GYVENIMAS MARGAS

Visos kategorijos
Šiame Igno ir Joanos Meškauskų name prieš trisdešimt metų įkurta Kėdainių persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė.  / Algimanto Barzdžiaus nuotr.

Laisvos valios vienuolikė

Sonata PATKAUSKAITĖ - 08:18 Rugpjūčio 05d. 2018

1988 metais birželio 3 dieną įkurta Sąjūdžio iniciatyvinė grupė, kurią sudarė 35 žymūs Lietuvos mokslo ir meno žmonės. Ši diena svarbi kiekvienam lietuviui, nes tai buvo startas pradėti tikrąjį žygį už Lietuvos laisvę. Nors visiems žinoma, kad laisvės šaukliai ir iki to laiko stengėsi pažadinti tautą, tačiau tikroji ir nesustabdoma nepriklausomybės banga pakilo būtent tą dieną.

Kėdainiai, kalbėdami apie tuos prieš trisdešimt metų prasidėjusius įvykius, privalo atsiminti dar vieną svarbią datą – 1988 metų rugpjūčio 5-ąją.

Tą dieną vienuolika garbių ir laisvų mūsų miesto žmonių įkūrė Kėdainių persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinę grupę. Kaip ir kituose miestuose, kelias nuo pirmojo pasirašyto protokolo iki susirinkimų ir tūkstantinės minios mitingų, pažymėtas ne tik bendro tikslo siekimu, bet ir intrigomis...

Prieš 30 metų vienuolika žmonių, susirinkusių privačiame name, sugiedojo Lietuvos himną ir po pasisakymų priėmė labai svarbų sprendimą. Aut. past.

Dokumentų kopijos iš sekretoriaus rankų

Žmonių atsiminimai ir pasakojimai visada yra įdomūs, tačiau jie turi vieną minusą: kiekvienas prisimena tas detales, kurios labiausiai įstrigo. Kitaip tariant, kiekvienas liežuvis kitaip vartosi, nes kiekvienos akys kitaip mato. Verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad viskas vyko prieš trisdešimt metų, ir reikia pripažinti, kad ir laikas prisiminimus pakreipia savo vaga. Todėl, kalbėdami apie itin reikšmingus įvykius, mes privalome pasikapstyti dokumentuose.

Kėdainių persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės sekretorius Vaclovas Volkus suteikė mums galimybę paliesti jo išsaugotus dokumentų, kurių originalai saugomi Kėdainių krašto muziejuje, kopijas. Atėjo laikas „pasikalbėti“ su šiais dokumentais.  

Kiekvieną iniciatyvinės grupės susirinkimą buvo renkamas vis kitas pirmininkas, o Vaclovas Volkus ilgą laiką buvo nepakeičiamas sekretorius. Būtent jo dėka šiandien turime daug informacijos apie tą laikotarpį. Pirmasis protokolas

„Vieta: advokato Igno Meškausko privatus gyvenamasis namas. Jo verandoje ilgas stalas su kėdėmis, ant jo sukryžiuotos dvi Lietuvos trispalvės vėliavėlės“ (išrašas iš protokolo).

Taip Vilniuje prieš pora mėnesių Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė susirinko Lietuvos mokslų akademijos centrinių rūmų salėj, o štai provincijoje taip drąsiai dar nebuvo galima elgtis: susirinkusiems teko imituoti draugų pasisėdėjimą.

V. Volkus prisimena, kad toks jų „pasisėdėjimas“ nepraėjo nepastebėtas.

„Vaikščiojom plonyčiu ledu, nežinojom, ar praeisime, ar kur nors įlūšime, – vaizdžiai prisiminimus dėsto Kėdainių Persitvarkymo Sąjūdžio sekretorius. – Labai greitai kiekvieną, tą dieną apsilankiusį Igno Meškausko namuose „pakalbino“ tuomečiai partijos veikėjai. Ir pokalbiai nebuvo malonūs. To ir tikėjomės, tačiau tą vakarą ėjome neabejodami, kad būtina veikti.“

