Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa
Daugiakultūriame centre atidaryta paroda, skirta nužudytų per Holokaustą Lietuvos žydų vaikų atminimui „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“ iš Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus.
Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui žydų vaikai, susidūrę su nenugalima ir viską naikinančia jėga, pateko į aukščiausios rizikos grupę. Kiekvieną žydų vaiką nacių ideologija pasmerkė mirčiai.
[quote author=“Audronė Pečiulytė“]Jeigu vaikas buvo slapstomas 4 metus, tai jį slėpdavo 22 vietose 30 šeimų. Tai galima įsivaizduoti, kiek reikėjo turėti sumanumo, drąsos, pasiaukojimo, norint išgelbėti vieno žmogaus gyvybę.[/quote]
Vokiečių armijos ir jų sąjungininkų okupuotose šalyse prieš karą gyveno apie 1,6 milijono žydų vaikų. Apie milijoną jų tapo nacių suplanuoto žydų genocido aukomis.
Parodoje yra pateikiamos žydų vaikų gelbėjimo istorijos, pasakojama apie lietuvius, kurie rizikuodami savo ir šeimų gyvybėmis, slėpė ir gelbėjo žydų vaikus.
„Matosi, kad iš tikrųjų tas gelbėjimo procesas buvo be galo sudėtingas, – pristatydama parodą, kalbėjo Daugiakultūrio centro vadovė Audronė Pečiulytė. – Jeigu vaikas buvo slapstomas 4 metus, tai jį slėpdavo 22 vietose 30 šeimų. Tai galima įsivaizduoti, kiek reikėjo turėti sumanumo, drąsos, pasiaukojimo, norint išgelbėti vieno žmogaus gyvybę. Išties galima didžiuotis, kad tarp lietuvių buvo labai daug gerų žmonių, kurie tai darė.“
„Vaikų akcijos“
Kaip pasakojo A. Pečiulytė, Lietuvos provincijose žydų vaikus sušaudė iš karto, o Kauno, Šiaulių, Vilniaus getuose buvo rengiamos vadinamosios vaikų akcijos, kada tiesiog iš namų buvo surenkami vaikai, išvežami ir nužudomi. Todėl tėvai stengdavosi kuo greičiau surasti lietuvius, kad būtų galima išnešti ir paslėpti tuos vaikus.
Pasaulio Teisuoliai
„Žmonės tikrai turėjo tą įgimtą žmogiškumo jausmą – reikia išsaugoti gyvybę.
Stebina netgi tokie faktai, kad, pavyzdžiui, generolo Ladigos žmona Sofija, pati turėdama šešis savo vaikus, dar priėmė septintą ir išgelbėjo Ireną Vėsaitę.
[quote author=“Audronė Pečiulytė“]Žmonės tikrai turėjo tą įgimtą žmogiškumo jausmą – reikia išsaugoti gyvybę.[/quote]
Kaimo žmogus, paprastas valstietis, išgelbėjo dabar jau žinomo Icchoko Mero, rašytojo, gyvybę, nors pats irgi turėjo šeimą, augino šešis vaikus. Parvedė ir sako žmonai: „Dabar turėsi septintą“, – pasakojo A. Pečiulytė. – Tai iš tikrųjų tie žmonės tikrai nusipelno pasaulio Teisuolių vardo. Dėl to jie yra gerbiami žydų tautos. Mes, lietuviai, tikrai turėtume apie juos daugiau sužinoti, ir tikrai jiems būtų verta pastatyti paminklą.“
Pagal paskutinius duomenis, 893 lietuviams yra suteiktas pasaulio Teisuolio vardas. 15 iš jų – Kėdainių krašto žmonės, t. y. kelios šeimos.
Ir dar keletui yra suteikti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiai. Tokį kryžių yra gavęs gerai žinomas, a. a. Tėvas Stanislovas, karo metais prisidėjęs prie žydų gelbėjimo.
Po karo praėjo daug metų. Daugelis dalykų liko neužfiksuota. Praktiškai neįmanoma rasti įrodymų. Galbūt tų istorijų tikrai yra daugiau, bet mes tiesiog nežinome.“
