GYVENIMAS MARGAS

Visos kategorijos
Užkapių kaimas.   / Algimanto Barzdžiaus nuotr., rinkosaikste.lt koliažas

Liūdnas vaizdas: nykstančio kaimo negelbėja net naujai išasfaltuota gatvė

Dimitrijus KUPRIJANOVAS - 12:04 Rugpjūčio 08d. 2018

Šiandien lankysimės Pelėdnagių seniūnijos pakraštyje – atokiame ir vienišame Užkapių kaime. Šiame kaime stovi vos penkiolika gryčių, o gyvenamos iš jų – tik pusė. Kaimas, net ir vietinių akimis, labai sparčiai nyksta. Liūdno vaizdo nepadeda kompensuoti net ir visiškai naujai už europines lėšas išasfaltuota vienintelė kaimelio gatvė.

Du keliai

Į Užkapius galima važiuoti dviems keliais – arba pro Šėtą, arba pro Nociūnus. Šį kartą renkamės ilgesnį ir prastesnį kelią – važiuojame pro Nociūnus, Beinaičius. Asfaltuotu keliu riedame tik iki Nociūnų, visur kitur keliauti tenka žvyrkeliais, ryjant karčias dulkes. O kelelis išties tolimas. Atstumas dar pailgėja, kai važiuojame nežinomais ir vingiuotais keliais. Bet galų gale atsiduriame Užkapiuose. Reikia atlikti žvalgybą.

Kaimo apžiūra

Jau tradicija tapo prieš einant per žmonių gryčias ir juos kalbinant, pravažiuoti pro kaimą ir apsižvalgyti. Taigi, atliekame bandomąjį važiavimą. Fotografo akis kažkokių įspūdingų vaizdų „nepagauna“, o man nuostabą kelia daugybė apleistų namų, sudegusių, griūvančių ir jau nugriautų pastatų. Toks jausmas, kad mes kažkur ne Lietuvoje, kažkur negyvenamoje zonoje randamės. Naujų ar atnaujinamų trobų čia visai nėra. Visur pastatai seni, palinkę ar reikalaujantys remomonto.

Aplankysime visus

Šiandien nutariame, kad aplankysime visas šio kaimo gyvenamas ir negyvenamas trobas. Taip ir darome. Pirmoji kaimo troba nuo Šėtos pusės jau baigia sugriūti. Statinys griūva tiek dėl gamtos stichijų, tiek kažkam padedant. Matosi, kad ir žmogaus čia pasidarbuota. Troba apleista, negyvenama, ardoma. Nelabai čia yra ką pamatyti ir ką jums papasakoti.

Einame į sekančią trobą ir šalia jos esančiame lauke sutinkame besidarbuojančią močiutę.

Susipažįstame su kaimo senole – devintą dešimtį skaičiuojančia senjore Genovaite. A. Barzdžiaus nuotr. Nyksta akyse

Susipažįstame su kaimo senole – devintą dešimtį skaičiuojančia senjore Genovaite. Moteris tuojau pat supranta, ko čia atvykome ir drąsiai leidžiasi į kalbas.

„Galiu pasakyti tiesiai šviesiai – mūsų kaime nieko neliko. Na, jis niekuomet ir nebuvo didelis. Čia ir buvo apie dvi dešimtis trobų, dabar kiek mažiau yra, mat griūva, dega... Svieto pabaiga čia kaime dedasi! Kas galėjo – pabėgo, išvažiavo. Jaunimas išlėkė užsienin, miestan. Liko tik tie, kas negali išvažiuoti. Va ir aš likau su vyru kaime, bet pakavojau jį prieš tris metus. Likau viena“, – skindama raudonuosius serbentus aiškina mums ponia Genovaitė.

Gausi šeimyna

Paaiškėja, kad senjorės Genovaitės šeima šiame kaime yra pati gausiausia – moteris turi net aštuonis anūkus. Genovaitės dukra taip taip gyvena Užkapiuose.

„Dukra vaikus augina. Daug vaikučių ji turi. Tai ir gyvena šiame kaime, kur čia dėsies. Jau jai penkiasdešimt metelių, nebekels sparnų, nebelėks užsienin. O jaunimas visas lekia į užsienį. Bėga visi iš čia, nieko nebelieka. Tuščias kaimas. Manau, kad greitai čia išvis nieko nebeliks, bus tik laukai ir javai. Ir viskas“, – liūdnai laukus nužvelgia močiutė.

Juda, kruta

Pati senjorė sako, kad dar iš visų jėgų kiek gali, tiek ir kruta. Garbaus amžiaus moteris ne tik visus daržus pati prižiūri, bet dar ir karvę augina.

