NAUJIENOS

Visos kategorijos
Kėdainiuose viešėjęs Seimo kontrolierius Raimondas Šukys minėjo, jog žmonės, manantys, kad jų teisės yra pažeidžiamos, turėtų nedelsdami apie tai informuoti kontrolierių įstaigą.  / Giedrės Minelgaitės-Dautorės nuotr.

Seimo kontrolierius R. Šukys: „Valdžia turi gerbti žmones“

Nerijus POVILAITIS - 10:42 Lapkričio 02d. 2017

Kėdainių rajono savivaldybė sulaukė neeilinio svečio. Penktadienį joje lankėsi valstybės tarnautojų veiklą tiriantis Seimo kontrolierius Raimondas Šukys. Po susitikimo su savivaldybės vadovais bei darbuotojais R. Šukys bendravo su skundus pateikusiais kėdainiečiais.

„Elementarus žmogiškumas, žmogaus išklausymas ir išsamus jo problemos išnagrinėjimas daugeliu atvejų išspręstų didžiąją dalį problemų“, – po susitikimo su Kėdainių rajono savivaldybės vadovais išskirtiniame interviu „Rinkos aikštei“ sakė Seimo kontrolierius, buvęs vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministras R. Šukys.

Jo vizitas į Kėdainius buvo planuotas iš anksto. Per mėnesį kontrolierius stengiasi aplankyti po vieną, dvi savivaldybes, susipažinti su situacija, pabendrauti tiek su vadovais, tiek ir su vietos gyventojais.

Viena pagrindinių problemų, susijusių su viešuoju administravimu, jog išnagrinėjus gyventojo skundą ar prašymą, pateikiamas nemotyvuotas atsakymas, nenurodant jo apskundimo tvarkos, nenurodant teisės aktų nuostatų. Aut. past.

Per metus Seimo kontrolierių tarnyba yra gavusi 6 skundus dėl Kėdainių valdininkų veiksmų, 4 jų pripažinti nepagrįstais, dėl 2 – pateiktos rekomendacijos, o likę – šiuo metu tiriami. Vienas jų – dėl sprendimo asmeniui panaikinti anksčiau skirtus specialiuosius poreikius, o kitas – dėl Kropinių gatvės sutvarkymo, asfaltavimo bei apšvietimo.

– Viena iš Seimo kontrolierių funkcijų – gyventojų skundų tyrimas. Kokias esmines problemas įžvelgiate nagrinėjant skundus, susijusius su vietos savivaldos institucijomis ir joms pavaldžių įstaigų bei organizacijų veikla?

– Viena pagrindinių problemų, susijusių su viešuoju administravimu, jog išnagrinėjus gyventojo skundą ar prašymą, pateikiamas nemotyvuotas atsakymas, nenurodant jo apskundimo tvarkos, nenurodant teisės aktų nuostatų.

Kitaip tariant, žmogus, kad ir laiku gauna kelis atsakymus, tačiau jų turinys – keli sakiniai su nuorodomis į internetinį savivaldybės puslapį, kuriame siūloma susirasti vieną ar kitą teisės aktą, jį perskaityti, kad taptų viskas aišku. Šis pavyzdys gal kiek grubokas, tačiau iliustruojantis problemos esmę. Biurokratiškai žiūrint, žmogui atsakymas pateikiamas laikui, bet norint suvokti, kas jame norima pasakyti, reikia turėti nemažai informacinių technologijų žinių, išmanyti savivaldybių tinklalapių struktūrą. Galų gale ir mes, tirdami panašius skundus, neretai konstatuojame faktą, jog viename ar kitame tinklalapyje visos reikiamos informacijos tiesiog nėra.

Taigi, sprendimų ar atsakymų nemotyvavimas viešojo administravimo prasme yra viena rimčiausių problemų. Gavus tokį atsakymą jis žmogui sukelia nepasitikėjimą, jam trūksta informacijos, pati situacija jį erzina, žmogus jaučiasi pažemintas, mano, kad su juo buvo pasielgta biurokratiškai. O kartais net įtaria, jog taip pasielgęs valstybės tarnautojas galbūt turi kokį nors interesą, susijusį, pavyzdžiui, su giminaitės ar giminaičio reikalais, verslais ar „pridengimu“.

– Šiuo metu nemažai kalbama apie žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, tai yra maksimaliai gerą, efektyvų valdininkų darbą. Ką dar reikėtų padaryti vietos savivaldos institucijoms, kad gyventojų lūkesčiai būtų patenkinti?

