GYVENIMAS MARGAS

Visos kategorijos
Gelnai – išskirtinio grožio kaimas.  / Algimanto Barzdžiaus nuotr.

Gelnai – išskirtinio grožio kaimas

Džestina BORODINAITĖ - 12:25 Rugsėjo 18d. 2018

Šį kartą keliaujame į pačius Kėdainių rajono pietryčius, į Gelnus. Vos 3 kilometrus nuo Vandžiogalos įsikūrusio Pelėdnagių seniūnijai priklausančio kaimo, kurį supa Labūnavos ir Gelnų miškai, kur teka Mėkla ir jos intakas Klampis, neaplenkė sodybų tuštėjimo metas. Kadaise čia gyveno 147 gyventojai, dabar kiek mažiau nei 50, tačiau nekreipiant dėmesio į tai, apsilankymas Gelnuose paliko tikrai didelį įspūdį.

Sulaukia svečių

Pirmojoje sodyboje, į kurią užsukome, mus pasitiko, rodos, nedidukas, bet piktai amsintis kiemo gyventojas. Kaip vėliau paaiškėjo, sodybos sargas apsaugo nuo nepageidaujamų svečių: čigonų, gruzinų, kurie, pasirodo, nevengia čia užklysti.

Mat ji arčiausiai pagrindinio „Via Baltica“ plento, todėl visiems geriausiai matoma ir tarsi ranka pasiekiama.

Užsukus į Vidos kiemą dvelkia ramybe: čia radome šulinį, akį traukė tvarkingai daržinės pasienyje sukrautos malkos, pūpsančios dekoracijos kieme, pasodintos gėlių lysvelės ir įspūdingo grožio vazonai su gėlėmis. Aut. past.

Praleido visą gyvenimą

Užsukę į kiemą dvelkia ramybe: čia radome šulinį, akį traukė tvarkingai daržinės pasienyje sukrautos malkos, kieme pasodintos gėlių lysvelės ir vazonai. Taip tyku, ramu, malonu pasidarė.

Iš pavėsinės galvą iškišęs vyrukas daugžodžiauti neketino ir iškart patarė apie kaimą pasikalbėti su Vida, šios sodybos šeimininke, kuri buvo maloniai nustebinta mūsų vizito.

Moteris pasakojo, kad Gelnuose praleido visą savo gyvenimą.

„Šiuo metu sodyboje gyvenu viena. Anksčiau čia buvo kitaip: gyvenome su vyru, užauginome keturis vaikus. Dirbome vietinėse fermose.

Greitai tas gyvenimėlis bėga, viskas keičiasi. Vaikai jau užaugo, išsivažinėjo, ir tų fermų nebėra, jas privatizavo ūkininkai. Dabar įsidarbinti galima nebent pas juos“, – apie gyvenimą Gelnuose pasakoja Vida.

Vaikai paliko kaimą

Papasakojusi apie sūnus, ką kiekvienas veikia ir kur gyvena, užsiminė, kad ne vien jos vaikai paliko kaimą: „Ir manau, jau nebegrįš. Juk čia nei mokyklos, nei parduotuvės nėra. Ir veikti nėra ką. Darbo trūksta.“

Sulaukia kaimyno pagalbos

„Pati dar kiek krutu: laikau vištų, karvytę turiu, užsiauginu pagrindinių daržovių. Visai neseniai nusikūliau pusantro hektaro kviečių lauką“, – apie pagrindinius ūkio darbus sodyboje kalba Vida.

Moteris priduria, jog nelengva vienai būtų viską nudirbti, jei ne geranoriškas ir visada į pagalbą atskubantis kaimynas Petras.

Jis, sodybos šeimininkės teigimu, padeda apsitvarkyti: ir piktžoles apšienauja, ir sugedusią techniką paremontuoja, ir vandens kibirus atneša bei kitokius ūkio darbus padeda atlikti.

Pagrindinėje ir, rodos, vienintelėje Gelnų kaimo gatvėje drožinių daugiau nei pačių sodybų. Aut. past.

„Dėl to ir laikausi įsitvėrusi čia, Gelnuose, niekur nevažiuoju. Aišku, turint darbą kokiame didesniame miestelyje gyventi būtų smagiau, linksmiau, bet kadangi darbai šiais laikais nesimėto, nieko kito ir nebelieka, tik likti gyventi čia.

