LAISVALAIKIS

Visos kategorijos
Kėdainietė Loreta Budrienė miesto parke užfiksavo retą ir įspūdingą paukštį – moteriai pavyko nufotografuoti juodąjį gandrą. Šis paukštis įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą bei yra saugomas.  / Loretos Budrienės nuotr.
  • LAISVALAIKIS
  • Įdomybės
  • Gamtos fotografė Kėdainių miesto parke įamžino retą paukštį – juodąjį gandrą

Gamtos fotografė Kėdainių miesto parke įamžino retą paukštį – juodąjį gandrą

Dimitrijus KUPRIJANOVAS - 09:38 Birželio 04d. 2020

Kėdainietė gamtos fotografė, fotografuodama gamtą, Kėdainių miesto parke užfiksavo retą ir įspūdingą paukštį – moteriai pavyko nufotografuoti juodąjį gandrą. Šis paukštis įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą bei yra saugomas. Gamtininkų teigimu, paprastai juodieji gandrai žmonių draugijos vengia ir lizdavietei renkasi miško gilumą, mėgsta senus tamsius spygliuočių ir lapuočių mišrius miškuspelkes, sunkiai prieinamas vietas.

Juodasis gandras – labai atsargus

L. Budrienė Kėdainiuose žinoma kaip gamtos fotografė. Moteris nevengia įamžinti ir įspūdingų Kėdainių senamiesčio vaizdų. Neseniai ji gamtos vaizdus fotografavo Kėdainių miesto parke. 

„Aš  juodąjį gandrą matau kartą per metus ir visada toje pačioje vietoje. Parke, prie užtvankos. Fotografavau labai atsargiai, nežinau, ar jis labai baikštus, bet nemanau, nes man pavyko jį gražiai nufotografuoti. 

Greičiau šis paukštis yra labai atsargus. 

Džiaugiuosi jį sutikusi“, – sakė fotografė L. Budrienė.  

Loreta Budrienė Kėdainiuose žinoma kaip gamtos fotografė. Moteris nevengia įamžinti ir įspūdingų Kėdainių senamiesčio vaizdų. Praėjusį penktadienį ji gamtos vaizdus fotografavo Kėdainių miesto parke, kur jai pavyko nufotografuoti juodąjį gandrą. Aut. past.

Žmonių draugijos vengia

Gamtininkų teigimu, paprastai juodieji gandrai žmonių draugijos vengia ir lizdavietei renkasi miško gilumą. Mėgsta senus tamsius spygliuočių ir lapuočių mišrius miškuspelkes, sunkiai prieinamas vietas. 

Lizdą suka iš smulkių šakelių, šapų, pagalių ir dar sutvirtina juos mėšlu. 

Kartais apsistoja kitų plėšriųjų paukščių, tokių kaip vištvanagių, erelių, suopių lizduose. Tame pačiame lizde peri daugelį metų. 

Atskiri juodųjų gandrų lizdai turi būti ne arčiau kaip per 6 kilometrus vienas nuo kito.

Raudonosios knygos paukštis

Gamtininkų teigimu, tai labai atsargus ir žmogaus vengiantis paukštis. Balsas tylus, snapu kalena retai. 

Dažniausiai maitinasi šalia gyvenamųjų vietų esančiuose vandens telkiniuose: natūraliuose upeliuose, ežerų pakrantėse, balose, vandens kanaluose, drėgnose pievose. 

Lietuvoje tai reta gandrų rūšis, nuo 1976 metų įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Taip pat šiuos paukščius saugo priimtos Berno ir Bonos konvencijos.

Dėl senų miškų ir tinkamų perėjimui senų medžių kirtimo mažėja juodųjų gandrų gyvenamasis arealas ir kelia grėsmę jų populiacijai. Dalis jauniklių žūva lizduose, taip pat žūva dalis suaugusių paukščių.

Norint išsaugoti šiuos unikalius sparnuočius, svarbu saugoti jų lizdavietes, reguliuoti miško ūkio veiklą, užtikrinti, kad gyvūnai nebūtų trikdomi, išvaikomi iš jau egzistuojančių savo perėjimo vietų. Draudžiama šiuos paukščius medžioti ar kitaip naikinti.

0 Skaityti komentarus / komentuoti

Komentuoti

Naujienų portalo www.rinkosaikste.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau rodo komentaro autoriaus IP adresą ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus redakcija.ra@gmail.com. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Skelbdami savo nuomonę, jūs sutinkate su taisyklėmis.
Griežtai draudžiama www.rinkosaikste.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.rinkosaikste.lt kaip šaltinį.

SKELBIMAI

touched by digitouch!