NAUJIENOS

Visos kategorijos
Kėdainių rajone viešint švietimo ir mokslo ministrei J. Petrauskienei, mokyklų direktoriai atvirai pasakojo apie juos neraminančias vykstančių pokyčių kryptis.  / Algimanto Barzdžiaus nuotr.aus nuotr.

Kas neramina mokyklų direktorius?

Nerijus POVILAITIS - 08:34 Vasario 05d. 2018

Kėdainiuose viešint švietimo ir mokslo ministrei Jurgitai Petrauskienei, susitikimo su ja nekantriai laukė rajono mokyklų vadovai. Nors demografinė padėtis Kėdainių rajone nėra ypač bloga, dėl mokinių trūkumo mokyklos neužsidarinėja, tačiau jų vadovai gyvena nežinios ir laukimo nuotaikomis. Juos neramina nauja kadencijų sistema, taip pat kompetencijų vertinimo naujovės.

„Jeigu valstybė – tai Vyriausybė, tuomet nežinau, ko jūs mokote mokykloje. Valstybė – tai mes visi!“ – į vienos rajono mokyklos vadovo pasisakymą atsakė ministrė Jurgita Petrauskienė. Algimanto Barzdžiaus nuotr.Didėjant atskirčiai susiduriama su naujomis problemomis

Nors švietimo reforma bene labiausiai palietė aukštąsias šalies mokyklas, dėl jų jungimo ir veiklos optimizavimo verdančios aistros nuolat liejasi per kraštus, savų rūpesčių netrūksta ir vidurinių mokyklų vadovams.

Kėdainių rajone viešint švietimo ir mokslo ministrei J. Petrauskienei, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkui akademikui Eugenijui Jovaišai bei parlamentarui Dariui Kaminskui, mokyklų direktoriai atvirai pasakojo apie juos neraminančias vykstančių pokyčių kryptis.

J. Petrauskienė pripažino – vizito Kėdainiuose tikslas – detaliau susipažinti su šiam regionui aktualiomis problemomis, kalbėti apie vystančias švietimo sistemos pertvarką ir pabendrauti su pedagogais.

Ministrė neslėpė, jog šiuo metu ypač stipriai jaučiasi bei vis didėja atskirtis švietimo sistemoje. Vienos mokyklos tampa prestižinėmis, o į kitas niekas nesiveržia mokytis. Kita vertus, stiprėjant vidinei migracijai didžiųjų šalies miestų mokyklose mokosi daugiau kaip trečdalis visų mokinių. O regionų mokyklų pedagogai neretai priversti tiesiog „medžioti“ mokinius, kas, J. Petrauskienės manymu, tikrai nėra normalu.

„Yra mokyklų, kuriuose nėra nė vieno nuolatos dirbančio mokytojo. Kaip universitete, jie atvažiuoja, paskaito paskaitas ir išvažiuoja“, – kėdainiečiams kalbėjo švietimo ir mokslo ministrė.

 Reikia mylėti vaikus ir ne kiekvienas gali dirbti mokytoju. Tam reikia pašaukimo. Mokytojo darbas nėra lengvas nė vienoje pasaulio šalyje. O kalbėdami apie mokytojo profesijos prestižą, pirmiausia pradėkime nuo savęs. J. Petrauskienė

Nors Kėdainių rajone toks lygis dar nėra pasiektas, tačiau kai kuriose mokyklose susidarė padėtis, kai apie pusė mokytojų – atvažiuoja iš kitų miestelių.

Direktoriams – penkerių metų kadencija

Vienas aktualiausių mokyklų direktoriams klausimų, kurio įvairūs aspektai akcentuoti susitikimo metu – nuo šių metų sausio 1-osios įsigaliojusios Švietimo įstatymo pataisos, numatančios kai kurių naujovių. Pirmiausia tai įstaigų vadovų kadencijos. Mokyklos vadovas, laimėjęs viešą konkursą, galės eiti šias pareigas penkerius metus. Kadencijai pasibaigus jis bus atleidžiamas, išskyrus tuos atvejus, kai dalyvaus viešame konkurse tos pačios švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti ir, jį laimėjęs, bus paskirtas naujai kadencijai. Mokyklos taryba kasmet vertins vadovo metinės veiklos ataskaitą, o rezultatai bus ne tik pristatomi įstaigos bendruomenei, bet ir skelbiami viešai. Dvejus metus iš eilės nepatenkinamai įvertintas mokyklos vadovas bus atleidžiamas iš pareigų. Be to, numatyta galimybė vadovą atleisti nustačius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.

Susitikimo su Kėdainių rajono savivaldybės vadovais metu švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė bei ją lydėję parlamentarai Eugenijus Jovaiša ir Darius Kaminskas aptarė aktualiausius švietimo klausimus. Algimanto Barzdžiaus nuotr.Nerimą kelia privalomas kompetencijų tikrinimas

„Kaip reikės iš vieno miestelio vadovui važiuoti dirbti į kitą? Juk mažesniuose miesteliuose tik viena mokykla, tik vienas vadovas“, – klausė Kėdainių rajono Akademijos gimnazijos direktorius Liudas Tauginas.

J. Petrauskienė atsakė didelės bėdos tame nematanti, sakė jau 15 metų kasdien iš kaimo važinėjanti dirbti į miestą.
„Tikrasis klausimas – kaip miesteliuose rasti žmonių? Gal vienas važinės, o kitas – ne, tačiau persikels gyventi“, – svarstė ministrė.

