LAISVALAIKIS

Visos kategorijos
Dotnuvoje gyvenanti auksarankė Sondra Žalakevičienė sako negalinti nekurti. Pamažu moters pomėgis rankdarbiams virto ir nedideliu verslu.  / „Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Auksarankės kėdainietės darbai žiba didžiausiose šalies mugėse

Kristina MIRVIENĖ - 12:58 Birželio 14d. 2018

Dotnuvietė Sondra Žalakevičienė savo rankdarbiais stebina ne tik kraštiečius. Moters kurtus papuošalus, paveikslus bei kitus darbus mielai įsigyja net ir didmiesčių stileivos.

Daugelis kūrėjų paprastai yra gerai įvaldę kurią nors vieną rankdarbių sritį, tuo tarpu Sondra savo darbus meistriškai kuria pačiomis įvairiausiomis technikomis. Papuošalai, paveikslai, indai ir kiti kraštietės kurti dirbiniai stebina originalumu, kruopštumu bei estetiškumu.

Ne tik rankdarbiai

Sondrą Žalakevičienę Dotnuvoje daugelis pažįsta ne tik kaip talentingą rankdarbių kūrėją, bet ir kaip puikią floristę bei nuostabių šventinių dekoracijų autorę.

Be to, darbšti moteris mielai dalijasi ir jų kūrimo paslaptimis. Vasarą kiek rečiau, tačiau ilgais žiemos vakarais Dotnuvos krašto moterys nepraleidžia progos dažną savaitgalio vakarą susirinkti ir kartu jaukioje bendrystėje mokytis vienos iš kitų.

– Sondra, tradicinis klausimas Jums – kada ir kaip rankdarbiai atsirado Jūsų gyvenime?

– Rankdarbiais domėtis pradėjau ne taip ir anksti. Tikrai nebuvo taip, kad vos pramokus vaikščioti rankos tiesėsi prie jų. Nei šeimoje, nei giminėje didelių rankdarbių mylėtojų nebuvo. Pirmą kartą su rankdarbiais susipažinau tik mokykloje per darbų pamokas. Labiausiai man patiko mezgimas virbalais ir nėrimas vąšeliu.

Viena iš Sondros gyvenimo aistrų – floristika. Moteris kuria ne tik puokštes, bet ir paveikslus, o taip pat puošia šventes. Aut. past.

Tačiau kitu savo hobiu – floristika – užsikrėčiau nuo tėvelių, kurie gėles labai mėgo. Kolektyviniame sode jų turėjome daug ir įvairių. Patiko man ten važiuoti, būti, rūpintis gėlėmis.

– Pradėjote nuo mezgimo, tačiau esate išbandžiusi daugybę rankdarbių rūšių. Ar jau apsistojote ties kuria nors viena?

– Domiuosi daug kuo, nes, esu tikra, kad nepabandęs negali atskleisti savo galimybių. Būna, kad tik sulaukę vyresnio amžiaus, kuomet turi daugiau laisvo laiko nuo darbų, žmonės atranda rankdarbius ir savo talentus.

O man įdomios įvairios technikos. Tik išbandžiusi supratau, kad labai patinka floristika, pastaruoju metu smarkiai užsikabinau už papuošalų kūrimo, odos, „mano“ yra ir dekupažas, papjė mašė technika, o štai tapyba ant šilko nelipo visai, vėlimas iš vilnos taip pat neuždega.

O kuria nors viena rankdarbių technika užsiimu tik tam tikrą laiką, vėliau, pamačius kažką naujo, norisi tai išbandyti ir, jei patinka, ties tuo užstringu ilgam. Dabar daugiausiai laiko skiriu floristikai ir papuošalų iš odos kūrybai.

– Bet ar tikrai visi gali kurti rankdarbius, juk turbūt tam taip pat reikia pašaukimo, tam tikrų savybių?

– Manau, kad jei yra noro, tai būtinai pavyks kiekvienam. Juk mezgimas tėra paprasčiausios akys – gerosios ir išvirkščiosios, o ką tu iš jų sukursi, priklauso tik nuo tavęs ir tavo įgūdžių. O įgūdžius, manau, susiformuoti gali kiekvienas.

Prekiauja mugėse

– Papuošalus kuriate tik sau?

