LAISVALAIKIS

Visos kategorijos
Per keturias valandas tautine atributika pasipuošę, vėliavėlėmis nešini žygeiviai įveikė 10 kilometrų istorinėmis krašto vietomis.  / Algimanto Barzdžiaus nuotr.

Vasario 16-osios žygyje – 10 kilometrų... istorijos (GALERIJOS)

Justina ŠVEIKYTĖ - 23:19 Vasario 16d. 2019

Lietuvos Valstybės atkūrimo dienos tradicija tampančiame Vasario 16-osios žygyje „Kėdainių kautynės‘1919“ šeštadienio rytą istorinėmis miesto vietomis leidosi aštuoniasdešimt įvairaus amžiaus žygeivių.

Per keturias valandas tautine atributika pasipuošę, vėliavėlėmis nešini žygeiviai įveikė 10 kilometrų istorinėmis krašto vietomis.

Pati esu kėdainietė, bet praėjome tokias vietas, kuriose niekada nesu buvusi, ir sužinojau tokių dalykų apie savo kraštą, kokių nežinojau. Mokykloje juk Kėdainių istorijos praktiškai nesimokėme. O. Vaicekauskaitė

Vietomis, kuriose atrėmė „Raudonąjį tvaną“

Trečiojo žygio tema buvo lygiai prieš 100 metų Kėdainių krašte įvykusios kautynės, kurios Kėdainius įrašė į XX a. karybos istoriją.

Žygeiviai pajudėjo nuo seniausiu Lietuvoje tituluojamo Jonušavos turgaus. Aplankė stačiatikių kapus, kuriuose palaidoti kautynėse žuvę rusų kariai, nešę mums raudoną vėliavą. Istoriniuose šaltiniuose teigiama, jog jų kapinėse greta Lakštingalų gatvės atgulė tarp 60 ir 120.

Vėliau kolona patraukė buvusios Juozapavos palivarko ir Kėdainių dvaro bei Parakinės laukų pakraščiais, kurie 1919 m. vasario 7 d. mūšio metu buvo apšaudomi miestą puolusios Rusijos Raudonosios armijos artilerijos.

Kirto ir geležinkelio liniją, mat geležinkelio tiltas buvo strateginis objektas, kuris Kėdainių apgulties metu buvo ypatingai saugomas miesto gynėjų. Už geležinkelio viaduko buvo pastatyta vokiečių artilerijos baterijos dalis, padėjusi savanoriams atsilaikyti prieš rusų puolimą.

Miesto panorama žygeiviai grožėjosi eidami senuoju Varyklų lauku. Priėjo ir vieno iš svarbiausių 1923 m. Klaipėdos sukilimo vado vardu pavadintą gatvę.

Žygio „Kėdainių kautynės‘1919“ dalyviai sustojo vietoje: čia kautynių metu buvo saksų savanorių štabas ir telefono-telegrafo punktas, kuriuo Kėdainių gynybai vadovavęs Juozas Šarauskas palaikė vienintelį ryšį su kariuomenės štabu Kaune – ten buvusi įrengta ir pirmoji Lietuvos kariuomenės karo lauko ligoninė.

Dotnuvos g. kapinėse žygeivių buvo pagerbti pirmasis karo lauke žuvęs savanoris Povilas Lukšys ir visi ten palaidoti nepriklausomybės kovose žuvę kariai, o jų nemaža antkapių dalis liudija kapinėse palaidotus nežinomus kareivius...

Žygis užbaigtas buvo ant Pilies kalno, vietoje, kur 1918 m. lapkričio mėn. buvo įsteigta Kėdainių apskrities savivaldybė, o nuo 1961 m. veikia Kėdainių kultūros centras.

Kiek žygių per gyvenimą esu buvęs, tokios kompanijos dar nėra tekę sutikti. A. Fedotovas

Trys iš trijų

Kėdainietis Darius Ivaškevičius Vasario 16-osios žygyje, šįmet surengtame 1919 metų Kėdainių kautynių garbei, dalyvavo trečiąjį kartą. Kompaniją jam palaikė žmona Gintarė ir dukros Fausta bei Liepa.

„Reikia eiti. Norisi ir pačiam pamatyti, ir kad dukros sužinotų daugiau apie miestą, kuriame auga, – paklaustas, kas skatina nepraleisti nė vieno, tradicija tapusio Lietuvos Valstybės atkūrimo dienos žygio, šypteli D. Ivaškevičius.  – Trečius metus iš eilės susirenka tas pats žygeivių branduolys, kasmet prisijungia ir jaunimo. Šis žygis jau tapo įpročiu: galimybe pažinti Kėdainius aktyviai. Kaskart po žygio namo sugrįžtu su naujais istoriniais faktais atmintyje, o istorija mane domina.“

Vyriškis pastebėjo, kad žygio organizatoriai kaskart parenkantys naujų, įdomių sustojimo taškų.

