NAUJIENOS

Visos kategorijos
„Kėdainių vandenų“ technikos direktorius Romualdas Gailiūnas aplinkos ministrui kėlė klausimus net dėl penkių projektų vykdymo. Ministras savo ruožtu pažadėjo nepalikti įmonės bėdoje.   / „Rinkos aikštės TV“ stop kadras

„Kėdainių vandenims“ – pažadai iš ministerijos

Eglė KUKTIENĖ - 14:16 Gruodžio 09d. 2019

Į Kėdainius atvykęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika itin daug laiko skyrė problemų, su kuriomis susiduria „Kėdainių vandenys“, sprendimui. Aptarti papildomo finansavimo projektams, nuotekų dumblo panaudojimo, rekonstruojamų užtvankų finansavimo ir kiti aktualūs kraštiečiams klausimai.

Dumblas – vis dar atlieka

„Kėdainių vandenų“ technikos direktorius, rajono tarybos narys Romualdas Gailiūnas didesnę susitikimo dalį aplinkos ministrui kantriai pasakojo apie sunkumus, su kuriais jau eilę metų susiduria „Kėdainių vandenys“. 

Stagnuojantys projektai atitinkamai neigiamai veikia ir krašto gyventojų gyvenimo kokybę. 

Štai jau seniai investuoti beveik 25 milijonai tuometinių litų nuotekų dumblo panaudojimui kol kas, galima sakyti, bergždi, mat net ir sutvarkytas nuotekų dumblas vis dar laikomas atlieka, už kurios surinkimą tektų dar ir sumokėti.

„Dumblas sausinamas, džiovinamas, supresuojamas, tačiau galutinis rezultatas – atlieka. Nepaisant to, kad į jo paruošimą investuojama, ir nepaisant to, kad jis yra II kategorijos, vis tiek jis laikomas atlieka. 

Kaune buvome, kalbėjome dėl jo sudeginimo, tai mums pasakė, kad tonos deginimo kaina siekia apie 60 eurų. 

Tačiau antros kategorijos dumblas galėtų būti panaudojamas tręšimui, sąvartyno rekultivacijai, būtų galima daryti perdangas, šlaituoti ir kitaip panaudoti. Tačiau kadangi jis laikomas atlieka, sąvartynas iš karto liepia mums susimokėti mokestį. 

Manau, be ministerijos pagalbos mes čia niekaip neapsieisime“, – kalbėjo R. Gailiūnas.

Tuo tarpu aplinkos ministras K. Mažeika tikino, kad neužterštas dumblas tikrai neturi būti laikomas atlieka. 

Mes nesusitvarkome su tais riebalais, kiek mes vargstame, kaip mums visos trasos užsikemša nuo jų. O reikalauti, kad jie pasistatytų riebalų gaudykles, negalima – juk turime sutartį tik vandens tiekimui ir nuotekų išvežimui. R. Gailiūnas

„Dumblas, kuris atitinka reikalavimus, gali būti naudojamas tręšimui. Taip mažinama dumblo kiekio problema ir sumažinamas žemės ūkyje naudojamų cheminių trąšų kiekis. Žinoma, jei dumblas užterštas – tada kita kalba. Jis turi būti deginamas. Tačiau jei kalbama apie maždaug 1000 tonų užteršto dumblo, tai tikrai nesusidarys dideli kaštai“, – svarstė ministras ir paragino savivaldybės įmonę kreiptis oficialiu raštu į ministeriją bei pažadėjo padėti išspręsti neužteršto nuotekų dumblo panaudojimo problemą.

Situacijos įkaitai

Į visos Lietuvos vandentvarkos ir nuotekų ūkį per pastaruosius kelerius metus investuotos įspūdingos sumos pinigų. Tačiau klaidų išvengti nepavyko, o Europos Komisija jau baugino milžiniškomis baudomis – investuota per milijardą, o sistema ydinga.

Būtent tai, kad Kėdainių aglomeracijos nuotekos nėra išvalomos iki nustatytų reikalavimų, ir buvo laikoma pagrindiniu pažeidimu, už kurį grėsė sankcijos. 

„Reikalavimai tinkami tik Kėdainių miestui, o kur kaimai ir rajonai? Ten apjungti žmones daug sudėtingiau“, – kalbėjo R. Gailiūnas.

„Šita problema prasidėjo dar 2003–2004 metais, išleista daugiau kaip milijardas. Dalyvavome pirmame derybų raunde su Europos Komisija, tačiau jie pyksta – sako, kad už milijardą toje mūsų Lietuvėlėje viskas taip sutvarkyta turėjo būti, kad net blizgėtų. Tiesą sakant, apėmė toks svetimos gėdos jausmas už kažkieno kažkada priimtus sprendimus.

Bandėme paaiškinti, kad reikalaujama buvo užtikrinti, jog visos teritorijos, kuriose gyvena daugiau kaip 2000 žmonių, būtų prijungtos prie centralizuotos nuotekų sistemos, o finansavimas rajonams su mažesniu gyventojų skaičiumi nebuvo skiriamas.

Tiesa yra patirties, kai tokie mažesni rajonai savo iniciatyva su  savivaldybės priežiūra įrengia individualius valymo įrenginius. Savivaldybė juos prižiūri, prie jų gali prisijungti daug žmonių, atpinga pats sistemos įrengimas.

Maži miesteliai, kaimai tampa tokių nuostatų įkaitais. Apie tai mes kalbėjome ir su Prezidentu, ir su eurokomisaru, prašėme, kad mus užtartų. Turime laiko iki 2030 metų, bandysime šią problemą spręsti“, – kalbėjo aplinkos ministras. 

Problema ir su riebalais

Dar viena ir, panašu, itin daug nervų reikalaujanti problema – viešojo maitinimo įstaigų nuotekos ir jose esantys riebalai. 

„Mes nesusitvarkome su tais riebalais, kiek mes vargstame, kaip mums visos trasos užsikemša nuo jų. O reikalauti, kad jie pasistatytų riebalų gaudykles, negalima – juk turime sutartį tik vandens tiekimui ir nuotekų išvežimui“, – guodėsi „Kėdainių vandenų“ technikos direktorius.

Tiesa, aplinkos ministras įsitikinęs – įmonė tikrai galinti sutartyse numatyti reikalavimus viešojo maitinimo įstaigoms, kad šios įsirengtų riebalų gaudykles. Pastarosios gali būti ir nedidelės, buitinės, tačiau gerokai palengvintų nuotekų tvarkymo klausimą.

4 Skaityti komentarus / komentuoti

Komentuoti

Naujienų portalo www.rinkosaikste.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau rodo komentaro autoriaus IP adresą ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus redakcija.ra@gmail.com. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Skelbdami savo nuomonę, jūs sutinkate su taisyklėmis.
Griežtai draudžiama www.rinkosaikste.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.rinkosaikste.lt kaip šaltinį.

SKELBIMAI

touched by digitouch!