– Oi, tikrai ne! Aišku, kai ką pasilieku sau bei padovanoju artimiesiems ar draugams, tačiau papuošalų kūrimas taip pat yra ir nedidelis pajamų šaltinis. Savo rankdarbiais prekiauju įvairiose mugėse. Daug metų jais prekiavau Kaziuko mugėje, važiuoju į Jūros šventę, kitų didesnių miestų šventes bei muges. Dažnai į muges keliaujame kelios moterys iš rankdarbių klubo.

– Mugėse konkurencija didžiulė! Kaip kovojate už vietą po saule?

– Nekovoju, tiesiog darau tai, kas man teikia malonumą bei džiaugsmą. Dar smagiau, kai mano kūriniai patinka kitiems ir yra perkami. Ilgais rudens vakarais turėdama daugiau laisvo laiko gaminu kalėdines dekoracijas, o žiemą ruošiuosi Kaziuko mugei. Mugėse dalyvauju labiau dėl to, kad nekurti negaliu, o rankdarbių su laiku prisikaupia. Taip pat smagu save parodyti, pasitikrinti, ar tavo darbai ne tik tau pačiai gražūs (juokiasi), dar prasminga mugėse ir į kitus pasidairyti. Nors šiaip niekada nieko nekopijuoju – net ir negalėčiau to daryti. Mano galvoje tiek minčių, kad vos spėju jas visas įgyvendinti. Bet idėjų, įkvėpimo iš kitų tikrai pasisemiu. Stengiuosi kaskart vis kažką naujo sukurti. Nes visą laiką tą patį daryti ir neįdomu, ir neprotinga. Žmonės, įsigyjantys mano rankdarbius, tikisi pamatyti vis kažką naujo ir išskirtinio.

Daug medžiagų savo floristiniams darbams pašnekovė randa gamtoje. Šakelės, laukų gėlės, smilgos, samanos, akmenėliai ir t.t. Sondros rankose virsta įspūdingais meno kūriniais. Aut. past.

– O iš kur, Sondra, dažniausiai semiatės visų idėjų, minčių, užuominų, paskatinimo, įkvėpimo?

– Idėjų šaltinis ne vienas. Kaip turbūt nesunkiai atspėtų kiekvienas, vienas jų – internetas. Taip pat lankausi parodose, viena mėgiamiausių –„Litexpo“ parodų centre vykstanti „Žiemos puokštė“. Ten kartu su bendramintėmis sužinome floristikos madas ir tendencijas.

Būna, kad net ir bežiūrint televiziją ką nors pamatau. Kitas gal daugiau žiūri į patį žmogų ekrane, klauso, ką jis sako, o aš akimis ieškau detalių (šypsosi). Na, o papuošalų kūryboje dažniausiai pasitelkiu savo fantaziją, svarbu tik pasirinktą techniką išmanyti.

Beje, pastebiu, kad dabar nebemadingas nei auksas, nei sidabras. Šiuo metu ant bangos stambi bižuterija – masyvūs vėriniai, auskarai ir kt.

Išmoko pati

– Kuriate tikrai įspūdingus odinius papuošalus. Kur mokėtės šios technikos?

– Su oda dirbu palyginti neseniai, vos keletą metų. Darbo su oda technikos išmokau pati, ieškojau informacijos internete, domėjausi šios technikos subtilumais rankdarbių grupėse. Dabar mugėse didžiąją dalį mano rankdarbių asortimento sudaro būtent odiniai papuošalai – kaklo papuošalai, auskarai, apyrankės, sagės.

– Ką žmonės paprastai dar gali rasti ant jūsų prekystalio mugėse? Ir kiek šie rankdarbiai kainuoja?

– Kaip ir minėjau, pastaruoju metu esu labai užsidegusi odinių ir kitokių papuošalų gamyba, tad jų į muges vežuosi tikrai labai gausiai. Džiaugiuosi, kad jie turi gana gerą paklausą. Mano kuriami papuošalai nėra itin brangūs, tarkim, kaklo papuošalai kainuoja nuo 6 iki 20 Eur.

Oda dar nepasisotinau, turiu daug idėjų, ką norėčiau pagaminti, tad degu noru jas kuo greičiau įgyvendinti. Mąstau gaminti ne tik papuošalus, bet ir akinių dėklus, penalus, dėžutes, kosmetines ir pan.

Taip pat mugėms kuriu floristinius paveikslus, jų kaina irgi priklauso nuo dydžio, panaudotų medžiagų pobūdžio ir pan. Šiuos parduodu po 20–50 Eur.

Dažnai vežuosi ir keletą papjė mašė technika kurtų darbų – šie taip pat paprastai namo jau nesugrįžta.