„Liepų alėjoje stabtelėjome greta apleisto, didelio, geltono medinio namo, kuriame, pasirodo 1929 metais veikė… limonadų gamykla! Nė nebūčiau pagalvojęs, – juokėsi kėdainietis. – Žygių pėsčiomis metu pamatai tą kitą, tą nematomą miesto pusę, keliukus, upių pakrantes, kurių, kasdien keliaudamas į darbą ir namo automobiliu, niekada nepamatytum.“

Žygio „debiutantai“

Yra ir tokių, kurie į Vasario 16-osios žygį po gimtąjį miestą išsiruošė pirmąjį kartą. Tai – kraštiečiai, bičiuliai Aurimas Fedotovas ir Odeta Vaicekauskaitė, kuriuos prisijungti šįkart paskatino iš pažįstamų žmonių gauti atsiliepimai iš ankstesnių metų žygeivių.

„Pasivaikščioti galime kiekvieną dieną, bet su grupe, kuri atėjo vieno tikslo vedina – tik kartą metuose. Pravėdinti galvą, atsipūsti nuo kasdienių reikalų. Pati esu kėdainietė, bet praėjome tokias vietas, kuriose niekada nesu buvusi, ir sužinojau tokių dalykų apie savo kraštą, kokių nežinojau. Mokykloje juk Kėdainių istorijos praktiškai nesimokėme. Galvoje liko labai daug informacijos“, – teigė O. Vaicekauskaitė.

Sužavėtas bendražygiais

Kampų kaime (Kėdainių r.) gyvenantis A. Fedotovas džiaugėsi ir papildytu žinių bagažu, ir... jį supusia smagia kompanija.

„Kiek žygių per gyvenimą esu buvęs, tokios kompanijos dar nėra tekę sutikti. Žmonės linksmi, eina, bendrauja, juokauja su aplinkiniais, nors šių ir nepažįsta. Matyt, visus vienija meilė savam kraštui“, – svarstė jaunuolis.

Reikia eiti. Norisi ir pačiam pamatyti, ir kad dukros sužinotų daugiau apie miestą, kuriame auga. D. Ivaškevičius

Kaskart vis kitoks

Jau tradicija tapusio Vasario 16-osios žygio organizatoriai – „Stepo sala“ ir Kėdainių krašto muziejaus istorikas Vaidas Banys – akcentavo kasmet kintantį maršrutą ir kasmet dėliojamus vis kitus krašto istorijos akcentus.

Dotnuvos g. kapinėse žygeivių buvo pagerbti pirmasis karo lauke žuvęs savanoris Povilas Lukšys ir visi ten palaidoti nepriklausomybės kovose žuvę kariai, o jų nemaža antkapių dalis liudija kapinėse palaidotus nežinomus kareivius... Aut. past.

„Kasmet šis žygis vis kitoks. Skiriasi ir maršrutas, ir istoriniai įvykiai, kurie yra akcentuojami. Šįmet dėmesį skyrėme 1919 m. vasarį vykusioms vienoms pirmųjų per Nepriklausomybės karą Lietuvos kariuomenės kautynių su į Lietuvą įsiveržusios Tarybų Rusijos kariuomenės daliniais. Nors didieji šventės aidai Kėdainių krašte griaudėjo praėjusią savaitę, prisiminėme jas dar kartelį. Prisiminėme ir kitas svarbias Kėdainių kraštui vietas ir istorinius įvykius, – kalbėjo žygio organizatoriai, kasmet surenkantys pulką žygeivių. – Aplinka šiandien buvo labai „kamerinė“. Matome, kad Kėdainiuose praktiškai formuojasi tikras žygeivių klubas, ir kitaip vasario 16-osios jau neįsivaizduojame ne mes vieni... Žmonės susirinko pasiryžę eiti bekele, per balas, per purvą – tam, kad papildytų žinių apie gimtąjį kraštą bagažą.“

Ne paskutinis?

Tiesa, šis žygis Kėdainiuose – šįmet pirmas, bet, galbūt, ne paskutinis. Kėdainių kultūros centro pašonėje saulėtą šeštadienio popietę maršrutą užbaigę žygeiviai, besišildydami prie laužo, skanaudami Kėdainių P. Lukšio šaulių 205-osios kuopos šaulių ruoštą kareivišką košę su arbata, svarstė apie galimybę žygį pakartoti Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, liepos 6-ąją.

Kartą kėdainiečiai į panašų žygį vasarą, liepos pabaigoje, jau yra leidęsi. Tąkart jie Kėdainių kraštą apėjo Lietuvos kontūrą atspindinčiu maršrutu.

0 Skaityti komentarus / komentuoti

Komentuoti

Naujienų portalo www.rinkosaikste.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau rodo komentaro autoriaus IP adresą ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus redakcija.ra@gmail.com. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Skelbdami savo nuomonę, jūs sutinkate su taisyklėmis.
Griežtai draudžiama www.rinkosaikste.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.rinkosaikste.lt kaip šaltinį.

SKELBIMAI

touched by digitouch!