NAUJIENOS

Visos kategorijos
  / Algimanto Barzdžiaus nuotr.

Popieriuose – oras švarus. O kuo iš tiesų kvėpuojame?

Eglė KUKTIENĖ - 08:16 Lapkričio 07d. 2019

Po gaisro Alytuje oro užterštumo klausimas tapo aktualus visoje Lietuvoje. Ne išimtis ir Kėdainiai. Juolab kad šiame rajone, kur nuo senų laikų veikia nemažai pramonės įmonių, yra užtektinai ir savų teršėjų. Mums nereikia nei padangų gaisro, kad rajone sklandantys kvapai riestų nosį. Ir nepaisant to, iš valdininkų dažniausiai girdime tą pačią frazę: „Kėdainiuose oro užterštumas neviršija leistinų normų“. Bet pasirodo, jog realiai niekas nė nežino, ką kasdien traukiame į savo plaučius, nes... tiesiog niekas netiria visų cheminių junginių, kuriais užterštas mūsų oras. Tiriami tik atskiri cheminiai elementai, kurie dažniausiai ir neviršija leistinų normų. O kokie kiti cheminiai elementai yra išskiriami ir kokius junginius jie išsiskyrę sudaro, niekas nė nežino.

Matuoja tik keletą elementų

Kėdainiuose, kaip ir visoje Lietuvoje, apie oro kokybę sprendžiama tik išmatuojant atskiras kietųjų dalelių (KD10), azoto dioksido (NO2), sieros dioksido (SO2), anglies monoksido (CO) ir ozono (O3) vertes. Tačiau mūsų kvėpuojamas oras gausus ir kitokių cheminių junginių. 

Štai Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto (KTU CTF) Aplinkosaugos technologijos katedros profesorius Dainius Martuzevičius teigia, kad tikrasis teršalų skaičius ore gali būti matuojamas net tūkstančiais rodiklių.

„Oro užterštumo indeksai yra sudaromi siekiant visuomenei palengvinti supratimą apie oro užterštumo lygius, nesigilinant į atskirų teršalų matavimo subtilybes ir poveikį sveikatai. 

Tačiau realiai oro teršalų skaičius yra žymiai didesnis ir gali būti skaičiuojamas šimtais, o gal ir tūkstančiais, jei vertinsime ir įvairius tarpinius cheminių reakcijų junginius, apie kuriuos mokslas dar mažai žino. 

Visų junginių koncentracijos išmatavimas ore yra labai brangus, todėl nuolatinės stebėsenos tikslais yra pasirenkamas kompromisinis teršalų rinkinys, tačiau oro užterštumą tiriantys mokslininkai dažnai gali nuspėti, kokių dar junginių galima tikėtis esant įvairaus tipo oro taršai. Pavyzdžiui, padangų degimas (kaip ir daugelis kitų degimo procesų, įskaitant vidaus degimo variklius, laužus ir pan.) bus neatsiejamas nuo kancerogeninių nepilno degimo produktų bei sunkiųjų metalų, prilipusių ant labai smulkių kietųjų dalelių – suodžių“, – komentavo mokslininkas. 

KTU Aplinkosaugos technologijos katedros profesorius Dainius Martuzevičius teigia, kad nepaisant to, jog supratimas apie oro taršą auga, vis dėlto išsamūs tyrimai yra nepaprastai brangūs. Dažniausiai apsiribojama reprezentatyviausiais miesto oro taršos šaltiniais. / Asmeninio archyvo nuotr. Teršalai greitai sklaidosi

Sutapimas ar ne, kad Kėdainiuose, kai jau buvo prasidėjęs gaisras Alytuje, fiksuotas tik vidutinis užterštumo lygis? Tuokart specialistai ramino – tai tikrai niekaip nesusiję su gaisru Alytuje. Aišku, reikia nepamiršti ir to, kad tuomet LR Aplinkos ministerija taip pat ramiausiai platino žinią, kad ir pačiame Alytuje oro užterštumas neva nekelia pavojaus žmonių sveikatai, nors kaip dabar jau žinoma, ten situacija buvo visai kitokia.

Mokslininkai taip pat sako, kad ore sklandantys teršalai sklaidosi pakankamai greitai ir tolimesnes teritorijas pasiekiančios teršalų koncentracijos jau neturėtų būti kenksmingos. O kancerogenai, kurių šiaip matavimuose ir nepamatysime, savo juodą darbą atlieka tik tada, kada veikia ilgą laiką. Kitaip tariant, vienkartinis kancerogeninių dalelių padidėjimas ore sveikatai lyg ir neturėtų kenkti. 

„Šio tipo junginiai pavojingiausi, kai veikia ilgą laiką, o gaisro poveikis yra sąlyginai trumpalaikis. 

Kelis metus būti prie intensyvaus eismo gatvės gali būti pavojingiau, nei kelias dienas būti tiesioginio gaisro poveikio zonoje“, – tikino D. Martuzevičius. 