Juk kaime vis kokią bulvę užsiaugini, nuėjusi į vištidę kiaušinį pasiimi ar karvytę pasimelži ir pienuko turi. Čia turime viską, kas reikalingiausia“, – savo nuomonę dėsto Vida.

Liūdėti nėra kada

Įsidrąsinęs į mūsų pokalbį įsitraukia ir pas vietinį ūkininką dirbantis Petras, minėtasis Vidos pagalbininkas. Kuklindamasis vyras nedaugžodžiavo.

Su šypsena veide Petras išlemeno, jog džiaugiasi draugišku bendruomenės gyvenimu čia, Gelnuose: „Kada kaimynas kaimynui padedam, visada atsiranda ką nuveikti. Todėl liūdėti nėra kada“, – patikino Petras ir ėmėsi toliau taisyti žoliapjovę.

Maloniai pasišnekučiavę, atkreipėme dėmesį į kelias Vidos sodybos kieme stovinčias dekoracijas.

Pasiteiravus, ar tai irgi kaimyno Petro darbas, moteris mostelėjo ranka į kaimo gilumą: „Meistrą rasite kaimo centre“, – pabrėžė sodybos šeimininkė ir linkėdama sėkmės atsisveikino.

 

Skulptūrų daugiau nei sodybų

Patraukėme, kaip Vida ir pasufleravo, į kaimelio centrą. Įvažiavę į jį išvydome visą aibę iš medžio drožinėtų skulptūrų – buvome tikrai maloniai nustebinti.

Pagrindinėje ir, rodos, vienintelėje Gelnų kaimo gatvėje drožinių buvo daugiau nei pačių sodybų. „Čia tikriausiai to meistrelio darbas“, – pamaniau.

Ieškodami „kaltininko“ pravažiavome Gelnų kaimo kapines, įsikūrusias ant kalnelio. Manoma, kad jose ilsisi ne tik šio kaimo gyventojai, bet ir mirusieji iš Vandžiogalos parapijos.

Keliaudami toliau išvydome stovinčią Gelnų kaimo koplytėlę ir tada dar įspūdingesnę erdvę, kurioje vėlgi gausybė medžio skulptūrų.

Arvydo kiemas – skulptūrų oazė

Pataikėme. Taip, čia tikrai kaimą puošiančių drožinių autoriaus namai. Vaizdas unikalus: ant pastatų sienų – įvairios medinės kaukės, prie tvenkinio – medinės žuvys ir vandens paukščiai, kieme – gėlės ir krūmai bei kitos skulptūros, išdrožinėtos iš medžio. Pasirodo, tai Teklės sūnaus Arvydo, kaime gerai žinomo medžio drožėjo, darbas.

Kada kaimynas kaimynui padedam, visada atsiranda ką nuveikti. Todėl liūdėti nėra kada. Petras

Užkalbinus skulptūrų meistrą, paaiškėjo, kad daug Arvydo darbų yra iškeliavę ir į aplinkinius seniūnijos kaimus: Pelėdnagius, Saviečius, Labūnavą, Paobelį.

Daug jų paplitę ir Lietuvoje, dalis – užsienyje: Ispanijoje, Anglijoje, Norvegijoje, Lenkijoje.

Pas ūkininką dirbti nenorėjo

Sutikęs asikalbėti apie gyvenimą Gelnuose, apie čia pūpsančias iš medžio išdrožinėtas skulptūras, Arvydas su mumis praleido kone visą pusvalandį. Per šitiek laiko vyras aprodė bei papasakojo ir apie kitas Gelnų kaime esančias sodybas.

„Į Gelnus grįžau po skyrybų. Iki tol gyvenau Kėdainiuose. Iš pradžių man kaimo gyvenimas buvo neįprastas, vėliau apsipratau.

Grįžęs į tėviškę neturėjau darbo, o kadangi eiti dirbti pas ūkininką noro nebuvo, o reikėjo iš kažko pragyventi, todėl pradėjau domėtis drožinėjimu. Man ši veikla buvo labai artima širdžiai.