Vienuolikė, kuri nežaidė futbolo

Taigi, kas tie žmonės, išdrįsę Kėdainiuose išmėginti ledo storumą? Išrašas iš protokolo (kalba netaisyta):

Posėdžio pirmininkas – I. Meškauskas

Sekretorius – V. Volkus

Dalyvavo: 11 iniciatyvinės persitvarkymo Sąjūdžio grupės narių: advokatas Ignas Meškauskas, pedagogas, juristas Vaclovas Volkus, pedagogas pensininkas Antanas Kryžanauskas, inžinierius Stasys Padalevičius, juristas Antanas Jarašius, zootechnikas Vincas Kučinskas, finansininkas Vytautas Jauniškis, stomatologas Vitolis Laumakys, lituanistė Joana Meškauskienė, inžinierius Juozas Mrazauskas, agronomas Vincas Ramanauskas.

Štai tie žmonės, kurie susirinkę privačiame name prieš 30 metų atsistojo, sugiedojo Lietuvos himną ir po pasisakymų priėmė labai svarbų sprendimą. Svarbų Kėdainiams, svarbų Lietuvai.

Nerašau žodžio „diskutavo“, nes susirinkime (vadovaujantis susirinkimo protokolu) nuomonių skirtumo nebuvo.

Kalbėjo skirtingai, bet apie tą patį

Prabėgus trisdešimčiai metų ir daugelį to meto emocijų bei išgyvenimų užklojus laiko dulkėms, skaitydami pirmąjį protokolą, galime ir nusijuokti: šūkiai ir lozungai vis dar turėjo savo svarbą. „Posėdį trumu įžanginiu žodžiu atidarė Ignas Meškauskas. Jis sakė, kad po 50-ties metų stalininės tamsos, prievartos, smurto, nesuskaičiuojamų aukų, nedrąsiai pradeda švisti laisvės rytas“.

Kuo daugiau žmonių siekia bendro tikslo, tuo daugiau ir sunkesnių darbų jie atlieka. Kuo sunkesnis darbas, tuo daugiau nuomonių, kaip tą darbą reikia atlikti. Aut. past.

Ne mažiau pompastiškai, protokole aprašyti ir kitų grupės narių pasisakymai: „Pakyla seniausias grupės narys, stalininio teroro auka – politinis kalinys A. Kryžanauskas. Jis sakė, kad po eilės teroro ir demagogijos dešimtmečių tiesa pradeda išbristi iš tamsos ir prievartos pančių“. Kaip užfiksuota protokole, panašiai kalbėjo V. Volkus, V. Jauniškis, V. Laumakys, V. Kučinskas ir kiti.

Kaip Jums tokie oratorių tekstai atrodo šiandien?

Tačiau tuo metu – tai buvo nuoširdus išsakymas to, ką ši laisvos valios vienuolikė ilgai nešiojosi širdyse. Tai buvo šūkiai, kuriais jie drąsino patys save nesustoti.

Istorinės reikšmės nutarimas

Išreiškę savo nuomonę skambiais žodžiais, vienuolika mūsų krašto žmonių priėmė labai svarbius nutarimus (kalba netaisyta):

„NUTARTA: 1. Įkurti rajone Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinę grupę. Apie grupės įsikūrimą painformuoti persitvarkymo Sąjūdžio Vilniaus centrinę būstinę.

  1. Rajono įstaigose, organizacijose, ūkiuose steigti Sąjūdžio iniciatyvinės grupės kuopeles.
  2. Sekančiame posėdyje sudaryti iš iniciatyvinės grupės narių 5 žmonių grupę, kuri painformuotų rajono komunistų partijos ir rajono vykdomąjį komitetą apie rajono Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės įkūrimą.
  3. Sekantį kartą susirinkti 1988 m. rugpjūčio 14 d.“ (Išrašas iš protokolo Nr. 1. kalba netaisyta).

Nutarimas priimtas. Tai reiškia, prieš trisdešimt metų per pora mėnesių Vilniuje pakilusi laisvės banga atsirito ir į Kėdainius. Rugpjūčio 5 dieną mūsų krašte savo veiklą pradėjo Kėdainių Persitvarkymo sąjūdis.

