NAUJIENOS

Visos kategorijos
Rajono Sporto taryba vieninga – prioritetai turi keistis. Nuo šiol daugiau dėmesio bus skiriama fizinio aktyvumo skatinimui, tad profesionalus sportas turės tenkintis mažesne savivaldybės parama.   / „Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Vaikų fizinio aktyvumo rodikliai – labai prasti

Eglė KUKTIENĖ - 09:42 Sausio 09d. 2020

Netolimoje ateityje visuomenė turės didelių problemų dėl sveikatos

Net 81 procentas Kėdainių rajono moksleivių kasdien yra fiziškai neaktyvūs. Tik kas šešta mergaitė per savaitę skiria apie valandą laiko aktyviam sportui ir mažiau nei pusė iš jų nesijaučia aktyvios ir energingos. Be to, aktyvumo ir energingumo stoka skundžiasi ir kas penktas berniukas. Skaičiuojama, kad nepakankamai fiziškai aktyvūs yra 39,3 proc. penktų, septintų ir devintų klasių moksleivių. Tokie šokiruojantys duomenys paaiškėjo, jau trečią kartą Kėdainių penktų, septintų ir devintų klasių moksleiviams dalyvaujant Tarptautiniame mokinių sveikatos ir gyvensenos tyrime – HBSC. Tyrimas atskleidė, kad Kėdainių krašto vaikai nepakankamai sportuoja ar kitaip aktyviai leidžia laiką, o tai, kaip žinia, užprogramuoja visuomenės sveikatos problemas netolimoje ateityje.

Pamatas – namų aplinka

Ne paslaptis, kad keičiasi laikai, keičiasi ir įpročiai. Mes įpratome patekti visur greitai ir patogiai, sužinoti naujienas ir mums rūpimus dalykus galime net iš lovos neišlipę. Veikiausiai nenuostabu, kad fizinis aktyvumas neretoje šeimoje nustumiamas į antrą planą. Tėvai pirmieji formuoja vaiko įpročius ir požiūrį į sportą bei sveiką gyvenseną, tad jei nejuda tėvai – nejudės ir vaikai.

Tyrimo metu moksleivių buvo klausiama apie intensyvų fizinį aktyvumą ne pamokų metu.

„Žiūrint visos Lietuvos mastu, fizinis moksleivių aktyvumas yra gana žemas. Kėdainių rajone fizinis aktyvumas yra mažėjantis, tačiau iš esmės laikomės arti Lietuvos vidurkio. 2018 metų tyrimo rezultatai panašūs į 2010 metų rezultatus. 

Reikia atkreipti dėmesį, kad tyrimo metu buvo klausiama apie fizinį aktyvumą ne pamokų metu – tarkime, savaitgaliais arba po pamokų būreliuose. 

Mūsų duomenimis, tik apie 10 procentų vaikų lanko sportinio tipo būrelius“, – komentavo Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stebėseną, Daiva Mickevičienė. 

Skandinavijos šalyse visi skatinami eiti į sporto sales, jos nuolat atviros visiems gyventojams, ir dar atėjus duoda dovanų –žuvų taukų ar šviežiai spaustų sulčių. Pas mus Lietuvoje nėra tokio dalyko, ir viskas remiasi į pinigus. D. Avižiuvienė

Visuomenės sveikatos biuro direktorė Danguolė Avižiuvienė atkreipė dėmesį, kad tyrimai rodo, jog su tėvais jaunuoliai retai kada renkasi aktyvaus laisvalaikio leidimo būdus. Jai pritarė ir rajono vicemeras, Sporto tarybos pirmininkas Paulius Aukštikalnis.

„Pirmiausia įvardinčiau  mūsų žmogiškąją ydą ir silpnybę rinktis kasdienėje veikloje ir laisvalaikyje tai, kas reikalauja mažiau fizinių pastangų, o suteikia didesnį malonumą. Toks mūsų pasirinkimas yra žmogiškas, bet vedantis mus į ligotą ateitį, kurioje bus daug vaistų, skausmo ir maža džiaugsmo.