Esu tikra, kad nepabandęs negali atskleisti savo galimybių. Būna, kad tik sulaukę vyresnio amžiaus, kuomet turi daugiau laisvo laiko nuo darbų, žmonės atranda rankdarbius ir savo talentus. S. Žalakevičienė

O šiaip pastebėjau, kad mugėse daugiausiai perkami būtent papuošalai – odiniai, akmenų vėriniai ir kt. Beje, ne visus papuošalus kuriu tik pagal savo skonį – stengiuosi prisitaikyti prie pirkėjų, tad nebūtinai kas man yra gražu ir yra perkamiausia.

Floristika – didžioji meilė

– Pakalbėkime apie kitą jūsų pomėgį – gėles. Kokie jūsų, kaip floristės, skiriamieji bruožai? Kokias gėles savo darbuose dažniausiai naudojate? Kokius darbus kuriate?

– Floristika yra svarbi mano gyvenimo dalis, kuri taip pat yra ne tik širdžiai miela veikla, bet ir šiek tiek pajamų duodantis užsiėmimas. Vis sulaukiu prašymų papuošti vestuves, pobūvius ar kitus renginius. Žmonės taip pat užsisako floristinių paveikslų bei įvairių kompozicijų.

Tačiau neretai puošiu ir nemokamai, pavyzdžiui, miestelio bendruomenės šventes – mokyklos išleistuves, bažnyčią jos švenčių metu ir pan. Taip pat nemažai mano darbų padovanota įvairioms krašto įstaigoms. Iš tikrųjų labai smagu kurti didelėms erdvėms. Štai Šlapaberžėje įsikūrusioms Kėdainių socialinės globos namų, kuriuose dirbau, erdvėms esu sukūrusi ne vieną floristinį paveikslą.

Klausiate apie išskirtinius bruožus, tad negaliu nepabrėžti, kad savo floristiniuose darbuose naudoju labai daug laukų gėlių ir kitų nieko nekainuojančių gamtos dovanų. Štai per Akademijos gimnazijos abiturientų išleistuves tiek merginų puokštėms, tiek aplinkos dekoravimui naudojau beveik vien tik laukinės gamtos dovanotus augalus. Rugiagėlės, ramunės, smilgos ir kitos įvairios laukų gėlės asocijuojasi su jaunyste daug labiau nei rožės ar orchidėjos.

– Laukinių pievų Lietuvoje ir ypač Dotnuvos krašte, kur turbūt bene intensyviausias žemės ūkis, ar dar atrandate? Juk dabar visur ganyklos, pasėliai, arimai ir pan.

– Iš tiesų su laukinėmis pievomis nėra taip paprasta. Jų reikia gerokai paieškoti. Tačiau aš žinau savo vietas. Labai daug medžiagos galima rasti apleistose sodybose, ten skinu ne tik paprastas lauko gėles, bet ir senų dekoratyvinių krūmų šakas – jazminų, alyvų, putinų. Taip pat ten galima aptikti senų gėlių darželių pėdsakų, kuriuose auga daugiametės gėlės. O aplinkui paprastai ir laukinė augalija būna nepaliesta – lauko gėlės, smilgos, samanos, šakelės ir t.t. Kokios nuostabios kompozicijos iš viso to gaunasi! Tai ne tik vaizdas, bet ir kvapas koks!

Pajamos, kurias aš gaunu iš savo rankdarbių ir floristinės veiklos, tikrai nėra labai didelės ir oriai iš to nepragyventum. Tačiau jei imčiausi šio reikalo rimčiau, didinčiau gamybos, pardavimų apimtis, užsiimčiau internetine prekyba, manau, kad būtų įmanoma iš to ir pragyventi. S. Žalakevičienė

– Na, o jei užsakovai užsimano kokių nors egzotiškų spalvų, kompozicijų ir pan.?

– Išsisuku iš padėties ir čia. Mano klientai yra lankstūs žmonės. Tarkim, jei kokiai kompozicijai tuo metu neturiu reikiamos spalvos dirbtinių gėlių – nesunku jas pačiai pagaminti ir reikiama spalva nudažyti. O būna, kad kartais važiuoju, ieškau ir dažniausiai randu.

3.	Talentingą moterį domina įvairios rankdarbių technikos – viena jų papjė mašė. Atrodo neįtikėtina, kad iš paprasto popieriaus galima sukurti įspūdingus darbus.Be kūrybos negali

– Kas dar gyvenime teikia džiaugsmą be rankdarbių?

