GYVENIMAS MARGAS

Visos kategorijos
Veiklioji kėdainietė Liudmila Kolojanskienė, nors ir gerokai pavargusi nuo darbų gausos, yra tvirtai įsitikinusi, kad vien namuose būti dabar jau tikrai nebegalėtų.  / Algimanto Barzdžiaus nuotr.

Masinė isterija dėl vaistų – kam naudinga klaidinti visuomenę? (GYVENTOJŲ APKLAUSA)

Eglė KUKTIENĖ, Danguolė BARAUSKIENĖ - 12:52 Gruodžio 04d. 2017

Žodis „receptas“ nūdienos lietuviui pirmiausia asocijuojasi tikrai ne su obuolių pyragu, o, su kuo gi daugiau, jei ne su vaistais. Masinė panika, kilusi dėl receptinių vaistų, pasiekė neregėtas aukštumas. Kaltinimais žarstomasi į kairę ir į dešinę, o į vaistinę kai kurie net akių lašų bijosi eiti pirkti be recepto. Pasirodo, retas kuris suvokia, kokie čia pokyčiai iš tiesų įvyko.

Kas pasikeitė?

Taigi, esminis klausimas – kas pasikeitė? Ar pasikeitė tik su receptu parduodamų vaistų sąrašas Lietuvoje? Ne, nepasikeitė. Tokių vaistų nei sumažėjo, nei padaugėjo.

Pasikeitė Farmacijos įstatymas. Dar vasarą buvo priimtos dabar įsigaliojusios pataisos, kurių esmė – leisti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai (VVKT) vaistinėse vykdyti kontrolinius pirkimus apie tai neinformavus iš anksto.

Kitaip tariant, vaistininkai nuo lapkričio būtų priversti laikytis jau ilgus metus galiojusių įstatymų, nes niekada nežinotų, ar atėjęs pirkėjas iš tiesų tik perka vaistus, ar paslapčia tikrina vaistinės darbą.

Taigi, trumpai – vaistinės privalėtų laikytis įstatymo. Va čia ir yra esminis pakeitimas, kuris ir užkūrė šį masinį panikavimo ratą, kuriame mielai sukasi ne tik farmacininkai, bet ir valdančiųjų opozicija, ir panikuoti mėgstantys pavieniai žmonės.

Žmonių Lietuvoje kasmet ženkliai sumažėja, o vaistų pirkimas, paneigdamas bet kokius loginius mechanizmus, yra kasmet augantis. Aut. past.

Nors konservatoriai šio skandalo akivaizdoje tiesiog žydi ir nesibodi kritikuoti valstiečių bei jų ministrų, patys balsavo.... UŽ šias įstatymo pataisas.

Vasarą, kuomet ir vyko balsavimas dėl įstatymo pataisų, „už“ balsavo 11 konservatorių: TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis, Agnė Bilotaitė, Rimantas Jonas Dagys, Vytautas Juozapaitis, Laurynas Kasčiūnas, Mykolas Majauskas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Gintarė Skaistė, Algis Strelčiūnas, Stasys Šedbaras, Emanuelis Zingeris.

Dabar dalis jų nesibodi garsiai aimanuoti negalintys be recepto įsigyti jiems reikalingo mįslingo, tik veterinarijos vaistinėse parduodamo fiziologinio tirpalo lęšiams ir grasina interpeliacija ministrui.

Žmonių mažiau, vaistų – daugiau

Iš esmės visuomenė yra sveikėjanti. Žvelgiant pro visos žmonijos egzistavimo prizmę – gyvename ilgiau, nes daugelis ligų, anksčiau buvusių mirtinomis, dabar yra nesunkiai pagydomos.

Dar vienas faktas – kad visuomenė iš esmės yra senstanti, o ypač Lietuvoje, kur jaunimas ir darbingo amžiaus žmonės linkę laimės ieškoti ir demografinę kreivę jaunystės pusėn kilstelėti svetur.