Aš kartu su savo vaikais taip pat kiekvieną dieną kovoju su šia silpnybe. Tačiau ne kiekvieną dieną tai pavyksta. Kartais pica su geru penktadienio vakaro filmu nugali šeimos pasivaikščiojimą gryname ore“, – neslepia pašnekovas. 

Aušrelė Kaminskienė. / „Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.Rajono tarybos Sveikatos komiteto pirmininko pavaduotoja Aušrelė Kaminskienė antrino, teigdama, kad fizinis aktyvumas pirmiausia prasideda šeimoje.

„Visuomet laikausi nuomonės, kad šeima yra visko pagrindas. Vaikai kopijuoja tėvus, mato pavyzdį ir iš jo mokosi. Jei šeimoje laisvalaikio praleidimas yra sėdėjimas prie TV ar prie kompiuterio, tai nesitikėkime, kad vaikai elgsis kitaip. Šeimose, kuriose tėvai savaitgaliais automobilį keičia į dviratį, eina pasivaikščioti, būna gryname ore, aktyviai leidžia laisvalaikį su savo atžalomis, vaikai yra fiziškai aktyvūs, jų psichinė sveikata yra gera“, – tikino tarybos narė.

Galimybių yra

Be abejo, prie vaiko įpročių formavimosi prisideda ir mokykla, draugai, galų gale visa visuomenė – populiarūs, naudingi dalykai sulaukia pasisekimo net tokiu atveju, jei vaikų tėvai į juos žvelgia skeptiškai.

Tiesa, specialistų teigimu, erdvės pasireikšti yra daug, tik viskas remiasi į pinigus. 

D. Avižiuvienės teigimu, rajone nuolat galvojama, kaip paskatinti žmones daugiau judėti, o galimybių ji matanti ypač daug. 

„Reikia sudaryti sąlygas žmonėms būti nuolat fiziškai aktyviems. Ar tai būtų baseinai, ar sporto aikštynai, kur nuolat būtų vykdoma intensyvi fizinė veikla, neįskaitinės varžybos – kad žmonės nejaustų spaudimo jose dalyvaudami.

Sporto salių prieinamumas turi būti geras, geresnis nei dabar. Tarkime, Skandinavijos šalyse visi skatinami eiti į sporto sales, jos nuolat atviros visiems gyventojams, ir dar atėjus duoda dovanų –žuvų taukų ar šviežiai spaustų sulčių. Pas mus, Lietuvoje, nėra tokio dalyko, ir viskas remiasi į pinigus. 

Turime du baseinus rajone, o paklausa išties didelė, galimybės šioje vietoje dar ne visos išnaudotos. Baseinų tvarkaraščiai nuolat yra visiškai užpildyti. Juk baseinas galėtų dirbti iki vėlaus vakaro – bet vėlgi, kaip ir sporto salėje, reikia dirbančių žmonių, specialistų, kurie užtikrintų saugumą, kurie parodytų, kaip taisyklingai mankštintis. Viskas atsiremia į finansinius ir žmogiškuosius resursus“, – kalbėjo pašnekovė.

Daugiau dėmesio stovykloms

Vaikų stovyklose taip pat kaip prioritetas galėtų būti fizinis vaikų aktyvumas. 

Danguolė Avižiuvienė. / „Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.„Mūsų rajone daugiau propaguojamos dieninės stovyklos, taigi rengiant programas, vienas iš prioritetų galėtų būti fizinio aktyvumo skatinimas, kad bent pusė stovyklos laiko būtų skirta intensyviai fizinei veiklai. Aš suprantu, kad svarbu ir kiti dalykai, bet aišku, kad fizinio aktyvumo skatinimo srityje turime problemų, kurias reikia spręsti jau dabar. 