Tarša priklauso nuo orų

Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Zita Šilienė teigia, kad oro sąlygos žaidžia vieną svarbiausių vaidmenų oro taršos stebėsenoje, o kadangi pastaruoju metu mus lepino ramūs, saulėti orai be lietaus, oro taršos rodikliai ir ūgtelėjo.

„Kiek stipresnis vėjas ar lietus į orą patekusius teršalus išsklaido arba išplauna, todėl, esant tokiems orams, oro užterštumas nedidėja. Tačiau kai ilgesniam laikui nusistovi ramūs ir sausi orai, teršalai yra linkę kauptis netoli jų išmetimo vietų. 

Daugiausia problemų kyla dėl oro užterštumo kietosiomis dalelėmis KD10. Šio teršalo vertinimui nustatytos normos – vidutinė metinė ribinė vertė ir vidutinė paros ribinė vertė, kuri negali būti viršyta daugiau kaip 35 dienas per kalendorinius metus“, – komentavo specialistė.

Štai pernai metais Kėdainiuose metinė ribinė vertė nebuvo viršyta, o vidutinė paros koncentracija buvo viršyta 9 dienas per metus. 

Šiemet užfiksuoti 7 atvejai, kai buvo viršyta vidutinė paros teršalų norma.

Oro teršalų skaičius yra žymiai didesnis ir gali būti skaičiuojamas šimtais, o gal ir tūkstančiais, jei vertinsime ir įvairius tarpinius cheminių reakcijų junginius, apie kuriuos mokslas dar mažai žino. Visų junginių koncentracijos išmatavimas ore yra labai brangus. KTU prof. D. Martuzevičius

Tyrimai – itin brangūs

Išsamūs oro taršos tyrimai yra sudėtingi ir kainuoja labai brangiai. 

„Šiuo metu mes galime nustatyti šimtus ir net tūkstančius atskirų junginių, kurių buvimas ore gali daryti įtaką sveikatai. Šis sąrašas nėra galutinis, nes mokslui toliau vystantis, atsiranda naujesnis supratimas apie teršalų kitimus aplinkoje ir galimą šių kitimų poveikį. 

Tačiau šie matavimai vis dar brangūs. Norint pakankamu tikslumu nustatyti oro užterštumą, reikia tikrai brangios analitinės įrangos ir aukštos kvalifikacijos specialistų. Išlaikyti tokio lygio laboratorijas yra brangu tiek miestams, tiek pramonės įmonėms.

Didelio pramoninio intensyvumo teritorijose saugoti gyventojų sveikatą turi būti tiek valstybinio sektoriaus, tiek pramonės įmonių uždavinys. Pastarosios turi prisiimti atsakomybę ir investuoti į oro užterštumo stebėsenos sistemas“, – sako prof. D. Martuzevičius.

Ypač kenksmingų teršalų, esančių ore, poveikis juntamas tik gana ilgo laiko perspektyvoje. Dėl to kelis metus būti prie intensyvaus eismo gatvės gali būti pavojingiau, nei kelias dienas būti tiesioginio gaisro poveikio zonoje. / A. Barzdžiaus nuotr. Kėdainių užterštumas lyginant su kitais rajonais

Kiekvienas kėdainietis gali išvardinti bent kelias stambias įmones, kurių veikloje darbas su įvairiomis cheminėmis medžiagomis yra kasdienybė. Užtenka pakelti galvą, nukreipti akis į pramonės rajoną ir pamatysime iš kaminų besiveržiančius dūmus, uždengiančius dangų. 

Kadangi Kėdainiai turi nemažai stipriai išvystytos pramonės įmonių, čia yra įrengta oro užterštumo matavimo stotis. 

„Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje per metus į aplinkos orą išmestas teršalų kiekis 2018 m. siekė 2007 tonas ir buvo mažesnis negu Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų, o taip pat už Mažeikių, Akmenės, Jonavos rajonų savivaldybių teritorijose išmetamų teršalų kiekius, tačiau didesnis negu daugelyje kitų savivaldybių, kurių teritorijose nėra stambesnių pramonės įmonių. Todėl Kėdainiuose ir yra įrengta oro kokybės tyrimų stotis, nuolat registruojanti teršalų, kurių į aplinkos orą dėl žmonių ūkinės veiklos patenka daugiausia, koncentraciją“, – komentavo Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Zita Šilienė.

Tai, kad teršalai – ne į sveikatą, rodo ir žmonių sergamumo rodikliai.  

„Kėdainių rajone mirtingumo dėl kvėpavimo sistemos ligų rodiklis 2017 metais buvo mažiausias per pastaruosius metus. 2017 metų duomenimis, tai buvo 61,38 atvejai 100 000 gyventojų. (Daugiausiai dėl kvėpavimo sistemos ligų Kėdainių rajono gyventojų mirė 2016 metais – 70,16  atvejų 100 000 gyventojų – red. past.). 