Nutarimų vykdymo ypatumai

Pirmajame susitarime priimti 4 nutarimai. Pirmasis nutarimas – tai susirinkusiųjų valios išreiškimas. O štai kitus tris dar reikės įgyvendinti. Ir tai nebuvo taip paprasta. Gal ir keistai nuskambės, tačiau greičiausiai ir lengviausiai buvo įvykdytas nutarimas informuoti komunistų partijos atsakingus asmenis apie Sąjūdžio grupę Kėdainiuose. Nors buvo numatyta, kad po savaitės reikia išrinkti penkis atstovus, kurie tai padarys, žinia reikalingas ausis pasiekė daug greičiau.

Vaclovas Volkus prisimena, kad praėjus vos trims dienoms po susirinkimo, pokalbiui jį pakvietė Vykdomojo komiteto pirmininkė D. Smulskienė ir paklausė, ką jie organizuoja.

„Atvirai pasakiau, kad organizuojamas persitvarkymas“, – prisiminimais dalijasi V. Volkus. – Tada ji man ir sako, kad persitvarkymas jau vykdomas. O aš jai ir sakau: „O mes kitokį persitvarkymą organizuojame“.

Antrajame posėdyje rugpjūčio 14 dieną susirinkime dalyvavo 15 žmonių. Per savaitę prie iniciatyvinės grupės prisijungė V. Krungelevičius, V. Žemaitis, R. Pukštas. Atvyko ir viešnia iš Vilniaus, Lietuvos Persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės narė R. Tamošiūnienė, kuri pasidalijo patirtimi, kalbėjo apie programą ir kitus organizacinius reikalus. Aut. past.

Vienoks ar kitoks persitvarkymas – tai ne žodžių žaismas. Lietuvoje jau vyko vienas „persitvarkymas“, tai 1985 m. Sovietų Sąjungos vadovo Michailo Gorbačiovo pradėtos vykdyti politinės ir ekonominės reformos – „perestroika“. Tačiau istorija jau papasakojo mums kuo baigėsi „perestroika“ ir į ką išaugo Persitvarkymo Sąjūdis. O prieš trisdešimt metų tik dalis laisvos valios žmonių drįso pasakyti, kad jie žengia kitu keliu, o ne nutiestu Sovietų Sąjungos lyderių.

Pokalbiuose teko dalyvauti ir kitiems iniciatyvinės vienuolikės nariams. O štai pas Igną ir Joaną Meškauskus ne kartą patys į svečius užsuko.

Susirinkimuose – vis daugiau žmonių

Buvo nuspręsta, kad iniciatyvinės grupės nariai renkasi kartą per savaitę ir pasikviečia patikimus iniciatyvius žmones, kurie nori ir gali prisidėti prie Persitvarkymo Sąjūdžio veiklos. O tokių žmonių vis daugėjo. Antrajame posėdyje rugpjūčio 14 dieną susirinkime dalyvavo 15 žmonių. Per savaitę prie iniciatyvinės grupės prisijungė V. Krungelevičius, V. Žemaitis, R. Pukštas. Atvyko ir viešnia iš Vilniaus, Lietuvos Persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės narė R. Tamošiūnienė, kuri pasidalijo patirtimi, kalbėjo apie programą ir kitus organizacinius reikalus.

O štai jau po mėnesio, rugsėjo 12 dieną, ketvirtajame susirinkime dalyvavo 40 iniciatyvinės grupės narių. Sunku net įsivaizduoti, kur jie visi sutilpo, nes susirinkimai vis dar vyko I. Meškausko namuose. Rugsėjo pabaigoje susirinkime dalyvavo net 60 žmonių.

Pradžioje buvo… labai daug darbo

Priimti nutarimą įkurti grupę pakako 11 žmonių valios. Tačiau, kad ta grupė būtų veikli organizacija, reikia labai daug dirbti. Per pirmąjį mėnesį buvo parengta laikinojo Kėdainių Persitvarkymo Sąjūdžio veiklos programa. Veikla suskirstyta pagal skirtingas kryptis: ekologinę (vadovauti paskirtas R. Pukštas), kultūros ir švietimo (vadovavo V. Volkus), organizacinę (vadovas E. Mištautas). Buvo organizuojamos iniciatyvinės grupės darbo kolektyvuose ir… pradėta ieškoti patalpų grupės susirinkimams.