„Pieno ir jo gaminių užtenka visai mūsų šeimai. Kol pati judu, tol ir auginsiu karvutę. Ji duoda pieno, o priežiūros daug nereikia. Reikia mylėti gyvulėlį ir tiek.

Daržus taip pat apeinu pati. Auginu bulves, pupeles, morkas, burokėlius. Visko, ko reikia. Visko darže yra. Sau užsiauginame sočiai ir pirkti nereikia. Dėl to kaime gyventi yra pigiau ir lengviau“, – išgyvenimo kaime paslaptis atskleidžia senolė.

Šioje vietoje lankėmės lygiai prieš pusantrų metų – tuomet čia sudegė jaunos šeimos namas. A. Barzdžiaus nuotr. Piktinosi valdžia

Pasikalbėję su senjore traukiame toliau. Pamatome kaimo keliu važiuojantį automobilį. Šis prie mūsų sustoja. Prie automobilio vairo sėdi jaunas ir tvirtai sudėtas kaimo vyrukas.

„Žinau, ko jūs čia atvykote. Rašysite apie kaimą, taip? Tai tada parašykite, kad kaime dabar labai blogai. Kodėl? Todėl, kad pati valdžia varo žmones iš kaimo. Štai pas mus kaime buvo daugiabutis. Jis priklausė savivaldybei, o jame gyveno dvi šeimos. Atėjo kažkokie ponai ir pripažino, kad tas namas yra avarinės būklės ir reikia jį nugriauti. Aš manau, kad reikėjo jį tik pataisyti. Taip ir gyventojai manė, net ruošėsi jį tvarkyti, bet ne – geriau žmones išvaryti, namą nugriauti ir apsimesti, kad problemos nėra“, – kategoriškai ir piktai dėstė vietos gyventojas Vaidas.

Nėra blogai

„Nėra tam kaime taip blogai, bet reikia nors kiek pažvelgti į paprastą žmogų. Gerai, kad pernai nors kelią išasfaltavo kaime. Bet privažiuoti tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės, vistiek reikia žvyrkeliu. Aš važinėju dirbti net į Kėdainius. Tai ir tenka važiuoti žvyrkeliais, o ką darysi?

Kiti žmonės dirba šiltnamiuose pas gretimų kaimų ūkininkus, kiti važiuoja toliau.

Stengiasi žmonės, juda, kruta. Galėtų daugiau valdžia mūsų kaimui dėmesio skirti, kažkaip visai pamiršti mes esam“, – savo poziciją išdėstė jaunas vyras ir nurūko tolyn.

Dieną – tuščia

Pasikalbėję su Vaidu einame į dar vieną kiemą. Čia laksto baltos vištaitės, prie būdos amsi ir uodegą vizgina gerai nusiteikęs ir žmonių pasiilgęs šunėkas. Beldžiamės, tačiau durų niekas neatveria – žmonių čia nėra. Einame į kitą sodybą – ir vėl tas pats, žmonių nėra.

„Visi dirba, vakare čia bus žmonių. Dabar gi žmonės darbe, vidurdienis juk. Eikit va į tą sodybą, ten gyvena moteriškė“, – vėl išgirstame Vaido balsą.

Styro degėsiai

Keliaujame toliau ir matome visiškai sudegusį pastatą. Šioje vietoje lankėmės lygiai prieš pusantrų metų – tuomet čia sudegė jaunos šeimos namas. Taigi, praėjus metams čia niekas nepasikeitė, styro tie patys degėsiai, žemė nenaudojama, neprižiūrima. Labai liūdina tokie vaizdai, juolab kai žinai, jog čia ruošėsi įsikurti jauna šeima. O dabar vietoj dar kelių jaunų gyventojų – tik degėsių krūva.

Apžiūrėję sudegusį namą patraukiame toliau ir sutinkame kieme besidarbuojančią ponią  Njolę, kuri yra gimusi ir augusi šiame kaime. A. Barzdžiaus nuotr. Gimtasis kraštas

Apžiūrėję sudegusį namą patraukiame toliau ir sutinkame kieme besidarbuojančią ponią Njolę, kuri yra gimusi ir augusi šiame kaime.

„Vienas namas sudegė kaime, po to kitas sudegė, kitą dar išdraskė, tai ir stovi dabar tie vaiduokliai. O kai kaime tiek nedaug tų namų, tai jie labai baisiai ir atrodo. Gaila man kaimo, nes esu jame gimusi, jame augusi. Kuriam laikui buvau išvykus, bet ir vėl gyvenimo kelias atvedė čia. Vaikai mano užsienyje, kviečiasi ir mane. Bet man mielesnė Lietuvos, gimtojo kaimo žemelė“, – pasakoja ponia Nijolė.