Žmonių Lietuvoje kasmet ženkliai sumažėja, o vaistų pirkimas, paneigdamas bet kokius loginius mechanizmus, yra kasmet augantis.

Štai VVKT pateikia 2013–2015 m. vaistų suvartojimo Baltijos valstybėse statistiką. Remiantis gautais duomenimis ir juos palyginus su ankstesnių trejų metų periodu (2010–2012), akivaizdu, kad vaistų suvartojimas išaugo visose trijose šalyse.

Pavyzdžiui, jei, tarkime, 2011 m. Lietuvoje bendras vaistinių preparatų suvartojimas sudarė 874 DDD (DDD apskaičiuojama pagal specialią PSO patvirtintą metodologiją, kuri leidžia įvertinti, kiek asmenų iš 1 000 kasdien vartojo vaisto nustatytą paros dozę), tai 2015 m. šis skaičius siekė jau 1 047 DDD. 

Kas dėl to kaltas? Iš dalies galima sakyti, jog kalta toji senėjanti visuomenė – visgi senjorams reikia daugiau medikamentų. Tačiau ar galime paneigti, kad prie to prisideda patrauklios vaistinių akcijos, reklamos? Arba kad ir tie patys lig šiol nesunkiai gauti receptiniai vaistai be recepto?

Kaip vaistas tampa receptiniu?

Neretai baimės ir pyktis kyla iš elementaraus nežinojimo. Dažnai žmonės argumentuoja, esą užsienyje visokių vaistų be recepto galima nusipirkti, tačiau esmė ta, jog receptinių vaistų sąrašas daugumoje Europos šalių yra labai panašus. Ir užsienyje paprašęs receptinių vaistų tiesiog „šiaip sau“ tikrai nebūsi sutiktas palankiai – priešingai, negu kad kartais nutikdavo Lietuvos vaistinėse. Taigi – kaip ir kodėl vaistas tampa receptiniu?

Kai kada vaistai su ta pačia veikliąja medžiaga gali būti ir receptiniai, ir nereceptiniai. Tai priklauso nuo vaisto stiprumo, pakuotės dydžio ir terapinių indikacijų. Aut. past.

„Visose ES valstybėse narėse yra taikomi tokie patys kriterijai, klasifikuojant vaistinius preparatus į receptinius ir nereceptinius. Būtent vaistinio preparato gamintojai rekomenduoja ar vaistas bus receptinis, ar ne, o galutinis sprendimas priimamas registracijos metu. Tokie sprendimai yra priimami ne atsitiktinai, o rūpinantis žmonių sveikata, saugant juos nuo galimo vaistų perdozavimo, netinkamo vaistų vartojimo ir galimų neigiamų pasekmių.

Vaistai priskiriami receptiniams tada, kai atitinka nors vieną iš šių kriterijų – vartojami be gydytojo priežiūros gali kelti tiesioginį ar netiesioginį pavojų sveikatai, dažnai ir labai dideliu mastu vartojami netinkamai ir dėl to gali kelti pavojų sveikatai, vaistų sudėtyje yra medžiagų ar jų darinių, kurių veikimą ir (ar) nepageidaujamas reakcijas reikia tirti toliau, taip pat vaistai, kurie gydytojo skiriami vartoti leidžiant po oda, į raumenis, veną ar pan.

Be to, kai kurių grupių vaistams taikomi specialūs sveikatos apsaugos ministro nustatyti išrašymo reikalavimai. Šiam vaistų pogrupiui priskiriami tie vaistiniai preparatai, kurių sudėtyje yra narkotinių ar psichotropinių medžiagų, netinkama vartojami gali kelti didelį piktnaudžiavimo pavojų, sukelti priklausomybę“, – komentavo VVKT atstovė spaudai Aistė Tautvydienė.

Kai kada vaistai su ta pačia veikliąja medžiaga gali būti ir receptiniai, ir nereceptiniai. Tai priklauso nuo vaisto stiprumo, pakuotės dydžio ir terapinių indikacijų.