Vienas svarbiausių darbų – rugsėjo 15 dieną organizuoti Kėdainių miesto Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamąjį susirinkimą – mitingą, o spalio 16 dieną organizuoti rajoninę konferenciją, kurioje bus renkama Persitvarkymo Sąjūdžio taryba.

Rugsėjo 27 dieną vykusiame susirinkime pradėjo kauptis abejonių debesys. Juos prišaukė intensyvus pasiruošimas konferencijai, kuri turėjo įvykti po trijų savaičių. Aut. past.

Darbų iš tiesų buvo daug, belieka pasidžiaugti, kad sąjūdiečių gretos greitai gausėjo, tad ir tuos darbus atlikti buvo kam. Pasirodo, džiaugtis buvo per anksti.

Perkūnas iš giedro dangaus

Kuo daugiau žmonių siekia bendro tikslo, tuo daugiau ir sunkesnių darbų jie atlieka. Kuo sunkesnis darbas, tuo daugiau nuomonių, kaip tą darbą reikia atlikti. Taip atsitiko ir su grupe (jau nebe grupele, nes šeštajame susirinkimo protokole parašyta, kad susirinkime dalyvavo 60 žmonių). Rugsėjo 27 dieną vykusiame susirinkime pradėjo kauptis abejonių debesys. Juos prišaukė intensyvus pasiruošimas konferencijai, kuri turėjo įvykti po trijų savaičių (spalio 16 d.). dalis žmonių (jų nuomonę susirinkime išsakė R. Pukštas) manė, kad reikia organizuoti viešą konferenciją, kurioje gali dalyvauti visi norintys kėdainiškiai, išsakyti savo nuomonę ir balsuodami nuspręsti, kas turi dirbti Sąjūdžio taryboje. Nes Sąjūdis turi būti visaliaudinis judėjimas ir kuo daugiau žmonių dalyvaus, tuo geriau.

Kita grupė (jų vardu susirinkime kalbėjo I. Meškauskas, V. Volkus, V. Sakalauskas) buvo įsitikinusi, kad konferencijoje turi dalyvauti tik Sąjūdžio grupės nariai. Kadangi jie dalyvauja toje veikloje, žino Sąjūdžio siekius, pažįsta vieni kitus, žino jų gebėjimus – tai tik jie ir turi teisę balsuoti ir rinkti Sąjūdžio grupės tarybą. Žmogus iš gatvės to daryti negali.

Dvi skirtingos nuomonės. Kaip ir kokiais argumentais buvo ginamos tos nuomonės? Dabar apie tai gali pasakyti tik dokumentai.

Išrašas iš protokolo Nr. 6 (kalba netaisyta) „Diskusijos eigoje įkaitus atmosferai prieita net prie asmeniškų prikaišiojimų“.

Po begalės ginčų balsų dauguma NUSPRĘSTA: 1. Rajoninę konferenciją pravesti 1988 m. spalio 16 d. rajono kultūros namų salėje.

  1. Atmesti Meškausko – Volkaus grupės pasiūlymą. Į konferenciją kviesti plačią Kėdainių visuomenę, kuri rinks persitvarkymo Sąjūdžio tarybą.
  2. Šį nutarimą paskelbti rajoninėje spaudoje ir išafišuoti mieste ir rajono apylinkių centruose.“

Kad ir kaip audringai vyko susirinkimas (nedalyvavusieji gali tai tik įsivaizduoti), bet balsų dauguma priimtą nutarimą vykdyti yra būtina. Todėl pasirengimas konferencijai tęsiamas. Bet netikėtumai grupėje tuo nesibaigė….

