

Lyginant nueitą kelią aplinkosaugos srityje Lietuva tikrai gali džiaugtis rezultatais ir pastangomis, tačiau kaip ir kiekvienoje srityje, turime dar daug kur tobulėti. 

Kol kas Lietuvoje atliekų (nors turėtume sakyti antrinių žaliavų) rūšiavimas dar kelia daug iššūkių. Šiuo metu viena iš didžiausių problemų yra tai, jog ne visi vartotojai teisingai jas rūšiuoja. Dalis išrūšiuoto plastiko negali būti perdirbamas dėl didelio biologinio užterštumo, tai nutinka tada, kuomet į rūšiavimo konteinerius patenka nešvarūs (neišplauti) plastiko gaminiai. 

Bet smagu matyti,  jog vis daugiau žmonių rūšiuoja, stengiasi tai daryti teisingai, kelia problemas ir klausimus, pavyzdžiui, jog nėra pakankamai daug rūšiavimo konteinerių gyvenamuosiuose rajonuose“, – kalbėjo pašnekovė.

Tikriausiai vienas lengviausių žingsnių, kuriuos galima žengti einant  „zero-waste“   keliu – plastikinį pirkinių maišelį pakeisti daugkartiniu medžiaginiu maišeliu. Jį laisvai galima pasisiūti iš nebenaudojamų rūbų ar medžiagų atraižų. „Unsplash“ nuotr. Ar yra sąlygos?

Šią vasarą Kėdainiai susidūrė su itin didele atliekų išvežimo problema. Per kraštus virstančios šiukšlės, kalnai maišų aplink konteinerius vertė kai kuriuos mesti šiukšles ten, kur yra vietos – buitinės atliekos lėkė į rūšiavimo konteinerius, taip nubraukiant visas kažkieno pastangas rūšiuoti. 

Tad ar galime prašyti iš gyventojų atsakomybės, jei sąlygos rūšiuoti nėra itin palankios?

„Sąlygos tikrai gerėja, tačiau vis dar turime daug neišspręstų problemų. Rūšiavimo konteinerių kiekvienais metais tikrai daugėja, tačiau matome, kad kyla problemų su jų išvežimo grafiku, kuomet gyventojai skundžiasi, jog konteineriai pilni ir juose nebetelpa atliekos.  

Žinoma, trūksta ir žmonių sąmoningumo, pavyzdžiui, kuomet į rūšiavimo konteinerius sudedami baldai, statybinės atliekos ir kt., kas kelia didelius sunkumus atliekų tvarkymo įmonėms. 

Dar viena problema, kad žmones dar nepasitiki rūšiavimo sistema, kuomet visuomenėje gajūs mitai sukelia daug sumaišties. Tikiuosi ateityje už tai atsakingos institucijos ir įmonės ras būdą, kaip pateikti teisingą informaciją prieinamai ir suprantamai“, – viliasi I. Čeidaitė.

Rūšiuoti galima visur

Neretai žmonės mano, kad „zero waste“ gyvenimo stilius reikalauja nemažai infrastruktūros namuose. Keli atliekų konteineriai, kompostavimo dėžė – o ką daryti, jei gyveni vieno kambario butuke, ir visai nenori apsikrauti atliekų rūšiavimo minisistema? Vis dėlto šie laikai siūlo daug galimybių ir alternatyvų, tereikia tik žmogaus noro rūšiuoti.

„Galimybė rūšiuoti visada yra, tačiau dažniausiai tai priklauso nuo paties žmogaus noro. Įdomu tai, kad atliekų rūšiavimas yra labai geras būdas pamatyti savo kaip vartotojo veidą – kokių atliekų susidaro daugiausia, kokie šeimos vartojimo įpročiai ir pan. 

Pati rūšiuoju atliekas jau seniai, net kai gyvenau mažame vieno kambario bute – tai nebuvo pasiteisinimas nerūšiuoti. Žinoma, viename iš gyvenamųjų rajonų susidūriau ir su rūšiavimo konteinerių problema, tačiau vėlgi, tai nesumažino noro rūšiuoti.

Ne paslaptis, kad dažnai atsakingam rūšiavimui koją kiša ir netinkamai vykdomos atliekų išvežimo įmonių paslaugos. Pamačius perkrautus konteinerius, noras rūšiuoti kai kuriems iš karto sumažėja. I. Čeidaitė

Pati rūšiuoju atliekas labai paprastai, patogioje vietoje turiu didelį daugkartinį patvarų maišą į kurį dedu visas rūšiuojamas atliekas kartu, žinoma, prieš tai jas išplovusi. Tiesa, kol kas namuose dar nekompostuoju – visi turime kur augti. Tačiau žinau puikių pavyzdžių, kurie įrodo, jog tai daryti yra nesunku, net ir bute. 