Vasaros metu vykstančios stovyklos gali būti turiningesnės, jų išpildymas kitoks gali būti. Praeitą vasarą, įgyvendinant Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo finansuotą projektą „Elgsenos keitimo iniciatyvos Kėdainių rajono vaikams ir jaunimui“, buvo suorganizuotos keturios stovyklos Paberžėje, kuriose buvo numatyta daug fizinio aktyvumo veiklų, žygių, įvairių koordinacijos ir pusiausvyros lavinimo žaidimų, varžybų, estafečių. Vaikai ten tikrai kaip reikiant nuvargdavo, bet juk toks ir buvo jos tikslas – pakankamas užimtumas ir aktyvus laisvalaikis. Ką įdėsi į stovyklos programą, tokį rezultatą ir turėsi“, – tikina D. Avižiuvienė.

Tuo tarpu D. Mickevičienė atkreipė dėmesį, kad stovyklos kainos galėtų būti prieinamesnės – mat tai išties nepigus malonumas. Kokybiškas stovyklas ne visi tėvai išgali sau leisti.

Rajono valdžia numatydama prioritetus, galėtų imtis priemonių, kad, pavyzdžiui, fizinį aktyvumą skatinančios stovyklos tėvams kainuotų mažiau, prie jų daugiau finansiškai prisidėtų pati savivaldybė.

Infrastruktūra tobulėja

Be jokios abejonės, aktyvus fizinis laisvalaikis reikalauja tinkamos infrastruktūros. Net ir didžiausias entuziazmas nuslops, jei kelionė dviračiu į mokyklą bus nepatogi dėl netinkamai išdėstytų dviračių takų. Tačiau specialistai pastebi, kad infrastruktūra gerėja, o suteiktomis galimybėmis naudojasi vis daugiau žmonių. Tiesa, panašu, vyresnių, mat jaunimas nori privatumo.

„Dviračių takai vis tobulėja, jie jungiami vieni su kitais, tampa patogesni gyventojams. Žmonės atranda ir kitas erdves – tarkime, Babėnų šilą, kur takai nėra asfaltuoti, bet to ir nereikia. Tai netrukdo bėgioti, vaikščioti, važiuoti dviračiu. Infrastruktūra pas mus nebloga, bet trūksta pačių žmonių noro“, – įsitikinusi D. Avižiuvienė.

„Mes pastebime, kad vyresnio amžiaus žmonės net ir vėsesniu oru eina mankštintis ant įrengtų lauko treniruoklių. Tuo tarpu jaunimas aktyviai laisvalaikį leidžia mokyklų stadionuose – jiems norisi uždaresnės erdvės, privatumo daugiau“, – pasakojo D. Mickevičienė. 

„Toks poreikis pasimatė Zumbos treniruotėse ir mankštose – kuomet jos vyko lauke, daugiau žmonių tiesiog žiūrėjo, o kai treniruotės persikėlė į vidų – ėmė trūkti vietų, kiek norinčių buvo jose dalyvauti“, – akcentavo D. Avižiuvienė.

Paulius Aukštikalnis. / „Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.Skirdavo centus

Ar gali būti, kad liūdni skaičiai fizinio aktyvumo srityje yra itin prasto finansavimo rezultatas? 

P. Aukštikalnis sako, kad taip. Kokių rezultatų mes galime tikėtis, jei daugelį metų 21 fizinio aktyvumo programa turėjo dalintis vos 25 000 eurų, numatytų biudžete? Kai tuo tarpu liūto dalis tekdavo profesionaliam sportui, nors pastarojo rezultatai toli gražu ne visada atitikdavo lūkesčius. 

„Dabar yra patvirtintas trimetis rajono Strateginis planas. Mes Sporto taryboje vieningai pasisakėme  už permainas – susirinko jauni ir veržlūs žmonės, kurie yra už tokias permainas, kurios leistų vystytis neprofesionalioms sporto šakoms, t. y. fiziniam aktyvumui. 