Mokyklų vadovams užsiminus, jog įvesta penkerių metų kadencijų sistema verčia nuolatos galvoti apie ateitį, svarstyti įvairius galimus scenarijus, sutikime dalyvavęs parlamentaras, profesorius bei akademikas E. Jovaiša pripažino, jog tokiomis pačiomis nuotaikomis gyvena ir akademinė bendruomenė.

„Aš visą gyvenimą pradirbau konkurso sąlygomis. Kas penkeri metai – naujas konkursas“, – sakė akademikas, pripažinęs, jog mokyklų vadovai tiesiog bijo, nenori prieš konkursą tikrintis savo profesinių kompetencijų“, – kalbėjo ilgametis dėstytojas E. Jovaiša.

Geriems vadovams kliūčių neturėtų būti

Mokyklų direktoriai neslėpė – reikalavimas prieš atvirą konkursą pasitikrinti kompetenciją jiems iš tiesų neduoda ramybės. Jų nerimas – ne be pagrindo.

Nuo 1992 metų Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijai vadovaujantis Alanas Magyla sakė nematantis logikos reikalavime tikrintis kompetenciją. Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos narys, Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros išorės vertintojas klausė, kokia turėtų būti jo būsena, jeigu testo nepavyktų išlaikyti.

„Sutinku, jog visiems būna nesmagu. O manote, jog profesoriui eiti į naują kadenciją ir „pargriūti“ – smagu“, – retoriškai klausė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas, akademikas E. Jovaiša.

„Kas jums trukdo vadovauti? Nors ir kelis dešimtmečius vadovaukite, jeigu tik gerai dirbate“, – švietimo įstaigų vadovus ramino J. Petrauskienė.

Ministrė pripažino – nereikėtų neigti ir to fakto, jog esama visokių vadovų. Tačiau juos atleisti iš darbo iki šiol buvo gana keblu, o kartais – tiesiog neįmanoma. Šiuo metu Lietuvoje apie 500 švietimo įstaigų vadovų stažas siekia 30 ir daugiau metų, o daugiau kaip pusės švietimo įstaigų vadovai eina tas pačias pareigas daugiau kaip 15 metų.

Pusė Šėtos mokytojų – atvykstantys

Nemažai dėmesio skirta vienai opiausių pastarojo meto problemų – mokytojų trūkumo, mažo jiems tenkančio krūvio bei atitinkamai atlygio už darbą. Taip pat – pačios pedagogo profesijos prestižo devalvaciją, jaunimo nenorą rinktis mokytojo kelią.

Esamą padėtį konkrečiu pavyzdžiu iliustravo Šėtos gimnazijos direktorius Mindaugas Danilevičius. Apie pusę jo vadovaujamos švietimo įstaigos pedagogų – ne vietiniai, o atvykstantys dirbti iš kitų vietovių.

„Jeigu pusė mokytojų dėl mažų atlyginimų nuspręs nebevažinėti (į darbą Šėtoje – red.) – gimnazija užsidarys“, – galimą ateities viziją apibrėžė pedagogas.

Siūlė pokyčius pradėti nuo savęs

Diskutuojant apie pedagogams aktualias naujoves, kadencijų sistemą, etatinį bei valandinį apmokėjimą už darbą, kokybinius reikalavimus mokymo kokybei pasigirdo kaltinimų valstybei. Ministrei pasiteiravus, kaip vertėtų interpretuoti valstybės sąvoką, kažkas iš pedagogų atsakė, jog tai Vyriausybė.

„Jeigu valstybė – tai Vyriausybė, tuomet nežinau, ko jūs mokote mokykloje. Valstybė – tai mes visi!“ – replikavo J. Petrauskienė.

Vienos Kėdainių rajono mokyklos vadovui prakalbus apie tai, jog nėra ko kalbėti apie mokytojų rengimą, nes nėra ką ruošti – mokiniai motyvaciją praranda jau pradinėse klasėse, jie yra perkrauti, ministrė pasitelkė aštresnę retoriką.

„Reikia mylėti vaikus ir ne kiekvienas gali dirbti mokytoju. Tam reikia pašaukimo. Mokytojo darbas nėra lengvas nė vienoje pasaulio šalyje. O kalbėdami apie mokytojo profesijos prestižą, pirmiausia pradėkime nuo savęs“, – Kėdainių rajono pedagogams kalbėjo švietimo ir mokslo ministrė J. Petrauskienė.

Atlyginimus galima didinti ir savivaldybės lėšomis

Savo problemas išsakė ne tik mokyklų direktoriai, bet ir Kėdainių rajone veikiančių vaikų darželių vadovai. Jie tikino esantys tarsi pamiršti, nuolatos diskutuojant apie švietimo reformą ir pedagogų atlyginimus, užmokestis už auklėtojų darbą lieka itin menkas ir nežinia kada jis bus didinamas.

Švietimo ir mokslo ministrė atsakė, jog šioje situacijoje daug ką gali nuveikti ir rajono savivaldybė. J. Petrauskienė pateikė pavyzdį, jog Vilniaus darželiuose dėl mažų atlyginimų ėmus trūkti auklėtojų, sostinės mero sprendimu iš savivaldybės biudžeto nuspręsta mokėti 100 eurų priedą.

Šis sprendimas pateisino lūkesčius – sostinėje darželių auklėtojų trūkumas išnyko, tačiau jis atsirado Vilniaus rajone. Tiesiog dėl didesnių atlyginimų rajone dirbusios auklėtojos pasirinko miestą.

2 Skaityti komentarus / komentuoti

Komentuoti

Naujienų portalo www.rinkosaikste.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus redakcija.ra@gmail.com Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn
Griežtai draudžiama www.rinkosaikste.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.rinkosaikste.lt kaip šaltinį.

SKELBIMAI

touched by digitouch!