Kadangi atsisakiau dalies vienkartinio plastiko gaminių, stiklinius indus panaudoju kelis kartus, surenkama tara keliauja į kitą maišą, tad atliekų susidaro ne tiek ir daug, todėl tai tikrai nėra toks didelis žygdarbis. Tokiam gyvenimo būdui tapus įpročiu, viskas ima vykti automatiškai. Tad tik laiko klausimas, kada rūšiavimas taps visiška gyvenimo būdo norma“, – įsitikinusi mergina.

Nepaisant to, kad aplinkosauginės idėjos įgauna pagreitį ir nemažai žmonių jomis domisi, visgi ne visuomet infrastruktūra ir teikiamos paslaugos gyventojams leidžia kokybiškai rūšiuoti. A. Barzdžiaus/ „Rinkos aikštės“ archyvo nuotr. Kokios klaidos?

Išmesti purviną grietinės pakelį į plastiko atliekų maišą – dar ne rūšiavimas, nors tikrai yra žmonių, kurie mano, kad čia nėra nieko blogo. Visgi rūšiuoti reikėtų atsakingai, o ne apsimestinai. Netvarkingas rūšiavimas pridaro daugiau žalos nei naudos.

„Dažniausiai daromos rūšiavimo klaidos yra nešvarios plastiko pakuotės – dėl jų plastikas gali būti nebetinkamas perdirbti, nes tampa per brangu jas išvalyti ir taip paruošti perdirbti. Svarbiausia tokias pakuotes bent jau praplauti, kad nebūtų galimybės susidaryti biologinei taršai.

Taip pat – stambiagabaritės atliekos. Dažnai į rūšiavimo konteinerius patenka nerūšiuojamos atliekos, tokios kaip baldai, namų apyvokos įrenginiai, statybinės atliekos ir kt. Daugelis tokių atliekų turi keliauti į stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles.

Yra ir smulkios atliekos, kurios nėra tinkamos perdirbimui – dažniausiai tai įvairios namuose susidarančios atliekos, tokios kaip veidrodžiai, lemputės, keramikos gaminiai, naudoti vienkartiniai popieriaus gaminiai, sauskelnės, higienos reikmenys, medicinos atliekos, švirkštai, lemputės. Iškilus klausimui, kokios atliekos turėtų patekti į rūšiavimo konteinerius, visą reikiamą informaciją galima rasti internete, pavyzdžiui, www.atliekos.lt ar pasiteirauti jus aptarnaujančios, atliekas surenkančios, įmonės.

Taip pat labai didelė problema – popieriaus gaminiai, padengti plastiku (kombinuotos pakuotės). Šiuo metu labai populiaru gerti kavą pasivaikščiojimo metu ar pirkti maistą išsinešti. Gaila, vis dar nedaug žmonių žino, jog šios pakuotės nėra perdirbamos. Nors iš pirmo žvilgsnio tai popieriaus gaminys, tačiau tokias pakuotes iš vidaus dengia plona plastiko plėvelė – tai kombinuota pakuotė. Dėl plono plastiko sluoksnio jų perdirbimas yra labai sudėtingas, tad kol kas jos nėra perdirbamos“, – akcentus į pagrindines rūšiavimo klaidas sudėliojo I. Čeidaitė.

Nuosavų namų gyventojai jau kuris laikas palengva eina „zero-waste“ keliu. Rūšiavimo konteineriai puikuojasi kone kiekvienoje privačioje valdoje. Asociatyvi nuotr. Verslo indėlis

Reikia pastebėti, kad nors draugiškų aplinkai gaminių paklausa auga, visgi verslas toli gražu ne visada noriai žiūri į mažesnį plastiko vartojimą. Kiek kartų parduotuvėje rinkotės iš įpakuotų daržovių? Kam reikalingas įpakavimas, tarkime, bananams, kurių žievė stora, maistui nevartojama? Ir kodėl draugiškas aplinkai – reiškia brangesnis?

„Verslas, siūlydamas tam tikras alternatyvas ar ribodamas tam tikrų prekių bei pakuočių įsigijimą, gali formuoti vartotojo įpročius ir dalį jų pakeisti. Vartotojai savo ruožtu irgi keičia tai, ką verslas siūlo. Puikiai matome, kad išaugusi aplinkai draugiškų pakuočių, prekių ir paslaugų paklausa diktuoja, kaip keičiasi dalis verslo. 

