GYVENIMAS MARGAS

Visos kategorijos
Liolių kaimas, įsikūręs Kėdainių rajone, yra vos du kilometrai šiaurėn nuo Šėtos miestelio, prie Šėtos–Truskavos kelio bei atšakos į Pagirius.  / Juditos Gaižiuvienės nuotr.

Gyvybe alsuojanti kelio pradžia ir pabaiga

Judita GAIŽIUVIENĖ - 17:46 Spalio 29d. 2018

Pievas, miškus ir laukus jau puošia ruduo. Tiesa, šiųmetis ruduo atėjo labai staiga, neleidęs, regis, net jam pasiruošti. Po kaitrių saulėtų dienų staiga užklupo lietūs, žvarbus stiprus vėjas ir smarkiai kritusi oro temperatūra. Man tai jau trečias ruduo, kuomet kas rytą pro langus išvystu jau žiemai pasiruošusių laukų platybes, kuriomis itin ankstyvą rytą, jei tik pasiseka, gali pamatyti praskuodžiančią lapę ar prašuoliuojančią stirną, o tolumoje žaliomis, geltonomis ir rausvomis spalvomis nusidažiusį ir nuo vėjo linguojantį mišką. Tai jau trečias ruduo, kai kas rytą gurkšnodama kavą pro langą stebiu vieną po kito pirmyn ir atgal važiuojančius sunkvežimius, pripildytus cukrinių runkelių. Apie tai, kad ir vėl atėjo ruduo, savaitgaliais praneša ir miško link dviračiais ar automobiliais riedantys grybautojai. 

Čia, Lioliuose, kur vietinius gyventojus supa graži gamta, nusidriekia tik vienas vienintelis kelias. Gal tiksliau žvyrkelis, kuris prasideda Lioliuose ir eina per Liolių mišką į Kamėnus, toliau veda per Gumbius ir Čerelius į Vaiškonius, už kurių padarius lanką, juo galima pasiekti Pagirius. Šiaurės vakaruose kaimelis ribojasi su Stagelių, Stagių ir Sriubių kaimais, o šiaurėje – su Liolių mišku. 

Šiuo atokiu, tačiau jaukiu kaimo pakraščiuku teka Indijos upelis, kuris, deja, po melioracijos virto grioviu, ir toliau ribojasi su Daratavos kaimu, pietvakariuose su Pagirių keliu, o vakaruose – su Sangailų piliakalniu, už kurio yra ežeras Sangailis, ir, žinoma, su Sangailų kaimu.

Tačiau apie viską nuo pat pradžių...

Liolių gyvenvietė, kurioje esti ir gyvenamų ir apleistų sodybų. Juditos Gaižiuvienės nuotr. Smalsumas, paskatinęs pažinti geriau

Sykį „pasikinkiusi“ savo seną gerą draugą – dviratį – nusprendžiau pasižvalgyti, kas yra už to gražaus miško, kuris kasdien žvelgiant pro langą mane žavi, o išėjus į lauką ramina savo ošimu. Nesmagu pripažinti, tačiau niekada į tą pusę toliau už miško nebuvau nuvažiavusi, tad nežinojau ir kas manęs laukia. Taigi sėdusi ant dviračio nusprendžiau pasižvalgyti. Juk tam, kad galėtum didžiuotis dalykais, kurie yra aplink mus, juos reikia atrasti, pamatyti, pažinti, išgirsti ir pajausti patiems. 

Vos palikus mišką užnugaryje prieš akis ir vėl atsivėrė kone neaprėpiami ūkininkų dirbamieji laukai ir kur ne kur jų platybėse vis dar didingai į padangę besistiebiantys medžiai, menantys, jog kadaise čia stovėjo sodybos, o jose gyveno žmonės. Taip pat netikėtai tai už vieno, tai už kito išsikerojusio krūmokšnio apie save pranešė apgriuvę ir nežinomą praeities istoriją menantys paminklai.