Smūgis tiems, pas kuriuos atėjo

O štai dar po savaitės, spalio 4 dieną, vykusio susirinkimo protokolas – vyšnia ant torto tiems, kas tikėjosi (o tokių vis dar buvo, juk Kėdainių Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė gyvavo tik pora mėnesių), kad Sąjūdis neperaugs į tikrą judėjimą, paskui kurį eitų tūkstančiai.

Pradėsime cituoti protokolą nuo nutarimo: „V. Ramanauskui, V. Volkui, I. Meškauskui pareikšti nepasitikėjimą“.

Štai tau, boba, ir devintinės. Prieš pora mėnesių V. Volkus ir I. Meškauskas (V. Ramanauskas prisijungė vėliau) buvo tie žmonės, kurie įkūrė Sąjūdžio iniciatyvinę grupę. Tik prieš pora savaičių sąjūdiečiai „išsikraustė“ iš I. Meškausko namų, pagaliau radę patalpas susirinkimams ir, pasirodo, kad šiais žmonėmis pasitikėti negalima.

Pripažinkite, keista situacija. Grupę įkūrė 11 žmonių. Prie jų kas savaitę jungėsi kiti ir po poros mėnesių buvo 64 (protokolo Nr. 7 duomenimis). O tada tie naujokai, kurie prisijungė, nusprendė, kad negalima pasitikėti tais, prie kurių prisijungė.

Vėliau buvo organizuojami mitingai, maršai ir žygiai po Lietuvą ir Kėdainius. Pamiršę nuoskaudas ir atleidę vieni kitiems žmonės stovėjo Baltijos kelyje, o paskui braukė ašarą Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos salėje priešais Lietuvos trispalvę. Aut. past.

„Skaudu visa tai prisiminti, – niūriai kalba V. Volkus. – Apkaltino I. Meškauską tuo, kad jis steigia darbo kolektyvuose sąjūdžio grupes bendradarbiaudamas su tų kolektyvų profsąjungų pirmininkais. O tai suteikia administracijai galimybę prastumti į grupes savo patikėtinius. Na, kaip galima šitaip kalbėti apie žmogų, kurio namuose prasidėjo Sąjūdis? Juk ne mes pas juos (naujus narius) atėjome, jie prisijungė prie mūsų įkurtos iniciatyvinės grupės.“

Keli akmenys upės vagos nepakeičia

Taip, netgi skaitant dokumentus – protokolus galima pasijusti keistai. O kaip jautėsi žmonės tuo metu, kai viskas vyko? Bet Saliamono išmintis byloja – viskas praeina.

Praėjo ir susirinkimai, kuriuose buvo mėtomasi kaltinimais. Spalio 16 dieną įvyko pirmoji Kėdainių Persitvarkymo Sąjūdžio konferencija, kurios metu išrinkta pirmoji taryba. Toliau darbas vijo darbą, o Sąjūdžio idėjomis pasekė vis daugiau žmonių. Pradžia visada būna sunki.

Vėliau buvo organizuojami mitingai, maršai ir žygiai po Lietuvą ir Kėdainius. Pamiršę nuoskaudas ir atleidę vieni kitiems žmonės stovėjo Baltijos kelyje, o paskui braukė ašarą Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos salėje priešais Lietuvos trispalvę.

Prabėgo trys dešimtmečiai, kasdienybės rūpesčiai nuėjo užmarštin. Išliko tik patys svarbiausi faktai: vienuolika laisvų žmonių žengė per ploną ledą ir paskui save nusivedė Kėdainių krašto žmones. Ledas atlaikė – Sąjūdžio idėjos nenuskendo šaltame vandenyje. O šaltas dušas tam tikromis akimirkomis tik sustiprino dvasią tų, kurie tikėjo ir ėjo į priekį.

0 Skaityti komentarus / komentuoti

Komentuoti

Naujienų portalo www.rinkosaikste.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau rodo komentaro autoriaus IP adresą ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus redakcija.ra@gmail.com. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Skelbdami savo nuomonę, jūs sutinkate su taisyklėmis.
Griežtai draudžiama www.rinkosaikste.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.rinkosaikste.lt kaip šaltinį.

SKELBIMAI

touched by digitouch!