Gyvenimo būdo pokyčiai neįvyksta per vieną dieną, tad svarbu palengva sau kelti tikslus, kurie motyvuotų žengti vis tolyn. Gera pradžia būtų į parduotuvę eiti su savo daugkartiniu krepšeliu prekėms, po kurio laiko imti ieškoti alternatyvų įvairioms pakuotėms ir pan. Taip pat labai svarbu nepeikti savęs ir kitų, jei kartais nepavyksta pilnai laikytis savo „zero waste“ praktikos. I. Čeidaitė

Dažnai pastebime, jog tikrai aplinkai draugiški produktai yra kiek brangesni, dažnai tam įtakos turi produkto sudėtis ir kokybė. Puikus pavyzdys – asmeninės higienos priemonėse naudojamas mikroplastikas. Jis dažniausiai naudojamas siekiant produktui suteikti norimą konsistenciją ar padidinti tūrį, tačiau jokios „naudingos“ funkcijos neatlieka, juk tai paprastas polietilenas, tačiau jį naudoti pigu. 

Kitais atvejais tokie produktai turi jų kokybę užtikrinančius sertifikatus, tačiau verslui jį įsigyti ir išlaikyti taip pat kainuoja, tad tai irgi turi įtakos produkto kainai. Taip pat, jei paklausa kyla, tampa pigiau tokias prekes ar paslaugas teikti vartotojui. Kainai įtakos turi ir tai, kaip į tokį „zero waste“ verslą žiūri valstybė – ar taiko paramą, lengvatas“, – kalba I. Čeidaitė.  

Žaliųjų atliekų kompostavimas yra puikus pavyzdys, kaip galima kokybiškai panaudoti pačias įvairiausias atliekas, susidarančias mūsų soduose ir daržuose. Asociatyvi nuotr.Žmogus prieš pasaulį

Dažnai tie, kurie rūšiuoti nenori, argumentuoja, esą pasaulį labiausiai teršia didžiosios įmonės, verslai, ką jau ten paprastas žmogelis priterš. Ar tikrai galima nurašyti vieno žmogaus, vienos šeimos atliekas, kaip pasauliui nereikšmingas?

„Kartais labai sunku įvertinti kaip Tavo pastangos paveiks bendrą taršos mastą, kai tam tikros valstybės ar verslai į gamtos apsaugą visai neatsižvelgia. Mūsų planeta – tai bendra ekosistema ir, žinoma, ją veikia visa planetoje vykdoma veikla. Atskirose valstybėse vartojimo ir gamybos mastai labai skiriasi. 

Tačiau galime matyti, jog viso pasaulio valstybėse jau vyksta tam tikrų pokyčių, kurie turėtų prisidėti prie aplinkos taršos mažinimo. Pastaruoju metu matome labai daug įdomių pavyzdžių, susijusių su plastiko tarša, kuomet vienos valstybės visai nieko nedaro, o kitose gali atsidurti ir kalėjime už plastikinio maišelio platinimą (Ruandos pavyzdys).

Utopija būtų, jei visų pasaulio verslų ar žmonių požiūris į aplinkosaugą imtų ir pasikeistų, tačiau manau, kad tai neturėti lemti kiekvieno žmogaus asmeninio pasirinkimo atlikti gero darbo sau ir aplinkai. Manau, jog tik keičiant įpročius ir nusistovėjusias normas galime pasiekti gerų rezultatų, kuomet teršti aplinką, šiukšlinti ar nerūšiuoti atliekų tampa nebe normalu“, – įsitikinusi pašnekovė.

Indrė teigia, kad ir jai kyla minčių – ar tikrai jos indėlis svarbus visos Žemės mastu. Gal lengviau tiesiog nieko nedaryti? Tačiau mergina teigia, kad rūšiavimo ir kiti gamtą saugantys jos gyvenimo įpročiai jau tiesiog nebeleistų jai grįžti į senas „nieko nedarymo“ vėžes. 

Nuo ko pradėti?

Taigi, jeigu esate bent kiek gamtą mylintis žmogus, kuris visai norėtų bandyti gyventi po savęs palikdamas kaip įmanoma mažiau šiukšlių – nuo ko reikėtų pradėti? Pasirodo, pirmieji žingsniai nėra tokie jau sunkūs. Įsigyti daugkartinių prekių maišelių, pirkti vaisius, daržoves nenaudojant papildomo perteklinio plastiko, įsigyti keletą gamtai draugiškų buitinės chemijos priemonių, daugkartinių ar draugiškų gamtai asmens higienos prekių.

„Pirmiausia, manau, labai svarbu atlikti savo namuose inventorizaciją. Peržiūrėti, ką jau turime namuose, ką galime dar kartą panaudoti, galbūt kažką sutaisyti ir toliau sėkmingai naudoti, atsakingai išmesti ir atiduoti tai, kas nebereikalinga. 

