KULTŪRA

Plinkaigalio ir Pašušvio kapinynuose rasti daiktai grįžo į Kėdainių kraštą papasakoti savo istorijų.  / Vaido Špečkausko nuotr.
  • KULTŪRA
  • Archeologiniai radiniai „grįžo“ į Kėdainius

Archeologiniai radiniai „grįžo“ į Kėdainius

Sonata PATKAUSKAITĖ - 10:16 Liepos 10d. 2018

Praėjusią savaitę Kėdainių krašto muziejuje atidaryta Plinkaigalio ir Pašušvio kapinynų archeologinių radinių paroda iš Lietuvos Nacionalinio Muziejaus fondų.

Kėdainiai – unikalus kraštas, turintis vieną iš didžiausių ir jau visiškai ištyrinėtų kapinynų Lietuvoje. Tai – Plinkaigalio kapinynas, esantis Krakių seniūnijoje ir jam radinių gausa nenusileidžiantis Pašušvio kapinynas.

Radiniai, dvidešimto amžiaus pabaigoje iškeliavę į Lietuvos nacionalinio muziejaus fondus, šiais metais prieš Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną vėl „grįžo“ į savo kraštą.

Grįžo tam, kad prieš Valstybės dieną kėdainiškiams papasakotų savo istorijas.

O pasakoti jie tikrai turi ką. Kaip informavo Kėdainių krašto muziejininkas archeologas Algirdas Juknevičius, Plinkaigalio kapinyne, puspenkto hektaro plote buvo atkastas 361 nedeginto žmogaus kapas, 8 degintų žmonių kapai ir 4 palaidotų žirgų griaučiai. Žmonės kalvoje laidoti nuo trečiojo tūkstantmečio prieš mūsų erą iki septintojo mūsų eros amžiaus.

Archeologinių tyrinėjimų metu buvo rasta peilių, pjautuvų, kalavijų, segių, antkaklių ir netgi gintaro karolių.

„Rasti sidabro juostų apkalai ant geriamųjų ragų, rytietiškų ir zoomorfinių formų segės, odinių diržų papuošalai yra skandinavų, hunų, Sambijos prūsų ir alemanų genčių. Jie liudija apie didįjį tautų kraustymąsi penktame septintame amžiuose vykusį Europoje“, – pasakoja archeologas A. Juknevičius.

Pašušvio kapinyne, nutolusiame 0,6 kilometro atstumu į pietvakarius nuo Plinkaigalio kapinyno, atkasti V–VIII amžių degintų ir nedegintų žmonių palaikai su gausiomis įkapėmis. Teigiama, kad Pašušvio kapinynas yra septintame amžiuje apleisto Plinkaigalio kapinyno dalis.

Žinoma, archeologai, istorikai gali suteikti daug informacijos apie vieną iš didžiausių kapinynų Lietuvoje, tačiau parodos eksponatai taip pat gali „prabilti“. Parodoje lankytojus žavi žalvario ir sidabro dirbiniai. Žvelgiant į juos kiekvienas savo vaizduotėje gali kurti tą, kuris prieš daugiau kaip tūkstantį metų buvo šio papuošalo ar diržo sagties savininkas. O tiems, kurių vaizduotė negali perskristi tūkstantmečio, vėl į pagalbą ateina archeologas A. Juknevičius:

„Tyrimai parodė, kad Plinkaigalio gyventojai buvo aukšto ūgio, stambūs, gražiai nuaugę žmonės. Proporcingais veido bruožais jie išsiskyrė iš siauraveidžių žemaičių ir plačiaveidžių aukštaičių.“

Paroda jau sudomino Kėdainių krašto muziejaus lankytojus, o ir po atidarymo tikimais, kad susidomėjimas šiais archeologiniais radiniais nenuslūgs. Juk švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį labai įdomu sužinoti ir tai, kaip žmonės gyveno prieš tūkstantmetį.

0 Skaityti komentarus / komentuoti

Komentuoti

Naujienų portalo www.rinkosaikste.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau rodo komentaro autoriaus IP adresą ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus redakcija.ra@gmail.com. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Skelbdami savo nuomonę, jūs sutinkate su taisyklėmis.
Griežtai draudžiama www.rinkosaikste.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.rinkosaikste.lt kaip šaltinį.

SKELBIMAI

touched by digitouch!