NAUJIENOS

Visos kategorijos
Ar Kėdainių„Nevežio“ krepšininkai kitą sezoną startuos Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) – priklauso ne tik nuo pasiekimų krepšinio aikštelėje.   / rinkosaikste.lt nuotr.

„Nevėžio“ krepšinio klubui gresia pašalinimas iš LKL

Nerijus POVILAITIS - 08:46 Gegužės 02d. 2018

Skolų slegiamas Kėdainių „Nevėžio“ krepšinio klubas balansuoja ne tik ties bankroto riba. Nespėjus skubiai atsiskaityti su skolininkais, klubui gresia pašalinimas iš elitinės Lietuvos krepšinio lygos (LKL). Jeigu išsipildys juodasis scenarijus, Kėdainių krepšininkai netektų galimybės rungtyniauti su stipriausiomis šalies komandomis, o šiuolaikinius reikalavimus atitinkanti miesto arena taptų tik prabangia treniruočių bei vietinės reikšmės renginių sale.

Klubui iškeltas ultimatumas

Apie finansinių problemų slegiamo Kėdainių „Nevėžio“ krepšinio klubo situaciją „Rinkos aikštė“ rašė ne vieną kartą. Nors po šių publikacijų sulaukta nevienareikšmės privataus klubo atstovų ir net savivaldybės mero rajono Tarybos posėdžio metu reakcijos, kaltinimų šmeižtu ir žlugdymu, dėl paviešintos informacijos šįkart situacija įvertinta visai kitaip.

Kėdainiuose lankęsis Lietuvos krepšinio lygos (LKL) prezidentas Remigijus Milašius pareiškė – paviešinta informacija apie klubą ir jo finansinę situacija kelia pagrįstą nerimą. Negana to, klubui iškeltas ultimatumas – pateikti LKL vadovybei finansinės veiklos ataskaitą ir atsiskaityti su skolininkais. Jeigu to padaryta nebus, Kėdainių „Nevėžis“, ko gero, neteks galimybės žaisti LKL, rungtyniauti su stipriausiais šalies klubais.

Tokia jau kurį laiką besitęsiančios dramos baigtis Kėdainiams būtų pražūtinga.

Kėdainiuose lankęsis Lietuvos krepšinio lygos (LKL) prezidentas Remigijus Milašius pareiškė – paviešinta informacija apie klubą ir jo finansinę situacija kelia pagrįstą nerimą. Aut. past.

Klubui nusiritus į žemesnę Nacionalinę krepšinio lygą, kurioje žaidė prieš patenkant į LKL, jo rungtynės prarastų esamą susidomėjimą, dėl to būtų kur kas sunkiau pritraukti rėmėjų, o šiuolaikinius reikalavimus atitinkanti miesto arena taptų tik prabangia treniruočių sale.

Grėsmė – reali

Netekti galimybės kitą sezoną startuoti LKL – grėsme iš tiesų reali. Sustiprėjus šiai elitinei šalies krepšinio lygai, pasak R. Milašiaus, į ją patekti pretenduoja bent keli krepšinio klubai. Aršėjant tarpusavio konkurencijai, kitų klubų atstovai pirštais baksnoja į skolose skendintį Kėdainių „Nevėžį“.

LKL ultimatumas Kėdainių klubui neturėtų būti naujiena. Apie sugriežtinamą licencijavimo tvarką lygos valdyba kalba jau seniai. O mėnesio pradžioje LKL vadovas leido suprasti, kad tokios situacijos, kokia tęsiasi Kėdainiuose iki šiol, niekas netoleruos.

„Mes tikrai netoleruosime, kad būtų daugiau kalbų, jog LKL licencija išduodama klubams neatsiskaičius su žaidėjais, tiekėjais ir kitais. Tos skolos velkasi 2–3 metus ir mes tikrai to nebetoleruosime. Bus valdybos sprendimas, ką toliau daryti“, – portalui „BasketNews“ yra sakęs R. Milašius.

Galutinė riba – gegužės 3-ioji

Šiuo metu „Nevėžio“ krepšinio klubą valdančiai LKL licenciją turinčiai viešajai įstaigai „Veržlusis Nevėžis“ Kauno apygardos teismo yra prašoma kelti bankroto bylą. Ją inicijuoja viena iš daugelio kreditorių – atlyginimo nesulaukusi buvusi klubo darbuotoja.