Iš visų pinigų, skiriamų sportui, net 50 procentų iki šiol atitekdavo krepšiniui ir futbolui, kiti pinigai keliaudavo mažesnėms sporto programoms. Ir tik 25 000 eurų grįždavo atgal mokesčių mokėtojų fiziniam aktyvumui! Ar tai ne absurdas? Kokios mūsų žmonių sveikatos mes tada galime tikėtis? Ar šis lėšų santykis normalus? Mano atsakymas – ne. Džiaugiuosi bent tuo, kad šiemet ši situacija stipriai pasikeis ir rajono taryboje jau patvirtintas kur kas didesnis finansavimas fizinio aktyvumo skatinimui“, – tikina Sporto tarybos pirmininkas P. Aukštikalnis.

Tarp kitko, Kėdainiai sportą iki šiol rėmė gana kukliai, lyginant su kitais rajonais – sportui skiriama tik 1,2 proc., nuo viso biudžeto, kai tuo tarpu Utena skiria 3,1 proc., Pasvalys – 4,6 proc., Kauno r. – 1,6 proc., Radviliškis – 1,5 proc., Alytaus m. – 4,1 proc. 

Didins finansavimą

Gera naujiena ta, kad šiais metais rajono valdžia visgi apsisprendė beveik dvigubai padidinti fizinio aktyvumo skatinimui skirtas lėšas. Tikimasi, kad kryptingas ir laipsniškas finansavimo didėjimas padės pagerinti situaciją. Tiesa, Sporto tarybos norai buvo gerokai solidesni. 

„2020 ir 2022 m. numatytus asignavimus Kėdainių r. bendruomenės fiziniam aktyvumo programoms Sporto taryba siūlė didinti ir numatyti 2020 m. 65,0 tūkst. Eur, 2021 m. – 66,0 tūkst. Eur, 2022 m. – 67,0 tūkst. Eur, neišskiriant fizinio aktyvumo veiklos ir aukšto meistriškumo sporto projektų. 

Tik 25 000 eurų grįžta atgal mokesčių mokėtojų fiziniam aktyvumui! Ar tai ne absurdas? Kokios mūsų žmonių sveikatos mes tada galime  tikėtis. P. Aukštikalnis

Mūsų siūlymai rėmėsi ankstesniais metais buvusiu finansavimo poreikiu sporto programų projektų vykdymui. 2017 metais reikėjo 42 903 eurų, 2018 m. – 76 593 eurų, 2019 m. – 65 256 eurų. 

Ir vis dėlto paskutiniame rajono Tarybos posėdyje Kėdainių rajono taryba, atsižvelgusi į Strateginio planavimo komisijos korekcijas, patvirtino tik 40 000 eurų finansavimą fizinio aktyvumo programoms, tai vis tiek yra beveik dvigubai didesnė suma, nei buvo skiriama iki šiol. 

Kai sporto klubai rašo paraiškas, prašo pinigų sportinei veiklai, laukia, tikisi pagalbos, o po to gauna iš savivaldybės vietoje prašytų 1 000 eurų vos 100 eurų ir dar pareigą paruošti kalną ataskaitų – taip palaipsniui mažėja prašymų skaičius ir gęsta iniciatyvos.

Kodėl šita eilutė ištisus metus nebuvo didinama? O todėl, mano nuomone,  kad nebuvo sporto vizijos ir nebuvo tokių tyrimo rezultatų, kurie tiesiog šaukia, kad taip, kaip leidžiami sportui pinigai iki šiol neduoda reikiamo rezultato“, – įsitikinęs P. Aukštikalnis.

5 Skaityti komentarus / komentuoti

Komentuoti

Naujienų portalo www.rinkosaikste.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau rodo komentaro autoriaus IP adresą ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus redakcija.ra@gmail.com. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Skelbdami savo nuomonę, jūs sutinkate su taisyklėmis.
Griežtai draudžiama www.rinkosaikste.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.rinkosaikste.lt kaip šaltinį.

SKELBIMAI

touched by digitouch!