Melagingas sąrašas

Visuomenę suerzinti paprasta – pavyzdžiui, galima pateikti trylikos vaistų sąrašą teigiant, esą anksčiau juos pirkdavome be recepto, o va dabar teks į vaistinę kulniuoti su popieriumi. Tai – klaidinanti, melaginga informacija, kuri nėra tiksli.

Natrio chlorido tirpalas

Vaistiniai preparatai, savo sudėtyje turintys veikliosios medžiagos natrio chlorido, yra registruoti kaip infuziniai tirpalai, skirti vartoti netekus skysčių. Taip pat kaip tirpalai, skirti leisti po oda, į raumenis, į veną ar pan. Vadovaujantis LR Farmacijos įstatymu, visi tokio tipo vartojami vaistai yra receptiniai.

Spaudoje pasirodė informacija, kad šis preparatas skirtas slogos simptomams lengvinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvoje nėra ir niekada nebuvo registruota vaistų, kurių sudėtyje būtų natrio chlorido, skirtų slogai gydyti.

Vaistai nuo skausmo

Lietuvoje yra tiek 400 mg, tiek 200 mg ibuprofeno preparatų, kurie visada buvo ir yra registruoti kaip receptiniai vaistai.

Tačiau Lietuvos vaistinių preparatų registre yra įrašyta ir daugiau kaip 30 pavadinimų vaistinių preparatų, kurių veiklioji medžiaga – ibuprofenas ir kuriuos galima įsigyti be recepto. Be recepto galima įsigyti net 12 pavadinimų ibuprofeno 400 mg tablečių. Tad tikrai yra iš ko rinktis.

Kaptoprilis

Visi vaistiniai preparatai, kurių sudėtyje yra kaptoprilio, yra receptiniai. Šiais vaistiniais preparatais gydoma arterinė hipertenzija, širdies nepakankamumas ir diabetinė nefropatija. O tai yra būklės, kurias diagnozuoja ir gydo tik gydytojas. Jis, atsižvelgdamas į paciento būklę ir kraujospūdį, šiam skiria konkrečią vaisto dozę. Minėtas vaistinis preparatas netinka savigydai, mat turi terapinių indikacijų, kurių nežino pacientas be medicininio išsilavinimo. Visų dydžių šio vaistinio preparato pakuotės yra receptinės.

Kontraceptikai

Na merginos ir moterys, ar seniai kontraceptikus priskirdavote sau pačios ir pirkdavote juos be recepto? Tik skubiosios pagalbos kontraceptikai nuo 2015 metų yra parduodami be recepto, o sudėtiniai geriamieji kontraceptikai, skirti vartoti nuolat su pertraukomis, yra receptiniai. Juos turi išrašyti gydytojas, atsižvelgdamas į individualius esamus rizikos, ypač venų tromboembolijos, veiksnius.

Vitamino D ampulės

„Vitamine D3 B.O.N. 200 000 TV/ml“ geriamasis tirpalas buvo registruotas kaip receptinis vaistinis preparatas. Jis skirtas suaugusiems žmonėms, kuriems vitamino D trūkumas yra patvirtintas specialiais laboratoriniais tyrimais. Minėto vaistinio preparato sudėtyje yra didelė vitamino D dozė, tad gydymą juo turi kontroliuoti gydytojas. Priešingu atveju kyla perdozavimo pavojus.

Kalio chloridas

Tik gydytojas, remdamasis laboratorinių tyrimų duomenimis, gali diagnozuoti kalio trūkumą. Tokios būklės gydymas – individualus, būtina laboratorinių tyrimų kontrolė. Kalio chlorido 750 mg pailginto atpalaidavimo kapsulių vartojimas be gydytojo priežiūros gali sukelti gyvybei pavojingą hiperkalemiją. Tačiau vaistinėse gausu maisto papildų, kuriuose yra kalio. Tad prireikus galima įsigyti ir vartoti jų.