Byloje padaryta pertrauka iki gegužės 3 dienos, tada paaiškės, ar bankroto byla bus keliama. Pasak klubo direktoriaus Vaidoto Avižiaus, su ieškove jau atsiskaityta, o tai patvirtinantys dokumentai pateikti teismui. A. Avižiaus įsitikinimu, bankroto procedūra pradėta tikrai nebus.

Regis, ši problema tik smulkmena, palyginus su reikalavimais, kuriuos „Nevėžiui“ iškėlė Kėdainiuose viešėjęs LKL prezidentas R. Milašius.

Iki gegužės 3 dienos klubas privalo LKL vadovams pateikti finansinę situaciją atspindinčius dokumentus bei audito išvadas, kuo skubiau atsiskaityti su visais kreditoriais. Jeigu to padaryta nebus, liepos pradžioje suteikiant LKL licencijas, Kėdainių „Nevėžis“ tikriausiai jos negaus ir praras galimybę žaisti stipriausioje šalies lygoje.

Klubo direktorius V. Avižius atskleidė – skola, kurią šiandien būtina padengti siekia per 140 tūkst. eurų. Dar 70 tūkst. eurų reikia norint užbaigti šį sezoną. Aut. past.

Tai dar vienas papildomas šansas, kurį kėdainiečiams suteikė LKL vadovai. Finansinė ataskaita LKL‘ui turėjo būti pateikta dar iki balandžio 15 dienos, tačiau „Nevėžio“ atstovai to padaryti nesiteikė. Į klausimą, kodėl buvo ignoruotas prašymas atskleisti realią finansinę situaciją LKL vadovams, klubo direktorius „Rinkos aikštei“ tuomet atšovė, esą tai „ne jūsų reikalas“.

Sumokėti skolas nurodė per mėnesį

LKL vadovo atvykimo proga rajono savivaldybėje balandžio 19 dieną surengto pasitarimo metu klubo direktorius V. Avižius atskleidė – skola, kurią šiandien būtina padengti, siekia per 140 tūkst. eurų. Dar 70 tūkst. eurų reikia norint užbaigti šį sezoną.

Ir tokia situacija susiklostė po savivaldybės skirtos gana solidžios paramos.

Ar pavyks klubui surinkti šią sumą iki gegužės vidurio, kaip to reikalauja LKL, galima tik spėlioti. Rajono meras Saulius Grinkevičius kvietė verslininkus prisidėti prie situacijos gelbėjimo ir tapti rėmėjais, tačiau ženklesnio palaikymo nesulaukta.

Gali būti, jog potencialius rėmėjus atstumia ne tik senos skolos, bet ir klubo veiklos skaidrumo trūkumas.

LKL vadovybė netoleruoja „kėdainietiškų“ finansavimo schemų

Rėmėjų nevilioja ir kėdainiečių naudojama finansinė schema, kai šalia klubo veikia jį aptarnaujantis labdaros fondas, skirtas gaunamas lėšas apsaugoti nuo kreditorių. Iš jo sąskaitų pervedami atlyginimai žaidėjams, kai tuo metu klubo sąskaitos įšaldytos dėl skolų „Sodrai“ ir mokesčių inspekcijai.

Nors tiek klubo atstovai, tiek ir rajono meras bandydami švelninti situaciją yra minėję, jog tokia schema – nėra nusikalstama, paaiškėjo, kad jos kategoriškai netoleruoja LKL vadovybė. Aut. past.

Nors tiek klubo atstovai, tiek ir rajono meras bandydami švelninti situaciją yra minėję, jog tokia schema – nėra nusikalstama, paaiškėjo, kad jos kategoriškai netoleruoja LKL vadovybė.

Pasak lygos prezidento, iš visų krepšinio klubų tik vieni Kėdainiai kol kas naudoja tokį būdą, prisidengiant labdaros fondu slėptis nuo kreditorių.

Regis, ši schema iki šiol veikė gana efektyviai. Išsireikalauti iš klubo senas skolas kreditoriams sudėtinga, nes jį valdanti viešoji įstaiga „Veržlusis Nevėžis“ jokio turto, išskyrus vis dar galiojančią LKL licenciją, neturi.

Pasak kalbintų teisininkų, jeigu buvę klubo darbuotojai dar gali bandyti inicijuoti bankroto bylą ir bent dalį lėšų atgauti iš valstybės garantinio fondo, bankrutavus klubui, kreditoriais tapę buvę jo žaidėjai iš šio fondo negautų nė cento. Taip yra todėl, kad su jais pasirašomos ne darbo, bet sportinės veiklos sutartys. Gali būti, jog būtent ši aplinkybė ir prilaiko krepšininkus nuo kolektyvinio kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo „Nevėžiui“.