Pirmosios mano skulptūros atsirado Pelėdnagiuose: seniūno prašymu išdrožiau pelėdas, inkilėlius. Vėliau sekė kiti aplinkiniai kaimai. Aišku, neapleidau ir savo gimtojo kaimo, Gelnų. Ne vieno kaimyno sodyboje stovi mano drožiniai.

Dabartiniams gyventojams nėra žinoma, kokiu tikslu ši koplytėlė pastatyta. Niekas nieko neatsimena. Arvydas

Toliau vis tobulėjau. Mano mokytojas, kurio skulptūrų mūsų kaime taip pat yra, buvo garsus tautodailininkas, medžio skulptūrų drožėjas, tapytojas Julius Urbanavičius. Būtent jis nuolat skatino mane nenuleisti rankų ir nenustoti drožinėti. Taip pat yra tekę bendrauti ir su kitu garsiu skulptoriumi Vytautu Ulevičiumi“, – apie pomėgį ir pagrindinį savo darbą Gelnuose pasakoja Arvydas.

Vasarnamis iš kedro

Apžvelgę Arvydo kiemą, leidomės į kelionę po kaimelį: skulptorius nuvedė prie gana unikalaus grybo formos iš kedro pastatyto vasarnamio. Preciziškai sutvarkytą aplinką juosia tvora, todėl apžvelgti visą minėtosios sodybos kiemą buvo sunku.

Ar tiesa, ar tik graži istorija...

Pokalbis pasisuko apie Gelnų kaimo koplytėlę, apie kurią, kad ir kaip bebūtų gaila, Arvydas nieko mums pasakyti negalėjo.

„Dabartiniams gyventojams nėra žinoma, kokiu tikslu ši koplytėlė pastatyta. Niekas nieko neatsimena.

Yra kalbama, jog kažkokie Vytauto Didžiojo kareiviai čia kadaise buvo apsilankę. Tačiau tai tik kalbos. Ar tai tiesa, ar tik graži istorija, niekas nebepasakys.

Tiksliau žinoma tik tai, jog ant koplytėlės esančio kryžiaus amžius gali siekti net du šimtus metų. Taip teigė meistras, restauravęs kryžių“, – apie galimą Gelnų kaimo istoriją šneka Arvydas.

Vyras pasakojimą apie gimtąjį kaimą papildė įdomia detale. Arvydo teigimu, rašytiniuose šaltiniuose Gelnų kaimas paminėtas 1650 metais. Tai įamžinta iš medžio išdrožtoje skulptūroje. Pasak jo, šią informaciją gelniškiai atsekė susisiekę su Vandžiogalos bažnyčios parapija.

Arvydo dėka, iš arčiau susipažinę su Gelnais, kupini įspūdžių ir besidžiaugdami, jog šiame kaime dar yra žmonių, kurie visgi turi ką veikti, o ne tik skųstis sunkiu, nelaimingu gyvenimu, grįžtame į Kėdainius.

0 Skaityti komentarus / komentuoti

Komentuoti

Naujienų portalo www.rinkosaikste.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau rodo komentaro autoriaus IP adresą ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus redakcija.ra@gmail.com. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Skelbdami savo nuomonę, jūs sutinkate su taisyklėmis.
Griežtai draudžiama www.rinkosaikste.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.rinkosaikste.lt kaip šaltinį.
Taip pat skaitykite
img

Beržėlės kaime rojų kuria savo rankomis (FOTOGALERIJA)

Toliau nuo miesto
1
17:26 Lapkričio 28d. 2018
img

Gyvybe alsuojanti kelio pradžia ir pabaiga

Toliau nuo miesto
1
17:46 Spalio 29d. 2018
img

Ąžuolaičiai – ūkiškų žmonių kraštas

Toliau nuo miesto
1
16:56 Spalio 25d. 2018
img

Macgaliai: dulkėto kelio pašonėje sustojęs laikas

Toliau nuo miesto
1
15:29 Spalio 18d. 2018
img

Terespolis: kaimas be ateities?

Toliau nuo miesto
11:30 Rugsėjo 05d. 2018
img

Žvyrkelis sumaišo visas kortas

Toliau nuo miesto
1
14:32 Rugpjūčio 16d. 2018

SKELBIMAI

touched by digitouch!