Omeprazolas

Padidėjusiam rūgštingumui gydyti skiriami vaistiniai preparatai, kurių veiklioji medžiaga – omeprazolas. Lietuvos vaistinių preparatų registre yra įrašyti 5 pavadinimų vaistiniai preparatai, kurių veiklioji medžiaga yra ir kuriuos galima įsigyti be recepto.

Sumatriptanas (vaistas nuo migrenos).

Šis vaistinis preparatas yra receptinis, tačiau vadovaujantis LR SAM ministro įsakymu Nr.112 šio vaisto be recepto gauti galima tuomet, kai jis reikalingas ūmiems migrenos priepuoliams gydyti, arba kai pacientas turimus vaistus suvartojo, o jie vartojami turi būti be pertraukos.

Ginkmedžio lapų ekstraktas

Augalinių vaistinių preparatų, kurių sudėtyje yra ginkmedžio ekstrakto, galima įsigyti be recepto. Lietuvos rinkoje yra 7 pavadinimų nereceptinių ginkmedžio preparatų.

Vaistai nuo alergijos (pvz., loratadinas)

Lietuvoje yra registruota nereceptinių vaistinių preparatų, kurių sudėtyje yra loratadino.

Vaistai nuo viduriavimo (pvz., loperamidas)

Lietuvoje yra registruoti 7 pavadinimų nereceptiniai vaistiniai preparatai, kurių sudėtyje yra loperamido.

Išgryninti žuvies taukai omega 3 (omega- 3 rūgščių etilo esteriai)

Vaistinis preparatas, kurio veiklioji medžiaga yra omega-3 rūgščių etilo esteriai, yra receptinis, nes jo vartojimo indikacijos (ligos, kurias nustato gydytojas) atitinka receptinio vaisto klasifikacijos reikalavimus. Tačiau vaistinėse gausu įvairaus stiprumo maisto papildų, kuriuose yra žuvies taukų. Tad prireikus galima įsigyti ir vartoti jų.

Diklofenakas

Lietuvoje yra registruota 11 pavadinimų ant odos vartojamų nereceptinių vaistinių preparatų (geliai, pleistrai), skirtų lokaliam raumenų ar sąnarių skausmui malšinti. Taip pat yra 3 geriamieji diklofenako preparatai, kuriuos galima įsigyti be recepto, skirti būklių (skausmo, karščiavimo), kurias gali įvertinti pacientas, trumpalaikiam gydymui.

Į vaistines – tik su receptais

Visoje šalyje daug emocijų sukėlusi pasikeitusi tvarka dėl vaistų įsigijimo, kai reikalaujama recepto, sunerimti privertė ir kėdainiečius. Daugelį vaistų žmonės buvo įpratę įsigyti be recepto. Dabar, pasirodo, kad vaistinės visą laiką pardavinėjo vaistus, pažeisdamos įstatymus.

Vaistų klasifikavimas į receptinius ir nereceptinius yra griežtai reglamentuojamas visose ES šalyse. Sprendimas priimtas, rūpinantis žmonių sveikata, saugant nuo perdozavimo, netinkamo vaistų naudojimo ir galimų neigiamų pasekmių.

Dauguma receptinių vaistų turi ir nereceptinius analogus, tik mažesnėse pakuotėse ir su mažesniu veikliosios medžiagos kiekiu.

Kėdainiečių nuomonės apie pasikeitusią vaistų pardavimo tvarką – įvairios. Vieniems ji – priimtina, o kiti ją peikia.

Vida:

„Pasikeitus tvarkai, vaistų pirkti dar neteko. Bet, kadangi iki šiol jų, kai pritrūkdavo, gaudavau ir be recepto, tai nesijaudinau. Aš pastoviai vartoju tiroksiną, hormoninius vaistus, žinau, kokią dozę vartoti, tad recepto reikalavimas problemų sukels – teks dažniau lankytis pas gydytoją. Teks ir eilėse palaukti, o ką daugiau daryti...