Siūlys savivaldybei tapti klubo dalininke

Kokios perspektyvos laukia prasiskolinusio ir LKL vadovo ultimatumą išgirdusio klubo?

Rajono meras pažadėjo kreiptis į savivaldybės Tarybą su siūlymu tapti privataus klubo dalininkais, kas leistų turėti savo atstovą jo valdyboje.

Jau keleri metai privačiam „Nevėžio“ krepšinio klubui atseikėjamos solidžios sumos iš rajono biudžeto, tačiau kaip ir kur jos panaudojamos, iki galo nėra aišku.

Ką turėtų pakeisti vienintelę profesionalią krepšinio komandą Kėdainių rajone turintis privatus klubas, kokios esminės jo bėdos bei priežastys, atvedusios prie kritinės situacijos? Apie tai išsamiai pasakojo LKL prezidentas R. Milašius.

LKL prezidentas Remigijus Milašius buvo kategoriškas – iki šiol „Nevėžio“ krepšinio klubo vadovai dirbo prastai. Jo teigimu, klubui norint išlikti elitinėje lygoje – būtina iš esmės keisti vadybą, didesnį dėmesį skirti komunikacijai ir veiklos viešumui. BNS nuotr.– Visi sutinka, jog „Nevėžio“ Kėdainiams reikia. Kaip galvojate, ar pavyks rasti sprendimus?

– Pirmiausia reikėtų pakalbėti, kodėl susidarė ir susidaro tokia padėtis. Pirmiausia – dėl blogos vadybos. Kada biudžeto neturima, o perkamas žaidėjas. Jam įsiskolinama, pabaigiamas sezonas, taip skolos ir auga.

Visa tai vyksta jau 10 metų. Sukasi ratas, o skolos, apie 200 tūkst. eurų, jos nemažėja. Klubui reikia išgyventi, kad liktų lygoje (LKL – red.), reikia turėti biudžetą. Su tuo biudžetu jie susitvarko, be to, šiais metais dalyvavo Europos taurėje. Tai klubui labai reikalinga, tačiau kainuoja brangiai, maždaug apie 100 tūkst. eurų.

Jeigu klubo savininkas būčiau aš, nevažiuočiau į Europą, o tuos 100 tūkst. eurų skirčiau skolų grąžinimui. Bet sprendimas jau priimtas, kaip jau minėjau – tai vadybiniai dalykai.

– Kokie, jūsų vertinimu, esminiai trūkumai, su kuriais susiduria klubas?

– Per tą laiką nebuvo komunikacijos, vadybos, gero direktoriaus, kuris mokėtų rašyti, skaityti ir skaičiuoti. Be to, dar labai reikalingas ir geras sporto direktorius, kuris komplektuojant komandą sugebėtų sudominti (žaidėjus – red.) ir dirbtų „Nevėžyje“.

Jeigu šios problemos bus išspręstos, jeigu mes per mėnesį atversime baltą lapą, ateityje viskas vyks automatiškai.

Dabar niekas nežino, kas ten vyksta. Kas yra steigėjai, kas yra klubo savininkas? Sako, privatus klubas, o kas jame vyksta – niekas nežino. Reikia visus šiuos reikalus vieną kartą imti ir užbaigti, pasakyti kaip yra, kas, kaip ir iš kur. R. Milašius

Nes dabar sklinda tik kalbos, kurios „varinėja“ po visus Kėdainius: „Jie turi skolų, neatsiskaito su žaidėjais, su agentais“, visa tai susideda į krūvą. Tačiau, kai pasakoma, jog viskas tvarkoje, viskas užbaigta, susidaro visai kitas požiūris iš visų pusių. Tarp jų – ir iš rėmėjų.

Nes dabar niekas nežino, kas ten vyksta. Kas yra steigėjai, kas yra klubo savininkas? Sako, privatus klubas, o kas jame vyksta – niekas nežino. Reikia visus šiuos reikalus vieną kartą imti ir užbaigti, pasakyti kaip yra, kas, kaip ir iš kur.