– Didžiausias džiaugsmas – šeima. Kartu su vyru užauginome dvi puikias dukras, jos jau suaugusios ir gyvena atskirai, tačiau daug bendraujame. Jos yra ir geros patarėjos dėl rankdarbių – dažnai atsiklausiu jų nuomonės. Jos pačios rimtai rankdarbiais neužsiima, tačiau polinkį jiems tikrai turi, galbūt ateis diena, kai ir jos tam skirs daugiau laiko.

O šiaip džiaugsmo pilna visur. Man labai patinka kurti grožį. Todėl atšilus orams mėgstu tvarkyti savo namų aplinką, kurti jaukumą kieme. Rūpinuosi savo gėlynais, formuoju bonsus ir kt.

Man taip pat labai patinka bendrauti su žmonėmis, gera susirinkti į Dotnuvos moterų rankdarbių klubą. O ten ne tik rankdarbiais užsiimame, bet ir įvairias temas aptariame, įdomios veiklos susigalvojame. Štai atsidėkodamos Dotnuvos mokyklai už suteiktas susibūrimui patalpas, sumanėme jai sukurti ir padovanoti gėlyną – alpinariumą. Labai tikimės, kad mokyklos bendruomenei jis patiks. Šeima, namai, draugai ir rankdarbiai yra pagrindiniai mano gyvenimo drambliai, ant kurių jis ir laikosi.

– Ar rankdarbiai pelninga veikla? Juk medžiagos tikrai nepigiai atsieina. Ar atsiperka jos, darbas?

– Nesakyčiau, kad pelnas labai įspūdingas, tačiau darbas atsiperka. Be to, mėgstu daug ką daryti iš antrinių žaliavų. Labai prašau pažįstamų žmonių neišmesti kokio įdomesnio butelio, dėžučių ir pan. Originalią vazą puikiai galima pasidaryti iš dekoruoto butelio. Viską, ko galima nepirkti savo rankdarbių gamybai, aš ir neperku. Juk kiek gamta mums visko duoda – samanos, šakelės, kankorėžiai, smilgos, akmenėliai, žievės, sėklos ir t.t. Kartais juokauju, kad aš jau profesine liga sergu. Jei kur išeinu, išvažiuoju, būtinai kokių akmenukų ar šakų namo parsitempiu. Jei grybauju, tai ne tiek grybų ieškau, kiek kokių šakų, kerpių, o prie jūros nugludinti pagaliukai ir akmenukai mane vilioja labiau nei pliažas.

Taip pat praverčia dėvėtų daiktų parduotuvės – ten rastos senos odinės striukės tampa papuošalais ir kitais rankdarbiais.

– Na, o ar įmanoma vien iš rankdarbių pragyventi?

– Mano atveju tai būtų sudėtinga. Tos pajamos, kurias aš gaunu iš savo rankdarbių ir floristinės veiklos tikrai nėra labai didelės ir oriai iš to nepragyventum. Tačiau jei imčiausi šio reikalo rimčiau, didinčiau gamybos, pardavimų apimtis, užsiimčiau internetine prekyba, manau, kad būtų įmanoma iš to ir pragyventi.

Na, o aš šia veikla užsiimu daugiau dėl to, kad man ji patinka, ir tai visgi yra labiau hobis, nei rimtas verslas. Nuvažiavome su kolegėmis į mugę, kažką pardavėme – gerai, nepardavėme – per daug nenusimename. Taip pat nemažai laiko skiriu visuomeninei veiklai – tai man taip pat teikia gyvenimo džiaugsmą. Šiai veiklai dedikuoto laiko neskaičiuoju pinigais. Negalėčiau visą gyvenimą rūpintis tik tuo, kaip kuo daugiau uždirbti. Kiek yra, tiek ir užtenka. Savo gerovę su vyru jau susikūrėme, namai pastatyti, kasdienėms išlaidoms pakanka, labai neišlaidaujame. Tačiau nekurti aš negaliu. Kūryba – didžiulis džiaugsmas!

3 Skaityti komentarus / komentuoti

Komentuoti

Naujienų portalo www.rinkosaikste.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau rodo komentaro autoriaus IP adresą ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus redakcija.ra@gmail.com. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Skelbdami savo nuomonę, jūs sutinkate su taisyklėmis.
Griežtai draudžiama www.rinkosaikste.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.rinkosaikste.lt kaip šaltinį.
Taip pat skaitykite

SKELBIMAI

touched by digitouch!