Antra, manau reikia realistiškai atsižvelgti į savo galimybes. Gyvenimo būdo pokyčiai neįvykta per vieną dieną, tad svarbu palengva sau kelti tikslus, kurie motyvuotų žengti vis tolyn. Gera pradžia būtų į parduotuvę eiti su savo daugkartiniu krepšeliu prekėms, po kurio laiko imti ieškoti alternatyvų įvairioms pakuotėms ir pan.  

Taip pat labai svarbu nepeikti savęs ir kitų, jei kartais nepavyksta pilnai laikytis savo „zero waste“ praktikos“, – ragina I. Čeidaitė.

Geroji patirtis

Pati Indrė, eidama „zero waste“ keliu, dalį naudotų dalykų pakeitė daugkartiniais, kai kuriuos daiktus, užuot išmetusi, panaudoja kitais tikslais. Tai skatina ne tik meilę gamtai, bet ir kūrybiškumą. Ypač gerai šioje srityje galėtų padirbėti tėveliai su mažais vaikais, kai kurias buityje susidariusias atliekas galima drąsiai paversti lavinamąja veikla ar žaidimais. Tai – visapusiška nauda. Sutaupyti pinigai, kartu su vaiku praleistas laikas, išmokti nauji dalykai, panaudotos antrinės žaliavos.

„Iš asmeninės patirties galiu pasakyti, jog neskubant ir apgalvojant tikrai nesunkiai galima pradėti kelionę link „zero waste“ gyvenimo būdo. Pati visuomet kartu su savimi turiu įvairių daugkartinių maišelių: didesnius medžiaginius pirkiniams ir lengvus sveriamiems produktams. Stengiuosi po ranka visada turėti daugkartinę gertuvę bei termo puodelį, kurie bet kada gali būti užpildyti skania kava ar tiesiog vandeniu. Pirkdama įvairias priemones ir daiktus stengiuosi atkreipti dėmesį į pakuotę, ar ji rūšiuojama, ar galiu ją dar kartą panaudoti. 

Nebijau išbandyti naujovių: kieti šampūnai ar kietas indų ploviklis, parduotuvės, kuriose galima įsigyti sveriamų produktų. Jie ne visada pasiteisia, tačiau išbandžius tampa lengviau rinktis prekes, kurios tikrai artimos tavo gyvenimo būdui.

Namuose stengiuosi panaudoti tai, kas dar gali būti panaudota ir nebūtinai pagal paskirtį. Stiklainiai, stikliniai žvakių indeliai tampa pieštukinėmis ar vazomis. Įvairios dėžutės pasitarnauja palaikant tvarką namuose, net paprasta kartoninė dėžutė gali padėti palaikyti tvarką stalčiuose ar spintelėse. Stengiuosi būti kūrybinga, iš gautų odos atraižų pasigaminu knygų viršelius ar kitus daiktus, iš senų užuolaidų ar staltiesių lengvai galima pasisiūti daugkartinius maišelius. Įvairius stikliniai buteliukai tarnauja ir kuriant SPA namuose, viename buteliuke medus, tinkamas naudoti tiek odos, tiek plaukų priežiūrai, kitame – graikinių riešutų aliejus, tinkamas tiek virtuvėje, tiek kūno odos priežiūrai. Viskas pasidaro kur kas lengviau, kuomet nežiūrime į viską taip rimtai, žaidžiame su turimais daiktais, nebijome eksperimentuoti“, – ragina I. Čeidaitė.

0 Skaityti komentarus / komentuoti

Komentuoti

Naujienų portalo www.rinkosaikste.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau rodo komentaro autoriaus IP adresą ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus redakcija.ra@gmail.com. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Skelbdami savo nuomonę, jūs sutinkate su taisyklėmis.
Griežtai draudžiama www.rinkosaikste.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.rinkosaikste.lt kaip šaltinį.
Taip pat skaitykite
img

Interneto memai – kokia tai saviraiškos forma?

Koja kojon su šiandiena
15:16 Balandžio 15d. 2020
img

Sportininkės rinko šiukšles Babėnų šile

Koja kojon su šiandiena
13:54 Balandžio 02d. 2020
img

Bendruomenė laimėjo konkursą

Koja kojon su šiandiena
1
13:55 Kovo 27d. 2020
img

Įvaikinimas ir globa – jautri, bet vis dar labai aktuali tema

Koja kojon su šiandiena
13:46 Kovo 23d. 2020
img

Klimato kaita ir ligos: ko laukti ir tikėtis?

Koja kojon su šiandiena
11:01 Kovo 05d. 2020
img

Lietuvių draugiškumą emigracijoje lemia ne šalies dydis

Koja kojon su šiandiena
12:00 Vasario 26d. 2020
img

Madingieji influenceriai ir jų misija

Koja kojon su šiandiena
14:13 Vasario 19d. 2020

SKELBIMAI

touched by digitouch!