KULTŪRA

  / Organizatorių nuotr.
  • KULTŪRA
  • Kviečia švęsti didžiausios XVII a. lietuviškos knygos gimtadienį

Kviečia švęsti didžiausios XVII a. lietuviškos knygos gimtadienį

Akvilė KUPČINSKAITĖ - 09:38 Kovo 13d. 2018

Prieš 365 metus spaustuvėje, buvusioje Šviesiosios gimnazijos rūsyje, atspausdintas didžiulis, beveik 700 psl., leidinys „Knyga nobažnystės krikščioniškos“, parašytas kėdainiškių tarme. Tad koks gi šis mūsų turtas?

Konferencija ir ekskursija

Kovo 16 d. Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūriame centre vyks konferencija, skirta svarbiausiam evangelikų reformatų leidiniui „Knyga nobažnystės krikščioniškos, 1653“ ir vienam iš šios knygos sudarytojų, buvusiam Kėdainių burmistrui, Kėdainių gimnazijos rektoriui, lietuviškos raštijos kūrėjui, evangelikų reformatų žymiam veikėjui Steponui Jaugeliui-Telegai.

Konferencijos pradžia – 14 val. Pranešimus skaitys lektoriai: Dainora Pociūtė, Gina Kavaliūnaitė-Holvoet (VU), Mindaugas Šinkūnas (LKI), Rimantas Žirgulis (Kėdainių krašto muziejus).

Prieš konferenciją nuo 12.30 iki 13.30 val. numatoma ekskursija po Kėdainių senamiesčio vietas, kurios yra susijusios su renginio tema. Ekskursiją ves Daugiakultūrio centro vadovė Audronė Pečiulytė. Visi norintieji kviečiami rinktis Šviesiosios gimnazijos kiemelyje 12.30 val. Išsamią renginio programą galite rasti savivaldybės svetainėje www.kedainiai.lt.

Originalas – Švedijoje

Kėdainiuose yra du egzemplioriai faksimilinio leidinio, parengto pagal vienintelį šiuo metu žinomą pirmojo leidimo egzempliorių, saugomą Švedijoje. Jį 2003 m. parengė į Kėdainių kovo 16 d.  renginį atvykstanti prof. Dainora Pociūtė.

Taigi, vienas leidinys yra Šviesiojoje gimnazijoje, kitas – Kėdainių krašto muziejuje, o originalas – Švedijos Upsalos universiteto bibliotekoje. Kaip jis ten pateko? Faksimilinio leidinio įžanginiame straipsnyje, parašytame D. Pociūtės, galima rasti atsakymą, kad knyga buvo įsigyta ir priklausė švedų bibliofilui, leksikografui, diplomatui Johanui Gabrieliui Sparwenfeldui. Jo paties ranka  padarytas įrašas „Liber Spiritualis in Lingva Litthwania vuhlgari 1x4 Keidaini 1653“ („Religinė knyga lietuvių liaudies kalba 1x4, Kėdainiai, 1653“). Matyt, vėliau jis tą knygą perdavė Upsalos universitetui.

Johanas Gabrielius Sparwenfeldas domėjosi kalbomis, labai daug jų mokėjo, buvo autoritetingas to meto lingvistas. Ypač jis domėjosi slavų kalbomis, o lietuvių kalbą laikė viena jų atmainų.

Parašyta kėdainietiška tarme

Paklausta, ką galinti pasakyti apie tos knygos kalbą, ar suprastume mes ją, ar galėtume skaityti,  pagrindinė renginio organizatorė savivaldybės kalbininkė Rūta Švedienė pasakė: „Jei gerokai anksčiau išleistą Mažvydo „Katekizmą“ galime suprasti, tai, manau, ir šią knygą suprastume, juolab kad ji parašyta kėdainietiška tarme.

„Knygos nobažnystės krikščioniškos“ kūriniai yra vidurinio rašomosios kalbos varianto pavyzdžiai, parašyti vakarų aukštaičių šiauliškių tarmės pagrindu. Pagal dabartinę tarmių klasifikaciją beveik visas Kėdainių rajonas yra priskiriamas prie vakarų aukštaičių šiauliškių. (Tik Surviliškio, Truskavos, Pagirių apylinkių gyventojai kalba rytų aukštaičių panevėžiškių tarme.)

Knygos leksika yra turtinga, paremta liaudies kalba, gausiai papildyta naujadarais. Siūlyčiau nueiti į Šviesiosios gimnazijos biblioteką ir nors pavartyti šią unikalią knygą.“

Sudaro penkios dalys

„Knyga nobažnystės krikščioniškos“ – ryškiausias lietuviškos evangelikų reformatų literatūros istorinis akcentas. Knygos rengėjai – Steponas Jaugelis-Telega, Samuelis Tomaševskis, Samuelis Minvydas, Jonas Božimovskis. Leidinį sudaro penkios dalys: „Psalmynas su giesmėmis“, „Sekmadienių evangelijos“, „Pasakojimai apie Jėzaus kančią ir mirtį“, „Maldos krikščioniškos“ ir „Katekizmas mažas arba trumpas pamokslas tikėjimo krikščioniško“.

0 Skaityti komentarus / komentuoti

Komentuoti

Naujienų portalo www.rinkosaikste.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus redakcija.ra@gmail.com Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn
Griežtai draudžiama www.rinkosaikste.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.rinkosaikste.lt kaip šaltinį.
Taip pat skaitykite

SKELBIMAI

touched by digitouch!