– Be viso to, ką pasakiau – turi būti ir elementarus žmogiškumas, gebėjimas žmogų išklausyti. Išsamus jo problemos išnagrinėjimas bei išaiškinimas daugeliu atveju išspręstų didžiąją problemų dalį.

Kad kiekvienas žmogus, kuris gauna gyventojų kreipimąsi, pareiškimą ar skundą suprastų, kad jis ne valdininkas ir kažką valdo, priima sprendimą, o tarnautojas. Ir tuomet Konstitucijos 5-ojo straipsnio nuostata, jog „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“ taps kasdiene realybe. Deja, daugeliu atveju dabar tai lieka tik deklaracija. Pasikeitus požiūriui į žmones, jie pagaliau patikės, kad ši nuostata iš tiesų veikia, kad ji yra.

Požiūris, jog tarnautojas yra „valdininkas“ neretai suformuojamas bei patvirtinamas jų pačių veiksmais. Tad šiandien dar sunku pasakyti, jog žmogus aptarnaujamas idealiai ir viešojo administravimo paslaugos visuose lygiuose, ne tik vietos savivaldos, veikia nepriekaištingai.

Turi pasikeitimas įvykti pačių darbuotojų sąmonėje, kad jie suvoktų esantys ne valdininkai, bet tarnautojai. Atsivėrimas, bendravimas, skaidrumas, informavimo principų laikymasis, manau, ženkliai pagerintų valstybės tarnautojų įvaizdį bei prestižą, tuomet ateitų ir pagarba.

– Kaip į Seimo kontrolierių tarnybą kreiptis žmogui, jeigu jis mano, kad jo teisės ir laisvės yra pažeidžiamos?

– Priėmimų, kuriuos organizuoju lankydamasis savivaldybėse – tikrai nepakanka. Kartą per mėnesį mūsų įstaigoje organizuojamas gyventojų priėmimas, į kurį gali užsirašyti bet kuris Lietuvos pilietis. Suprantu, jog rajonuose gyvenantiems žmonėms kai kada kyla problemų atvykti į Vilnių, tad visą reikiamą informaciją bei konsultacijas darbo metu galima gauti nemokama telefono linija +370 800 22 100.

Žmogus galės išdėstyti savo problemą, o specialistas paaiškins, ar ji patenka į Seimo kontrolierių jurisdikciją. Jeigu nepatenka, patars, kur jam geriau kreiptis, pateiks visą reikiamą informaciją, pakonsultuos konkrečios srities specialistas.

Mūsų interneto puslapyje lrski.lt galima užpildyti skundo formą, prie jos pridėti nuskenuotus ar nufotografuotus dokumentus. Kas svarbu, jog pateikiamo skundo nereikia pasirašyti elektroniniu parašu. Tereikia nurodyti savo vardą ir pavardę bei kontaktinius duomenis, kuriais galima būtų pateikti atsakymą. Skundus taip pat galima pateikti ir mūsų interneto svetainėje nurodytu elektroninio pašto adresu.

Tad žmonės, manantys, kad jų teisės yra pažeidžiamos, neturėtų dvejoti, o savo interesus aktyviai ginti. Norėčiau paminėti, jog mūsų įstaiga tiria tik su viešojo administravimo funkcija susijusius skundus. Mes netiriame tarp privačių asmenų kylančių ginčų, taip pat negalime nagrinėti Prezidento, Seimo narių veiklos, kolegialiai Vyriausybės, savivaldybių Tarybų priimtų sprendimų.

Ką tiria, ir ko netiria Seimo kontrolieriai?

Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje.

Seimo kontrolieriai netiria Prezidento, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), valstybės kontrolieriaus ir Konstitucinio Teismo bei kitų teismų teisėjų veiklos, savivaldybių tarybų (kaip kolegialių institucijų) veiklos.

Seimo kontrolieriai netiria prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau tiria skundus dėl prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, pažeidžiančių žmogaus teises ir laisves.

Seimo kontrolieriai netiria skundų dėl darbo teisinių santykių, taip pat netikrina teismų priimtų sprendimų, nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumo ir teisėtumo.

1 Skaityti komentarus / komentuoti

Komentuoti

Naujienų portalo www.rinkosaikste.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau rodo komentaro autoriaus IP adresą ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus redakcija.ra@gmail.com. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Skelbdami savo nuomonę, jūs sutinkate su taisyklėmis.
Griežtai draudžiama www.rinkosaikste.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.rinkosaikste.lt kaip šaltinį.
Taip pat skaitykite

SKELBIMAI

touched by digitouch!