Oro užterštumo poveikis žmonių sveikatai pasireiškia plaučių funkcijų pakenkimais, respiracinėmis ligomis, imuninės sistemos silpnėjimu ir kitomis sveikatos problemomis. Dažniausi yra kvėpavimo sistemos pažeidimai, kurie pasireiškia tokiais simptomais kaip kosulys, nosies ir gerklės gleivinių dirginimas ir kitais. 

Nuolatinis buvimas aplinkoje, kurioje yra nemaža kietųjų dalelių koncentracija, gali paskatinti išsivystyti kvėpavimo takų ligas, tokias kaip astma, bronchitas. 

Dūmai balti ir tiršti gali būti dėl didelio drėgmės kiekio. Galima nematyti jokių dūmų, tačiau  į aplinką tuo metu gali patekti įvairios cheminės medžiagos. D. Puvačiauskienė

Ilgalaikis kietųjų dalelių poveikis gali tapti lėtinių negalavimų – apatinių kvėpavimo takų ligų (astmos, bronchito, emfizemos), lėtinės obstrukcinės plaučių ligos – paūmėjimo priežastimi. Dėl jų gali susilpnėti vaikų ir suaugusiųjų plaučių funkcija, sutrikti širdies veikla (ištikti širdies smūgis)“, – komentavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM Kauno departamento Kėdainių skyriaus vyriausioji specialistė Sandra Buinovskienė. 

Kenkia ne tik fiziškai

KTU profesorius D. Martuzevičius įsitikinęs, kad kvapai žmogui kenkia ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai.

„Kvapo pojūtis yra ypatinga žmogaus organizmo savybė, leidžianti apsisaugoti nuo sveikatai pavojingos aplinkos. Tačiau įvairių medžiagų kvapo slenkstis (mažiausia juntama koncentracija) yra dažniausiai mažesnė nei poveikio sveikatai koncentracijos ribinė vertė.

Todėl galimos situacijos, kai esant kvapui realios grėsmės sveikatai nėra, tačiau žmogus sunerimsta, ir vien šis nerimas yra psichologinis taršos poveikis“, – pastebi KTU mokslininkas D. Martuzevičius.

Vaizdas ne visuomet atspindi užterštumą

Tuo tarpu Kėdainiuose daugeliui matomi, iš pramonės rajono kaminų kylantys dūmai yra tapę tikru akmeniu ant širdies – pažiūri, įkvėpi neaišku ko ir atsidūsti pagalvojęs, kad taip ir nežinai, kas ten iš tų kaminų išeina.  

Tačiau ir čia specialistai ramina – pasak jų, vaizdas ne visuomet nusako tikrąją situaciją. 

Pasirodo, neretai kenksmingos medžiagos, patekusios į orą, apskritai nepalieka jokio vizualinio pėdsako. 

„Katilinėse deginant kurą, užkūrus katilą, kol pasiekiamas optimalus degimo procesas, dažnai kyla tamsūs dūmai, nes būna didesnės anglies monoksido koncentracijos, kietųjų dalelių kiekis, o kai pasiekiamas optimalus degimo procesas – dūmas išbąla. Dūmai balti ir tiršti gali būti ir dėl didelio drėgmės kiekio. 

Galima nematyti ir jokių dūmų, tačiau  į aplinką tuo metu gali patekti įvairios cheminės medžiagos“, – komentavo AAG Oro taršos prevencijos skyriaus vyriausioji specialistė Dainora Puvačiauskienė.

Didžiausia atsakomybė – savivaldybei 

Bene didžiausią darbą tiriant ir kontroliuojant oro taršą turi nudirbti savivaldybė. Būtent ji atlieka ir taršos monitoringą. 

Tačiau kiek ir ko realiai yra Kėdainių ore, matyt, niekas dar ilgai negalės pasakyti, mat savivaldybė, kuriai priklauso tirti ir kontroliuoti oro kokybę, suminių oro kokybės vertinimų neatlieka.

Ir nors socialinių tinklų erdvėje itin dažnai kyla masinės diskusijos apie tai, kad oras Kėdainiuose galimai ne pats švariausias, griaužia gerklę, o kvapai riečia nosį, savivaldybė tikina gavusi tik vos kelių žmonių nusiskundimus. Maža to, nuolatinių patikrų ir stebėsenos rezultatai net neduoda prielaidų imtis papildomų veiksmų gyventojų patiriamam diskomfortui sumažinti. 

„Nesame gavę jokių pranešimų, kad būtų dėl kokių nors padarinių padidėjusi tarša ir būtų tekę imtis kokių nors atsargumo priemonių“, – sakė Kėdainių rajono savivaldybės Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėja Ieva Matyžiūtė.

15 Skaityti komentarus / komentuoti

Komentuoti

Naujienų portalo www.rinkosaikste.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau rodo komentaro autoriaus IP adresą ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus redakcija.ra@gmail.com. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Skelbdami savo nuomonę, jūs sutinkate su taisyklėmis.
Griežtai draudžiama www.rinkosaikste.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.rinkosaikste.lt kaip šaltinį.

SKELBIMAI

touched by digitouch!