Nors, kai pagalvoji, gal ir gerai, kad reikalauja receptų, nes yra žmonių, kurie vaistais piktnaudžiauja, savavališkai juos naudoja. Iš esmės pritariu tam, kad vaistai būtų pardavinėjami su receptais.“

Stasė:

„Oi, kur tai matyta ir girdėta! Jau dabar visur, kur tik eini – siuntimas ten, ir ten, ir ten... Ne, nereikia to – geriau vaistus gauti be siuntimų.

Man reikia daug vaistų, nes daug ligų turiu. Vienus vaistus įsigydavau su receptu, kitus – be recepto, tai jeigu tokia tvarka – bus blogai.“

Angelina:

„Norėjau nusipirkti magnio miltelių – neduoda be recepto. Tai kur tu matei tokį durnių laivą?! Aš taip pasipiktinusi, kad nemoku apsakyti. Kaip tai gali būti – žmogus visą laiką naudoja magnį, o dabar be recepto negali jo nusipirkti. 

Dabar turėsiu registruotis pas gydytoją, savaitę ar dvi laukti, kol priims – ir tik tada galėsiu nusipirkti... Tai ne vargina, o siutina.“

Asta:

„Kadangi sergu lėtinėmis ligomis, tai vaistais rūpinuosi iš anksto, kas tris mėnesius lankausi pas gydytoją dėl receptų. Dabar, gruodžio mėnesį, vėl eisiu. O šiaip visokių kitų vaistų šiuo metu nepirkau, nes turiu. 

Pati esu medikė, tad pritariu, kad vaistams įsigyti receptai yra būtini, nes turi būti tvarka. Todėl, kad patys labai daug gydomės, ne visada perkame tai, ko reikia, klausome, kaip kaimynė, kaip draugė pasakė... Ypatingai močiutės pensininkės – prisižiūri reklamų ir perka – o gal ir man padės... Šitaip mes grynai farmacininkams sunešam pelnus, o paskui klausiame, kodėl jie tokie turtingi. 

Aš visada pasikonsultuoju su gydytoja, renkuosi tik gerus vaistus. Naudoju ir papildus, kurie yra labai brangūs, tačiau stengiuosi atsirinkti tai, ko man tikrai reikia. Visi žmonės, pirkdami vaistus, turėtų pagalvoti apie tai.“

Algimantas:

„Man nepatinka tokia tvarka. Aš žinau, kokių man vaistų reikia ir nusiperku. O dabar reikės visą laiką eiti pas gydytoją. Eilės ilgos, prieš mėnesį teks registruotis.“

Zifrina:

„Šiandien pirkau sinupretą, nošpą, tai recepto neprašė. Kol kas nesusidūriau su kokiais nors nemalonumais, nors per televiziją daug girdžiu, kad neparduoda to ir to... Man atrodo, kad gražiai paprašius gal ir parduotų. Aišku, priklauso dar ir nuo vaistininkės.

Aš nepritariu tvarkai vaistus įsigyti su receptais. Yra daug senų žmonių, kurie net nesilanko pas gydytojus. Tiesiog nueina į vaistinę ir nusiperka, ko jiems reikia – ar nuo spaudimo, ar nuo širdies vaistų. Taip yra paprasčiau ir greičiau. O dabar jau sugriežtino tvarką. Tikrai nepritariu – juk žmonėms tik sunkiau.

Aš ne prieš A. Verygą, jis geras žmogus, bet per daug sugriežtino. Juk galima pasižiūrėti į kompiuterį ir, jeigu žmogus tuos vaistus yra pirkęs, tai galėtų dar parduoti žmogui. Negi dabar pas gydytoją kokį mėnesį lauksi, kol prieisi. Tikrai negerai.“

 

0 Skaityti komentarus / komentuoti

Komentuoti

Naujienų portalo www.rinkosaikste.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus redakcija.ra@gmail.com Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn
Griežtai draudžiama www.rinkosaikste.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.rinkosaikste.lt kaip šaltinį.

SKELBIMAI

touched by digitouch!