– LKL vadovybė jau buvo pateikusi terminą „Nevėžiui“, per kurį klubas privalėjo pateikti finansinius dokumentus. Tačiau tai padaryta nebuvo, o paklaustas apie priežastis, klubo vadovas pareiškė, jog tai „ne jūsų reikalas“. Dabar šis terminas pratęstas iki gegužės 3 dienos, kaip visa tai vertinate?

– Galiu pasakyti vieną dalyką – tai yra neprofesionalu. Mus, kaip ir visą Lietuvą, per žiniasklaidą pasiekė informacija apie įsiskolinimus žaidėjams, apie tai, kad jie kreipėsi į teismą, o sąskaitos dėl to areštuotos. Mes patys buvome atvykę į Kėdainius, klubas pats buvo sutikęs iki šio mėnesio 15 dienos pateikti visą finansinę ataskaitą.

Tai, kad mes pratęsėme (terminą – red.) iki gegužės 3 dienos, aš manau, jog daug klausimų bus išspręsta, nes tai nėra didelė suma.

Jūs uždavėte klausimą. Tai yra požiūris, kol nebus geros vadybos, tol mes tai turėsime.

– Minėjote ir komunikavimo problemas, gal galite tiksliau apibrėžti, kokios esminės klaidos šiuo metu daromos?

– Šiandien žmonės, kurie kalbėjo, jie nieko nežino apie tą klubą. Kas yra klubas? Yra „Nevėžis“, komanda, o klubo – nežino. Supraskite, komanda – tai yra žaidėjai ir treneriai, o klubas – vadyba, iš kur viskas susideda: komunikacija, rinkodara, marketingas, direktorius, pinigai. Ir kol nebus tos chemijos 50x50 procento, tol nieko nebus.

Tokia situacija vienintelė likusi tik Kėdainiuose. Tai vertinu neigiamai, tai bėgimas nuo kreditorių. R. Milašius

Jeigu viską pasakyti, kokia situacija klube, kokie jo tikslai, ką mes darysime, kas yra jo savininkai… Tik šiandien pradedama apie tai kalbėti, kad bus savivaldybė dalininku, galbūt priimsime naujų (dalininkų – red.).

Taip įvyko ir Klaipėdoje – atsirado aiškūs žmonės, buvo paskelbta, kas yra klubo dalininkai, tada nurims visos kalbos ir visiems viskas bus aišku.

– Kaip vertinate faktą, jog „Nevėžio“ klubui prašoma kelti bankroto bylą?

– Mane informavo, kad su ieškove jau visiškai atsiskaityta, manau, jog teismas šį faktą patvirtins. Dėl to liepos 10 dieną paaiškės, ar „Nevėžio“ klubui bus leista startuoti kitą sezoną, ar ne. Šį kartą į viską bus žiūrima pro didinamąjį stiklą, nes žiniasklaida, komunikacija sako – jūs išduodate licenciją klubui, kuris neturi pinigų startuoti, nes neatsiskaitė su skolomis (kreditoriais – red.).

Kada mums pristato šiuos dokumentus, pateikia galiojančią taikos sutartį, kad balse turima pusė milijono, kad 100 tūkst. bus skirta skoloms padengti, atrodo viskas gražiai. Metai eina, o vėl viskas lieka taip pat. Jie grąžina (skolas – red.), tačiau užsiaugina naujas, tai nusiperka naują žaidėją, tai vėl kas nors…

– Prieš kurį laiką paviešinome schemą, kuria naudojasi „Nevėžis“. Pinigai keliauja per labdaros fondą, o klubą valdanti įstaiga skendi skolose. Kas, Jūsų nuomone, tai yra, bėgimas nuo kreditorių?

– Tokia situacija vienintelė likusi tik Kėdainiuose. Tai vertinu neigiamai, tai bėgimas nuo kreditorių.

Niekas nedraudžia šalia turėti ir kitų fondų. Tačiau yra pagrindinė įmonė, kuri registruota, per kurią pasirašomos sutartys su žaidėjais.

Liepos 10 dieną tokia situacija, kaip čia, bus paskutinį kartą.

7 Skaityti komentarus / komentuoti

Komentuoti

Naujienų portalo www.rinkosaikste.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau rodo komentaro autoriaus IP adresą ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus redakcija.ra@gmail.com. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Skelbdami savo nuomonę, jūs sutinkate su taisyklėmis.
Griežtai draudžiama www.rinkosaikste.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.rinkosaikste.lt kaip šaltinį.

SKELBIMAI

touched by digitouch!