Tiesa, vienas stogastulpis tėviškėno Juliaus Dirsės iniciatyva išdrožtas dar 1995-aisiais sunykusiems Liolių ir Kamėnų kaimams ir jų gyventojams atminti pasitinka vos įvažiavus į Liolių kaimą. Čia yra dar du mediniai kryžiai: vienas pakelėje, prie kūdros, o kitas vidury lauko prie buvusios Blusių sodybos Kazimierui Luckui, vyresniajam fotomenininko Vito Luckaus broliui iš Stagelių kaimo, atminti, prie kurios jis buvo nušautas pokaryje. 

Yra ir dar keletas koplytstulpių riedant tuo pačiu keliu, tik kiek tolėliau...

Prieškaryje Liolių kaime gyventojų daugumą sudarė vidutiniai valstiečiai, turėję maždaug po 7–8 hektarus žemės ir apie 2 hektarus miško. Aut. past.

Matyti Sangailų piliakalnis

O ar žinojote, jog per visą Lietuvą yra mažiausiai trys gyvenvietės, pavadintos Lioliais? Kelmės, Rietavo ir Kėdainių savivaldybėse. 

Nuo gyvenvietės pradžios atsiveria puikus vaizdas – Sangailų piliakalnis. Juditos Gaižiuvienės nuotr. Liolių kaimas, įsikūręs Kėdainių rajone, yra vos du kilometrai šiaurėn nuo Šėtos miestelio, prie Šėtos–Truskavos kelio bei atšakos į Pagirius. Jo apylinkėse tyvuliuoja nedideli tvarkingi tvenkiniai, kurie vasaros metu šio krašto ir aplinkinių kaimų gyventojams tampa tikru maudynių traukos centru, o štai vakaruose yra iškilęs Sangailų piliakalnis, kuris žiemą tampa smagiu pramogų parku, mat čia atostogų metu ir savaitgaliais, jei tik oras palankus, nuo kalniuko kas rogutėmis, kas ant maišų, o kas ant „pašikniukų“ leidžiasi nuo kalno po vieną ar po du, vėl kyla ir vėl leidžiasi. Tikras smagumėlis. 

Remiantis Kėdainių verslo ir turizmo centro informacija, tas pats Sangailų piliakalnis yra vienas įspūdingiausių piliakalnių Kėdainių rajone. Iki šiol galima pamatyti jo ryškius kontūrus ir du pylimus. Yra išlikusios dvi kalvos – viena pilies, o kita – priešpilio. Piliakalnis įrengtas prie Liolių upelio, dabar tapusio tvenkiniu. 

Pasak archeologo A. Juknevičiaus, skaitant metraščius galima rasti medžiagos apie 1372-ųjų rugpjūtį Livonijos kariaunos vykdytą grobiamąjį žygį į mūsų kraštą ir čia buvusius Stagius, vokiškai pavadintus Stenghe. Manoma, kad būtent Stagių teritorija buvusi aplink dabartinius Sangailus. Be to, už piliakalnio yra 1 hektaro gyvenvietė ir sovietmečiu apardytas kapinynas. O galbūt pati pirmoji Šėta ir buvusi dabartinių Sangailų piliakalnio vietoje? Mat iki šiol nėra tikslių atsakymų, kada pirmą kartą paminėtas Šėtos vardas ir kur šio miestelio ištakos.

Iš čia kilę ir žinomi žmonės

Prieškario laikotarpiu, maždaug apie 1920-uosius metus Miliauskų vienkiemyje, netoli Liolių miško, yra netgi buvusi pradinė mokykla, o netoli Sangailų piliakalnio žydai turėjo vėjinį malūną su karčema, o miške į Kamėnų pusę irgi yra buvusi žydų karčiama.

Tyvuliuojantys Liolių tvenkiniai. Juditos Gaižiuvienės nuotr. Informacijos šaltiniuose rašoma, jog rytinėje Liolių kaimo pusėje kadaise buvo Daratavos palivarkas, kuris priklausė Reutams ir kurį vėliau paveldėjo Vatkevičiai. Prieškaryje Liolių kaime gyventojų daugumą sudarė vidutiniai valstiečiai, turėję maždaug po 7–8 hektarus žemės ir apie 2 hektarus miško. Kaime vyravo Grigų, Janušauskų ir Miliauskų pavardės. Jos, tiesa, Šėtos seniūnijoje išlikusios lig šiol.