Kaimas tuštėja

„Kaimas tuštėja. Jaunimas išvažiavęs. Aišku, tie kurie liko, tie stengiasi, dirba. O kažkada kaimas klestėjo. Veikė didelis kolūkis, buvo čia ir pradinė mokykla. Dabar nieko nebėra. Mokyklos pastatą ir tą baigia nugriauti. Ką padarysi... Gerai, kad bent gatvę mums išasfaltavo, nes žadėjo, žadėjo... Kiek gi mes galim tomis dulkėmis kvėpuoti. Tai galų gale išalfaltavo. Tuo tikrai labai džiaugiamės“, – dėstė Nijolė.

Marius Užkapių kaime įsikūrė visai neseniai. Jaunas vyras čia planuoja savo ateitį.Nebėra parduotuvės

„Pastatus ardo valdžia, o jeigu neardo valdžia – atsiranda, kas juos ardo. Žodžiu, ar taip, ar taip pastatai nyksta, nes jie yra apleisti ir niekam nereikalingi. Juk tie namai negyvenami, didieji pastatai apleisti.

Parduotuvės pastatą nupirko kažkoks žmogus, tai ruošia ten kažką, tvarkosi. Pas mus parduotuvės nebėra. Važiuojame mes į Šėtą arba į Kėdainius. Važiuoja autobusas trečiadieniais ir šeštadieniais. Gelbsti mums labai geltonasis autobusėlis, kuris veža mokinius. Bet jis važiuoja tik mokslo metu, dabar jo nėra. Kažkaip išsiverčiam, taupom“, – paaiškina kaimo gyventoja.

Valio – jaunimas

Pasikalbėję su ponia Nijole traukiame toliau ir išvystame kiek netikėtą vaizdą – vieno namo kieme būriuojasi keletas jaunų žmonių, aplinkui laksto vaikai. Susipažįstame su jauna, visai neseniai Užkapių kaime įsikūrusia šeima.

„Šį namą įsigijome visai neseniai. Dabar tvarkomės. Po truputį jame įsikursime ir gyvensime. Galvojame, kad ir kaime žmonės galima normaliai gyventi. Turime automobilius, į miestą ar į miestelį nuvažiuojame. Dirbti netingime, tad užsidirbame pinigų. Viskas yra neblogai, tik stengtis reikia.

O kaime yra geriau todėl, kad jauna šeima, palyginti visai nebrangiai gali įsigyti būstą. Gyventi taip pat nebrangu, nes reikia mokėti tik už elektrą. Visa kita duoda gamta ir nuolatinis darbas“, – savo kalba mus nudžiugina kaimo naujakurys Marius.

Smagiai pasišnekučiavę su kaimo jaunimu, traukiame Kėdainių link. Gaila, bet išvažiavus iš šio kaimo nuotaika yra liūdna. Visgi tenka suvokti, kad maži kaimeliai labai sprarčiai nyksta, o kokia jų ateitis – visiškai neaišku.

3 Skaityti komentarus / komentuoti

Komentuoti

Naujienų portalo www.rinkosaikste.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau rodo komentaro autoriaus IP adresą ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus redakcija.ra@gmail.com. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Skelbdami savo nuomonę, jūs sutinkate su taisyklėmis.
Griežtai draudžiama www.rinkosaikste.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.rinkosaikste.lt kaip šaltinį.
Taip pat skaitykite
img

Macgaliai: dulkėto kelio pašonėje sustojęs laikas

Toliau nuo miesto
1
15:29 Spalio 18d. 2018
img

Gelnai – išskirtinio grožio kaimas

Toliau nuo miesto
1
12:25 Rugsėjo 18d. 2018
img

Terespolis: kaimas be ateities?

Toliau nuo miesto
11:30 Rugsėjo 05d. 2018
img

Žvyrkelis sumaišo visas kortas

Toliau nuo miesto
1
14:32 Rugpjūčio 16d. 2018
img

Pakruostė – širdžiai mielas atokus kampelis

Toliau nuo miesto
1
10:43 Rugpjūčio 01d. 2018
img

Milžemiai – miškų ir vandenų apsuptas kraštas

Toliau nuo miesto
1
14:33 Liepos 11d. 2018
img

Sutkūnai – vienišas vienos sodybos kaimas

Toliau nuo miesto
1
15:25 Liepos 04d. 2018

SKELBIMAI

touched by digitouch!