Įdomu ir tai, jog iš Liolių kaimo yra kilę du pasipriešinimo okupaciniam režimui dalyviai partizanai, tai – broliai Antanas ir Petras Palinauskai. Po II pasaulinio karo buvo ištremti į Sibirą keletas gyventojų: Blusiai, Miliauskai, Jonas ir Petras Palinauskai ir Žilinskai.

Iš Liolių kaimo yra kilę ir keletas visoje Lietuvoje žinomų žmonių. Tai psichologė Bronislava Grigaitė, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorė, poetė Pranciška Regina Liubertaitė,  žemės ūkio mokslo darbuotojas Vincas Miliauskas, karo lakūnas Kazimieras Mintautas, kunigas Juozas Blusys, fotomenininkas Vaidotas Grigas. Taip pat Lioliuose yra gimusios ekonomistė Veronika Grigaitė ir buvusi Šėtos vidurinės mokyklos mokytoja Veronika Janušauskaitė–Aušvicienė.

Kelio pradžia ir pabaiga

Pravažiavus Liolių gyvenvietę, kurioje vis dar stovi 17 sodybų, iš kurių gyvenamos tik vos aštuonios, o kitos stovinčios tuščios arba tik karts nuo karto aplankomos, toliau kelias visą laiką veda tiesiai. Tiesiai ir tiesiai, tarsi į niekur. Važiuoji tiesiai, o tave supa tik miškai ir laukai. Ir koks nenumaldomas džiaugsmas užklumpa, kai galiausiai išvysti dar vieną sodybą, deja... apleistą ir jau seniausiai nebegyvenamą. 

Artimiausias kaimas, kurį kažkada važiuojant šiuo keliu buvo galima pasiekti, buvo Kamėnai. Deja, jis išnyko. Išnyko kaip ir toliau esantys Gumbiai, po savęs palikę tik liekanas – apgriuvusį koplytstulpį. Už Gumbių dar galima pasiekti apleistą Čerelių kaimo sodybą. Dar 1979-aisiais čia gyveno net kelios dešimtys žmonių, šiandien čia – nei gyvos dvasios. Stagių kaimas, kuris ribojasi su Lioliais taip pat išnykęs. Stageliai – ne išimtis. Pastarieji net žemėlapyje, sako, nebežymimi. Dabar čia likę dirbamieji laukai...

Taigi galiausiai žvyrkeliu pasiekiu Vaiškonių gyvenvietę. Čia mano kelionės finišas. Kelionės, prasidėjusios ir pasibaigusios ten, kur vis dar alsuoja gyvybė. 

0 Skaityti komentarus / komentuoti

Komentuoti

Naujienų portalo www.rinkosaikste.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau rodo komentaro autoriaus IP adresą ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus redakcija.ra@gmail.com. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Skelbdami savo nuomonę, jūs sutinkate su taisyklėmis.
Griežtai draudžiama www.rinkosaikste.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.rinkosaikste.lt kaip šaltinį.
Taip pat skaitykite
img

Ąžuolaičiai – ūkiškų žmonių kraštas

Toliau nuo miesto
1
16:56 Spalio 25d. 2018
img

Macgaliai: dulkėto kelio pašonėje sustojęs laikas

Toliau nuo miesto
1
15:29 Spalio 18d. 2018
img

Gelnai – išskirtinio grožio kaimas

Toliau nuo miesto
1
12:25 Rugsėjo 18d. 2018
img

Terespolis: kaimas be ateities?

Toliau nuo miesto
11:30 Rugsėjo 05d. 2018
img

Žvyrkelis sumaišo visas kortas

Toliau nuo miesto
1
14:32 Rugpjūčio 16d. 2018
img

Pakruostė – širdžiai mielas atokus kampelis

Toliau nuo miesto
1
10:43 Rugpjūčio 01d. 2018

SKELBIMAI

touched by digitouch!